2012 m. gruodžio 28 d., penktadienis

Sadness? What's this?

Šiandiena visai visai kitokia, nei vakar diena. Viskas taip gerai, taip smagu, juokinga ir linksma. Norisi(kaip visada man) skleisti gėrį ir šypsotis!.. Pagaliau atsigavau.

Vadovaujuosi ta mintimi, kad tik patyrusi didelį liūdesį galiu patirti dar didesnį džiaugsmą. Ir kad liūdesys yra būtinas, nes jeigu jis neegzistuotų, tai neegzistuotų ir džiaugsmas. Kas būtų, jei visi būtų laimingi? Pirma mintis: šaunu, tobulas pasaulis! Bet kai susimąstau, atrandu nemažai ir blogųjų pusių. Žmonės nebevertintų daugelio dalykų. Nebūtų ką paguosti, ką nuraminti, nes gi visi laimingi, ir jiems nėra jokio liūdesio. Nebe suprastumėme, ar turime tikrų draugų. Būtų nuobodu.. Jokios įvairovės. O ir dainos, meno kūriniai vien linksmi, su "poniais ir vaivorykštėm". Žodžiu, nieko gero, kad ir kaip gerai atrodo iš pradžių.

Taigi, mano liūdesys dingo ir dabar esu atvėrusi širdį džiaugsmui!:) Vėl turiu begales idėjų, kurias, turbūt, turėčiau užsirašyti, kad nepamirščiau įgyvendinti. Beet, kadangi pasitikiu savo atmintimi, nieko nerašysiu. Nors žinau, kad vis tiek pamiršiu ;D

Nebijokite liūdėti! (..nes tiktai liūdesy / sielos džiaugsmas..)
Išsiliūdėkite, kai liūdna, o po to judėkite pirmyn!:) Svarbu nesustoti viename taške. Reikia viską apgalvoti. Man kažkada buvo pateiktas toks pavyzdys(vienos pažįstamos psichologės): turėjau rimtą, hm, problemą, dėl kurios labai liūdėjau, verkiau(kaip labai gili žaizda, kurią nuolatos skauda). Ir dėl tos problemos man niekas daugiau nerūpėjo, tik ji. Psichologė paėmė nosinaitę ir nupiešė jos viduryje juodą tašką. Parodė man, ir paklausė, ką matau. Keistai pasižiūrėjau, sumirksėjau, atsakiau "tašką". Ji pasakė, kad tame ir yra esmė. Aš matau tašką, o nosinės ne. Aplink tą tašką pripiešė kitų dalykų, ne tokių ryškių ir mažesnių. Jie visi supo tašką. Ir nors tie dalykai patraukdavo dėmesį, bet centras vis tiek liko juodasis taškas, į kurį akys pačios krypo. Tuomet ji pasakė, kad reikia apgalvoti tą tašką, bet neužsibūti apmąstymuose per ilgai. Arba per trumpai(išvis negalvoti). Kaip pavyzdį pasakė štai taip: taškas - tai blogi pažymiai. Gerai, tu apgalvok jį, apmąstyk, leisk sau tai suprasti ir paverkšlenk, bet po to eik daryt namų darbų ir mokytis. Išleidi visas emocijas, apgalvoji, o tada imiesi veiksmų, kad tą problemą išspręsti. Taip padedi sau. Pabūni su problema tiek, kiek reikia, kai jau atrodo, kad nebėra prasmės liūdėti, lyg liūdi per prievarta, ir tada judi toliau.
Tai vėlgi leido man suprasti, kad apmąstymai - mažyti lobis žmogaus pasąmonėje.
O be to, tas liūdesys(problema), buvo sukelta didžiulio džiaugsmo, kuris taip nekaltai pasibaigė. Jie turi keistis vietomis, kad palaikytų įdomų, žmogišką gyvenimą, kaip kad dieną turi pakeisti naktis. 

Nesitikėjau, kad taip išsiplėsiu :)
Liūdėkit ir verkšlenkit, tik ne per ilgai,
~Aušrinė :3

2012 m. gruodžio 27 d., ketvirtadienis

Slapčia tikiu

Esi tu vienas,
O aš - du.
Pažvelgi saulėn,
Ir aš verkiu.
Verkiu, bet nežinau kodėl
Tu žiūri į mane
Ir tau vis vien.
Prasmenga nuovargis -
Kartu ir džiugesys,
Nieks šiam pasauly
Jo nepražudys.
Meldžiu, žvelgiu į dangų aš
Matau žvaigždes..
Bet na ir kas?
Tau nerūpiu,
Slapčia tikiu
Ir vis verkiu, verkiu...

Skuba metai, bėga mėnesiai, lekia dienos. Viskas taip greitai, su daug streso ir nuovargio. Arba daug džiaugsmo ir laimės, bet po to - daug liūdesio ir ašarų. Keistas gyvenimas. Keistas. Mintys užprogramavo smegenis, įspraudė joms frazę, kad esu laiminga. Bet širdis sako ką kita. Jai niekas nepasipriešins ir nieko neprivers sakyt. Ji šnabžda man tai, ką jaučia. 
O aš jaučiuosi, lyg tarp žemės ir kosmoso. Kažkur. Vienam taške. Slaptoj erdvėj. Pradžioj ir pabaigoj. Tokia būsena turbūt vadinama pasimetimu. Bet kaip aš pasimečiau? Kodėl pasimečiau? Sunku suvokti.
Jau nebežinau, dėl ko stengiuosi ir ką bandau. Viskas taip vienoda, nors tuo pačiu skirtinga. Lyg džiaugiuosi, lyg liūdžiu.
Dar niekada taip nesijaučiau. Laikas bėga nuo manęs. Nors kartu tempia ir mane. O aš taip noriu sustot!.. Pagaut ramią akimirką ir ją užrakint narvelyje. Ilgam. Kol atsibusiu. Ak!.. Nebežinau, ko noriu. Atostogų nuo gyvenimo? O gal nebegyvent? Nebežinau, kur link einu, ir kas manęs ten laukia. 

Stengiuosi atsistot ant kojų, bet net nežinau, ar nukritau.

Linksmų jums švenčių,
kiek pavėluotai,
~Aušrinė

2012 m. lapkričio 12 d., pirmadienis

Pamąstymai prie paukščių

•Visada nuskrenda, kai prie jų artėji;
•Moka privilioti savo dainomis;
•Turi neįtikėtinai gražius sparnus;
•Geba tai, ko žmonės jiems pavydi... skraidyti;
•Įdomiai reaguoja į pavojus/keistus garsus;
•Dažniausiai būna apdovanoti kokiomis nors spalvomis;
•Juos įdomu stebėti;
•Juos galima įdomiai charakterizuoti piešiniuose...

Žmonės daro keistus dalykus. Kodėl jie fotografuoja įvairias vietas vien dėl to, kad po to pasigirtų nuotraukomis feisbuke, vietoj to, kad pasidžiaugtų akimirka ir patirtų daug nuostabių jausmų? Kodėl jie nuolat skundžiasi įvairiais dalykais, bet nieko nedaro, kad tai pasikeistų? Kodėl pažada, bet neištesi?..

Tai va. Svarstau(šį kartą rimtai), ar kurti savo vlog'ą. Jau senokai apie jį galvoju... Noras lyg ir nedingo. Man tas vlog'o kūrimas keistas atrodo, lyg be prasmės... Todėl noriu taukšti ne šiaip sau niekus, o pasakyti kažką naudingo, kažką gal suorganizuoti... Turiu vieną idėją, ką galėčiau surengti. Bet kol kas manau, kad tai gana kvaila. Nors kita vertus... Na, net nežinau.
Hm. Tikrai rimtai pagalvojau šiandien apie jo kūrimą. Jau ir įsivaizdavau, kaip pirmas video atrodys... Bet vis tiek jaučiu kažkokią abejonę... Gal atstūmimo baimę? Ar šiaip nerimą? Bet juk nepabandęs nesužinosi.

Pasižiūrėkit šios merginos video:
Čia ne visai į temą, bet ji tokia įdomi, įkvepianti, kūrybinga ir dar talentą turi...:) Tiesiog žavu :) Bei akcentas man jos labai labai patinka. Išgirsti galima jos vloguose.

Am. Na, taip pat anksčiau norėjau, kad mano pirmas įrašas į youtube būtų kokia nors mano dainuojama daina(kol kas dar nesu įsitikinusi, ar man lemta dainuot, ar ne) arba grojimas gitara. Bet gal pradėti nuo prisistatymo ar kažko panašaus?

Tobula daina tiesiog... Gal todėl, kad aš jos ieškojau 4 mėnesius, o gal, kad tiek prisiminimų sukelia.. Arba kad sugraudina. Arba tiesiog. Nes tobula...
Viskas keista, įdomu, džiaugsminga,
~Aušrinė ;p

2012 m. lapkričio 11 d., sekmadienis

Writing•écriture


Savo blog'e aš jaučiuosi saugi. Lyg galiu visiškai bet ką rašyti, skleisti mintis ir niekas manęs nepasmerks, neišjuoks, nepašieps. Tas jausmas yra tikrai labai geras. Lyg mano blog'as būtų vienintelė saugi vieta internete, kur aš galiu dar ir savo mintis išliet, ne tik saugiai pasijausti. Kur galiu būti savimi, rašyti viską apie save ir nieko nebijoti. Kur nėra nei mano priešų, nei draugų. Na, nebent virtualieji, bet aš nei juos mačiusi, nei girdėjusi, tai nelaikau jų tokiais svarbiais... Nebent retais atvejais. Džiaugiuosi susikūrusi blog'ą. Bent jau tikrai neliūdžiu. Atsimenu, kai pirmosiomis rašymo dienomis turėjau entuziazmo per kraštus, rašiau, rašiau ir dar norėjau... Vėliau buvo ir tokių dienų, kai vos vieną sakinuką sukurpti galėjau. Bet visad atsidariusi naują, tuščią įrašo lapą, pajusdavau pasaulį. Jo galybes. Žvaigždutes, žolę, žiogus ir džiaugsmą. Pasinerdavau į mintis. Įsiklausydavau. Man blog'o rašymas - kaip meditacija. Viską apmąstau, paliečiu įvairias temas, o tada rašau apie tą temą, kuri išsiplėtusi labiausiai ir tiesiog spurda, kaip nori patekti į viešumą. Pabėgti, nusimesti grandines ir palengvinti mano galvą, ją slegiančių minčių gausumą. Štai! Radau atsakymą, kodėl rašymas taip mane atpalaiduoja... Aš atsikratau minčių!..

Kodėl Jūs rašote blog'ą?..:)
~Aušrinė ☺

2012 m. lapkričio 9 d., penktadienis

The blogger tag




Ojojoj. Vėl nėra laiko, vėl apleidau blog'ą :D Blogietė :|

Na ką gi. Tame kažkokiame "žaidime" the blogger tag buvau už'tag'inta ir aš... Tris kartus. Tai sakau, nebe išsisuksiu.:/

Aham. Tai šis žaidimas turi savas taisykles:

1. Kiekvienas už'tag'intas žmogus turi parašyti 11 faktų apie save.
2. Jie turi atsakyti į 11 klausimų, kuriuos pateikė tave užtaginęs blogg'eris.
3. Jie turi sugalvoti 11 klausimų kitiems blogg'eriams.
4. Jie turi už'tag'inti 11 blogg'erių, kurie turi sekėjų mažiau nei 200.
5. Blogg'eriai turi būti perspėti.
6. Jokių atgalinių tag'ų.  


Kai perskaičiau Marionette įrašą apie šį žaidimuką ir pamačiau, kad ji savo 11 faktų padaugino iš dviejų, kadangi ją už'tag'ino du žmogeliukai, supratau, kad ir man būtų teisingiausia tai padaryti, tik padauginti iš trijų, kadangi mane už'tag'ino trys... Vadinasi, 33 faktai ;o Sėkmės man...
Faktukai:
1. Dievinu šokoladą.
2. Mėgstu vaikščioti lietuje.
3. Esu rudaplaukė ir dar garbanė.
4. Dievinu arklius ir kates.
5. Negalėčiau gyventi be meno.
6. Groju gitara ir šiaip viskuo, kas pasitaiko po ranka.
7. Labai mėgstu džiaugtis ir šypsotis ir skleisti gėrį!!
8. Pamokančias istorijas(kaip ši: http://psichika.eu/blog/geri-darbai/) galėčiau skaityti, ir skaityti, ir skaityti...
9. Sakau ne "litai", o "pinigai".
10. Viskuo domiuosi.
11. Neseniai pamėgau bendravimą ir buvimą tarp žmonių. Ne visai.. Bet pamėgau.
12. Mėgstu dovanoti mažas dovanėles :)
13. Piešiu, piešiu, piešiu...
14. Gyvenu Kaune.
15. Esu neabejinga mieliems daiktams.
16. Mėgstu siaubo filmus. Ar bent bandau įtikinti save, kad mėgstu... Nežinau kodėl. Taip, žinau, keista.
17. Mano tėvai išsiskyrę.
18. Mėėėgstu fotografuoti!!
19. Man patinka žmogeliai su savo nuomone, bet ne per daug užsispyrę(jeigu visad į mano siūlymus atsako "ne", tai jau kažkas...ne taip :? Arba su manim kažkas..:D)
20. Aaam... Kas čia dar?
21. Gyvenu tokiomis bangomis... Tai labai laiminga, etuziastinga, įkvėpta, tai nerami, nuliūdusi, be nuomonės, "negyva".
22. Man patinka mano blog'as!!
23. Lankau pilates treniruotes.
24. Visad labai krentu į akį mokytojams(bet kur: mokykloje, būreliuose, išvykose..)
25. Dažnai užsinoriu išreikšti kažkam savo mintis.
26. Nuolat galvoju, kaip čia geriau padarius tą ar aną, kaip būti rūpestingai draugams ir šeimai...
27. Storėju ;SS Lyg ir...;/ Tikiuosi, kad čia tik paranoja.
28. Dažniausiai sveikai maitinuosi.
29. Labai mėgstu būti gamtoje... Norėčiau gyventi kaime ir senais laikais, kai visiem taip patiko gamta... Bėgioti po mišką ir atradinėti vis kažką naujo. Žodžiu, traukia mane...
30. (Jau 30!!!) Užbraukinėju dienas kalendoriuje.:)
31. Noriu masažo... Seniai jau mane kas masažavo :(
32. Labai daug galvoju/mąstau.
33. Aaa!! Aš džiaugiuosi gyvenimu!!!

Pagaliau klausimai...>.<
11 muiloburbuliukas klausimų:

1. Kaip sekasi?
Ojj, puikiai :)) Nuostabiai ;)

2.Koks tavo paskutinis gautas pažymys?
10!

3. Nuo kada rašai blog'ą?
Maždaug nuo praeitos žiemos vidurio.

4. Ar apsilankai mano blog'e?
Taip, kartais, kai turiu laiko :)

5. Jei taip - ką manai apie jį?
Nu nublogas, nublogas..:D O jei rimtai, tai patinka jis man. Toks savitas. Be to, daug nuotraukų ir mielų paveiksliukų!!(yay!!^.^)

6. Kokia pamoka labiausiai nesiseka?
Amm... Anglų, spėju.

7. Mėgstamiausias serialas?
Vienintelis, kurį kartais pasižiūriu yra Pretty Little Liars. Tai ir mėgstamiausias...

8. Norėtum plaukus nusidažyti spalvotai?
Na, norėt tai visai ir norėčiau, bet nežinau, ar man tiktų ;p

9. Ką manai apie šį žaidimą?
Truputį nekenčiu, truputį dievinu, bet kadangi rašau, tai toks neblogas.

10. Tavo hobis?
Na, ne vieną tokį turiu. Tiesiog neapibrėžtai: "MENAS"...

11. Kokį gyvūnėli augini?
Dvi papūgėles :)



11 itsmonika klausimukų:
1. Didžiausias pasiektas tikslas?
Tiesą pasakius, nežinau... Dažnai savimi didžiuojuosi ir siekiu visokių tikslų, tai sunku ir pasakyti...

2. Ką šiu metu nešiojiesi rankinėj?
Piniginę, moksleivio pažymėjimą, nosinių, veidrodėlį, užrašų knygelę, rašiklį, MP3, vazeliną, raktus.

3. Blogiausias pažymys?
6.

4. Daiktas, kurį turi nuo vaikystės? (brangiausias ne materialine prasme)
Toks įdomus dienoraštis...

5.  Ko dabar norėtum?
Viską, absoliučiai viską mokėti tam rytojaus testui... Stojimui į gimnaziją... 

6. Kaip tu vertini vegetarizmą?
Teigiamai. Ta prasme, nematau tame nieko blogo. Netgi pati esu šiek tiek linkusi į tą pusę...

7. Ar manai, jog kultūros lygis Lietuvoje mažesnis, negu turėtų būti?
Taip. Manau. Nors ne visu 100%, bet manau.

8. Kokia tavo nuomonė apie pasaulio pabaigą?
Kažkada ji bus... Tas tai tikrai. Bet pranašystėmis nesu linkusi tikėti. Ir šiais metais jos tikrai nebus. Aš turiu planų 2013 metams!!:D

9. Kokias knygas rekomenduoji perskaityti?
Visas "Klanų karių", mokytojų siūlomą literatūrą, bei "Katinas, kuris atėjo per Kalėdas".

10. Mėgstamiausias aukštosios mados vardas?
"Victoria's Secret" ir "Louboutin".

11. Dainos, kurių klausaisi šiuo metu?
Visos "The Ball & Chain" bei kažkaip pradėjo patikti visokia tokia: "Asaf Avidan - One day / Reckoning  Song". 

11 marionetteofharmony klausimų:
1. Jei turėtum super galią, kokia ji būtų?
Skaityti kitų mintis. Arba gebėti skraidyti...

2. Trys žodžiai apibūdinantys tave?
Linksma, susivėlusi, keista.

3. Koks tavo mėgstamiausias keiksmažodis?
Plet. Ne, ne blet. Plet. Išvis čia ginčytina tema, nes ar "blemba" - tikrai keiksmažodis?...

4. Ar egzistuoja vaiduokliai?
Teeeip!! Sometimes.

5. Mėgstamiausios gėlės?
Tulpės arba ryškiai raudonos rožės. Hmm.. Net nežinau, jei rimtai. Šis klausimas visad mane išvesdavo iš kelio... Kaktusai, atsakydavau :D
Na, dar patinka žibutės ;)

6. Popieriniai ar virtualūs dienoraščiai? Kodėl?
Popieriniai. Gali bet kada ir bet kur rašyti. To paties nepasakyčiau apie virtualius dienoraščius, nes kad ir internetas gali dingti... Daug visokių trukdžių. 
Jei gerai paslėpsi, niekas jo neperskaitys. O virtualius galės skaityti bene visi. Tai čia kaip žmogus nori... Pasirinkimas, ar niekam nerodyti, ar rašyt į internetą ir atsiskleisti visiems.
O šiaip abu variantai turi ir pliusų, ir minusų.

7. nespalvotas kinas. Už ar prieš?
Už.

8. Ką veikei visą šią dieną?
Mokiausi, juokiausi, skubėjau, tobulėjau, bendravau, valgiau.

9.Jei galėtum, ar prasuktum laiką atgal vien tam, kad ištaisytum praeities klaidas?
Ne. Iš visų klaidų mes galime pasimokyti. Aišku, jei norime ir stengiamės jų nebekartoti. Taigi, ne, netaisyčiau jų, nes tada mano gyvenimas atrodytų per daug tobulas - be jokių klaidų.

10. Ką manai apie horoskopus?
Tų žmonių, kurie tikrai domisi, stebi žvaigždes ir pan. pranašystės(horoskopai) dažniausiai būna teisingos. Taigi, jomis aš galiu patikėti. Bet paprastai horoskopais netikiu. 

11. Kur laiko praleidi daugiau: virtualiame ar realiame pasaulyje?
Realiame.

Pagaliau...
Mano 11 klausimukų:
1. Jeigu būtum gyvūnas, kas toks būtum?
2. Kaip tau sekasi mokslai? Ar pavyksta derinti su asmeniniu gyvenimu?
3. Į kurią šalį labiausiai norėtum nuvykti?
4. Ką veiki, kai neturi ką veikti?
5. Ar ką nors kolekcionuoji? Jei taip - ką?
6. Kokia savo savybe išsiskiri iš kitų, kuo esi įdomus?
7. Ar tavo nuomonė dažnai nesutampa su kitų?
8. Mėgstamiausias mėnesis?
9. Ko visada nori/trokšti?(per pastaruosius metus)
10. Ar pripažįsti gėjus/lesbietes? Ką apie juos manai?
11. Kaip galėtum prisidėti prie padėties gerinimo Lietuvoje?

ir...
11 mano už'tag'intų blog'ų:
http://evelintepp.blogspot.com/
http://lif-agny.blogspot.com/
http://ruthisallergictobitches.blogspot.com/
http://cravingtobe.blogspot.com/
http://teletabisss.blogspot.com
http://golddusts.blogspot.com/
http://to-be-with-you-is-easy.blogspot.com/
http://sugga71.blogspot.com/
http://gretakazlauskaite.blogspot.com/
http://g-fanta.blogspot.com/
http://wawagnija.blogspot.com/

2012 m. spalio 21 d., sekmadienis

Fuck that shit

Na va. Jau kita kalba. Beveik išbridau iš rutinos. Viską keičiu, dalyvauju, domiuosi. Nors mokslai vis dar slegia ir juose yra nemalonumų, bet iš esmės gi man visa kita yra gerai! Vėl turiu entuziazmo veikti, daryti, gyventi, planuoti, gal net mokytis(??).

Pastarąsias dienas labai daug naršiau internete ir viską skaičiau, rijau akimis, taip sakant. Tiek daug sužinojau, iš esmės ir įkvėpimą gyventi(labai platus žodis) gavau. Dar daugiau šakų, kelių mano plėtojimuisi, nuobodžių dalykų keitimui. Jaučiuosi gana laiminga. Visada daugiau ar mažiau būnu laiminga. Bet dabar vėl yra prasmė tam laimingumui.

Ech!!..
Laukiu atostogų. Pavargau jau mokytis. Krūvis iš tiesų didelis. Nors žinau, kad gimnazijoj o po univere bus daaar šimtą kart didesnis...

Dauguma žmonių(mokytojai, tėvai) tikisi, jog tokie kaip aš(moksleiviai), užaugę pakeisim valdžią, padarysim Lietuvoj geresnį gyvenimą. Dažnai tai girdžiu... Bet va tie, kurie tikrai galėtų kažką pakeisti, dažniausiai pasirenka ką kitą, dėl ko visi, kurie tikėjosi, būna pasmerkti vėl liūdėti ir lindėti tame sielvarto liūne. Nes dažniausiai nutinka ne taip, kaip tu nori, ar ko tikiesi.

Aš nemanau, kad galėčiau kažką pakeisti. Na, gal ir galėčiau, bet kad per daug baimių ir abejonių turiu. Nors kyla minčių, kurias būtų neblogai įgyvendinti... Gal reiktų valdžiai kažką suorganizuot, kad apklausinėtu besimokančius individus, kas jų manymu galėtų padėti Lietuvai klestėti. Reikėtų. Bet jie to nedarys. Toks jausmas, lyg jie apskritai nieko nedaro. Bet nustosiu "stumt". Tuo nieko nepakeisiu.

Bet tikrai daug ką galima Lietuvoje pakeisti. Kodėl niekas nieko nedaro? Štai rinkimai, visi vėl su tais šlykščiais pažadais. Atrodo viliojančiai, bet pagalvojęs supranti, kad taip pat viliojančiai atrodė ir tie, kurie dabar išrinkti. O ką apie juos klabame šiuo metu?..
Nelabai aš politika domiuosi ir nedaug ką išmanau, tai gal ir kažkaip klystu čia rašydama. But this is my opinion, so respect it, bitches.

~Aušrinė :3

2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

Rutina

Pamažu pradedu priprasti prie visko. Prie kasdienybės. Prie nuobodaus gyvenimo. 
Ta pati mokykla tais pačiais rytais, kai keliuosi nežmoniškai anksti (penktą, šeštą), tos pačios pamokos(džiaugsmas, kai kai kurių nebūna), tas pats nuovargis, juokimasis pamokų metu ir mokytojų pastabos, tas pats kelias namo, tie patys būreliai, krūvos namų darbų ir paburkę paakiai... Viskas taip pat. Štai kas trukdo džiaugsmui ir laimei... Galėčiau lyg ir paįvairinti viską, bet kad neužtenka jėgų, laiko ir gerų emocijų. Viską išsunkia mokslai. Turbūt stiprus besimokantis žmogus yra tas, kuris sugeba ir puikiai mokytis ir turėti įdomų gyvenimą.

Štai ir mano problema, trukdanti džiaugtis. Tikiuosi tai pakeisti :) Be to, greitai atostogos... Galėsiu atsikvėpti mažumėlę.

Ar jus irgi kamuoja panašios problemos?
~Aušrinė


2012 m. spalio 11 d., ketvirtadienis

Laimė?

Pasaulis keistas. Toks ekscentriškas. Viskas, ką mes darome, kaip kalbame - kaip tai "susikūrė"? Kodėl mes gebame įrodyti arba paaiškinti vienokį ar kitokį dalyką, o tos minties, už ko visa tai, kas vyksta - ne? Šia tema galima pateikti begales klausimų. Baugu apie tai rašyti...

Taip. Įžanga yra. Keista kažkokia. Lyg yra mintis, lyg nėra. O gal tai net ir ne įžanga ar dar balažin kas. Tiesiog šiaip prie įrašo. Mintys, žodžiu tariant.

O parašyti iš tiesų noriu apie laimę. Laimingumą. Tema turbūt kiekvienam žmogui aktuali... Gi visi norim būti laimingi, argi ne taip? :)

Kodėl žmonės, netekę kojų, rankų ar kitų kūno dalių, negirdintys, nematantys yra laimingesni už sveikuosius? Nes jie suvokia, ką prarado, kad tai nelabai vertino ir kad dabar dar vis gali vertinti tai, ką tebeturi. Tik kažko netekę suprantame, kaip tai turėjome vertinti.
Turbūt kiekvienas buvome patyrę šį jausmą nors trumpam laiko tarpui. Pavyzdžiui aš du kartus "sėdėjau" gipse. Vieną kartą ranka gydyti reikėjo, kitą - koja. O su gipsu gi negalėjau judinti kojos, bėgioti ir normaliai vaikščioti, daryti mankštos bei sportuoti. Tada supratau, kad kojas reikia labai vertinti. Aišku, dabar praėjo jau daug laiko, ir aš beveik pamiršau tai. Bet stengiuosi prisiminti ir tiesiog džiaugtis gyvenimu, džiaugtis, kad esu sveika, kad turiu kojas ir galiu vaikščioti/bėgioti. Reikia džiaugtis gyvenimu! Viskas turi gerąsias puses. Sunkiu momentu sunku jas įžvelgti, bet reikia bent jau pabandyti. Tai padeda.. Galų gale ir tos nesėkmės - išsiliūdi, pergalvoji ir praeina.
Eeech, žmonės, džiaukimės gyvenimu! 

Iš tiesų tai dėl tiek daug dalykų galime būti laimingi...
Faktas, kad dovanodamas dovanas kitiems jautiesi žymiai laimingesnis nei jas gaudamas. Apie šitai buvo atliktas tyrimas. Bet į tai nesigilinsiu.:) Tiesiog jei norit pasijusti laimingesni - padovanokit kam nors kad ir mažą, mielą dovanėlę ir stebėkite to žmogaus džiaugsmą, kuris jus sušildys ir padvigubins jūsų laimę. Tai padeda :)

Taipogi geriau leisti pinigus ne daiktams, o patirtims. T.y. kelionėms, ekskursijoms ir pan. Nes daiktai lūžta, atsibosta, tampa nebemadingi, nusidėvi, nusitrina, o visokios išvykos ir nuotykiai nuolat pakelia nuotaiką vos pagalvojus. Be to, patirtis. Iš serijos "Aš buvau ten... O aš ten".

Bendravimas su žmonėmis. Ne visi yra socialūs, ne visi mėgsta gerą kompaniją, bet su žmonėmis bendrauti reikia. Visa diena pasidaro geresnė jeigu maloniai pakalbate su bibliotekininke ar kažkoks nepažįstamasis jums pagelbėja.

Juk tiek daug būdų, kaip būti laimingu!! Šimtus, tūkstančius prirašyti galima..:)
Džiaukitės!!!!!!:)

Nuostabiai nusiteikusi(ne namų darbų atžvilgiu),
~Aušrinė.

(Ir čia ne į temą liūdna daina)

2012 m. spalio 6 d., šeštadienis

~think about it

Puodelis arbatos, spalvų žaismas medžių lapuose, pilki debesys mėlyno dangaus fone bei tiksintis laikrodis ant sienos. Ramūs apmąstymai užklumpa mintis ir skverbiasi vis giliau, giliau... Į smegenų labirintus, į pasąmonės gelmes, ten, kur pasiekiamas minčių pusiausvyros taškas, kai tiesiog galvoji ir pamiršti viską aplinkui. Ir laikrodžio tiksėjimą, ir arbatos garavimą, medžių lapų kritimą bei pilkų debesų plaukimą. Vidinė ramybė. Jokio streso ir emocijų. Visa tai trunka keletą sekundžių. Kai nesupranti to, kad pamiršai viską aplinkui. Lyg stovėtum ant visko. Ir tada pajunti, kad grįžti į realybę, vėl girdi, kaip eina laikrodžio rodyklė, jauti arbatos šilumą, pastebi ant žemės nukritusius lapus bei tai, kad pilki debesys apėmė visą dangų.
Apmąstymai - savotiškas turtas. Jie padeda suprasti, padeda atsiriboti nuo pasaulio.

Sveiki, mano sekėjai!
Aš grįžtu. Turbūt. Pastarąjį mėnesį buvau labai užsiėmusi, daug dalykų nutiko... Man buvo neapsakomai sunku, nes išsiskyriau su tuo "tobulu" vaikinu. Žodžiu, labai liūdėjau, bet turėjau kilti iš to dugno, kurį pasiekiau per išsiskyrimą. Todėl blog'o rašymą atidėjau į šalį. O ir tada, kai su juo draugavau visas dėmesys buvo į jį, taip kad blog'as vėlgi likdavo nuošalėje. Bet dabar nusprendžiau vėl sugrįžti. Nors laiko turiu nedaug, nes nuolat visur važinėju, skubu, susitikinėju, bet stengsiuosi nors kas savaitę papildyti šitą blog'ą savo mintimis.:)
Ir dėkoju vis dar skaitantiesiems mano įrašus!

~Aušrinė.

2012 m. rugpjūčio 16 d., ketvirtadienis

Do what you want and don't care to the others.


Bėgu. Mano plaučiuose dar prieš sekundę buvusi šviežią orą pakeičia šviežesnis. Užuodžiu kvapą. Gaivų nupjautos žolės kvapą. Žiūriu į priekį. Nieko nematau, tiesiog žiūriu. Negalvoju apie nieką. Bėgu be prasmės. Žolę pakeičia rugiai, rugius - asfaltas. Bėgu tolyn. Pati nežinau kur. Į nežinią?..

Gan dažnai darau tai, kas kitų atžvilgiu neturi prasmės. Kokia prasmė bėgti TIESIOG? Bėgti ir niekur nenubėgti? Daugybė žmonių pasipurtytų ir išpūtę akis sakytų, kad savo laiko taip nešvaistytų... O kas iš tiesų yra laiko švaistymas? Kiekvienas šią frazę apibūdintų savaip... Tai kodėl tada aiškinam vieni kitiems, kad nešvaistytume laiko? Juk vieniems laiko švaistymas atrodo, tarkim,  piešimas, kitiems - televizorius. Nors piešdamas tu atkuri vidinę ramybę, išreiški save, o žiūrėdamas televizorių gali sužinoti kažką nauja... Ir vien dėl tokių dalykų tai jau nebus laiko švaistymas.

Man patinka kiekvieną dieną padaryti kažką naujo. Kažką kitaip. Nesvarbu, ar tai turi prasmę, ar ne. Ar švaistau laiką. Tiesiog tai yra tai, ko negaliu paaiškinti.

Ir apskritai nežinau, ką noriu šituo įrašu pasakyti. Galvoje knibždančios mintys norėjo pabėgti į viešumą, tai šį kartą tą joms leidau...
Ar jūs švaistote savo laiką?
~Aušrinė.

2012 m. rugpjūčio 15 d., trečiadienis

I love my summer ♥


Vėl apgailestauju, kad palikau savo blog'ą užmarštyje. Na, vasara gi.. Visur išvažinėju, atsikvėpt nespėju..:)

Ir vėl nutiko begalės dalykų.. Bet šį kartą tai jau tikrai, kad begalės. Ir jie visi tokie nuostabūs...
Praeitą savaitgalį buvau sodyboj tris dienas. Na, tokia firma, kur mano pamotė dirba, surengė kelionę. Plaukėm baidarėm. Tai va ten pirmą dieną man buvo taaaip baisiai nuobodu, kad po žeme būčiau užsikasusi, jeigu tam nebūtų prieštaravęs etiketas ._.
Visi šoko, bendravo ir panašiai, bet tik jau ne aš... Nežinau, kas man pasidarė, bet labiau už viską noriu ramybės. Netraukia jokie tūsai, tik ramiai stebėti gamtą arba piešti, groti bei skaityti...
Na, bet antrą dieną viskas pasikeitė. Buvo ten toks vaikinukas.. Penkiolikmetis. Man trylika. Aš su juo taaaip susibendravau... Po to, kai baidarėm paplaukiojom, jis mane užkalbino. Ir prasidėjo... Kalbėjom, kalbėjom ir kalbėjom. Tiesa, ne ilgai trukus mums pradėjo trukdyti toks dešimtmetis.. Kad atsiknistų, Simas(tas vaikinas) turėjo eiti su juo pašokinėt į vandenį. Visi ir nuėjom.
Žiūrėjau, kaip jie šokinėjo. Pati nenorėjau, nors Simas ištisai man siūlė. Kai tas dešimtmetis nebenorėjo šokt ir Simui nebe pavyko jo prikalbėti, aš pasakiau "-Aš šoksiu". Kol vilkausi maikę, mačiau, kaip jis žiūrėjo į mamą, kuri viską stebėjo netoli vandens. Na, atsistojau šalia. Vienas, du, trys!.. Aš įšokau į vandenį, o jis ne. Šokdama atsisukau ir sušukau "Blemba!"... Juokinga, aišku, buvo. Juokėmės. Bet kai man vėl pasiūlė šokt, atsisakiau, nes nebe pasitikėjau juo. Įtikino tik davęs ranką. Žinot, susikibus rankomis atrodė kiek...keistokai. Gal romantiškai. Dar kai tai stebėjo jo mama ir tėtis(gal) bei visi kiti... O dar kai išnirom iš vandens, buvom labai arti vienas kito.. Ir jis taip garsiai sako "-Kodėl mes taip arti?..". Vėliau vėl šokom. Ir vėl išnirom labai arti.

Oujetus, kiek jau prirašiau... Viskas, pabaigsiu trumpai :D

Taigi, po vandens vėl kalbėjomės. Aš pradėjau drebėt. Na, iš šalčio. Buvau tik su maudymuku ir meluočiau, jei sakyčiau, kad diena buvo karšta. Jis buvo užsidėjęs treningą. Davė jį man. Atsisakinėjau, bet įkalbėjo.. Sakiau, jam bus šalta tada. Ne, neklausė. Ir, tiesą sakant, kiek dabar su juo bendrauju, galiu pasakyt, kad labai džentelmeniškas jis :)
Vėliau dar vaikščiojom po rūką... Ir tvorą sulaužėm xD Bet čia jau plačiau nepasakosiu.

Dar ką pasakysiu, tai kad suaugusieji pradėjo kalbėt jam apie gandrus. Tipo "Gandrų bus.. O tai reiškia, kad bus VAIKŲ!..". Visokių nesąmonių. Aišku, girti jie buvo. Bet kitą dieną dar kai ką man pasakė...
Sėdėjau ant didelio akmens, nuobodžiavau. Laukiau, kol atsibus visi. Žiūriu, eina toks vyras su dukryte. Pasisveikinu. Atsako. Tuomet klausia "-Ką čia svajoji?". Aš taip "-Aaai, tai kad nėr ką veikt...". Jis jau nueidinėjo, bet atsisuko ir sako su tokia šypsenėle: "-Tai reikia vaikų prisidaryt, ir bus ką veikt..". Nulydėjau jį akimis, net nebežinojau, ką pasakyti..

Tai va.. Dabar aš su tuo Simu draugauju. Buvau namuose pas jį. Ir šiandien lėksiu susitikt. Žodžiu, kartais atsitinka labai nuostabių dalykų gyvenime... Nežinau, kaip dar išsireikšt, bet ta diena buvo tiesiog tobula!..

Beje, pridursiu, kad vakar grįžau iš giminės suvažiavimo. Ten ir labai daug kas nutiko... Dar prie jūros buvau. Na, labai daug ką galiu papasakot, bet nujaučiu, kad jei būčiau skaitytoja, man būtų nuobodu visą šitą skaityt...
Taai, iki!:)

2012 m. liepos 19 d., ketvirtadienis

Dienos bėga



Ajajai.. Jau pusė vasaros *babah*, o darbai labai nenoriai vygdomi... Iš sąrašėlio dar tik keletas dalykų įvygdyti. 
Teisybę sakant, tai kelios savaitės ir taip atkrenta, nes kur nors išvažiuoju(pvz.: pas senelius, į Nidą). Tai... nedaug laiko lieka.  Turbūt susidarysiu sąrašą, kaip viską įvygdyti. Sąrašas sąrašui.

Per dvi "atsiribojimo nuo blog'o" savaites labai daug kas nutiko.
Mačiau, kaip mirė paukštis, nuvedžiau papūgą pas veterinarą, pradėjau bėgioti, pabuvau savaitę pas senelius, susipykau su drauge, susitaikiau su drauge, nuoga maudžiausi naktį su drauge tvenkiny, pririnkau daug žirnių, įsimylėjau kačiuką, susipažinau su žmogum, kuris man patinka(yra toks žmonių sąrašęlis mano galvoje... ten visi man patinkantys žmonės. Tiesiog patinkantys. Dėl kažko.), praradau vaikiną(tapom "tik draugais"), labai mažai įdegiau, pasijutau kaip vaikinų magnetas, nusipirkau batus, be galo įsimylėjau savo papūgą, daug juokiausi, liūdėjau, bendravau su sodo kaimynės anūku, šokinėjau per griovį, laksčiau rugių jūroj, pirmą kart užsidėjau timpas, nusifotografavau rugiuose...


Hmm.. Visai minčių nekyla. Ką čia dar parašius. Tiek jau to...
Vasarai einant į pabaigą,
Aušrinė (greičiau pabaikit savo pažadus..) (:

2012 m. liepos 4 d., trečiadienis

Įkvėpimas. Ne laiku ir ne vietoje.

Ir vėl įkvėpimas atkeliavo vakare. Na, beveik naktį. Kai su juo nieko gero nenuveiksiu. Shit...
Ahhhh!! Dabar noriu varyt kur nors, nesvarbu kur, fotografuoti, piešti eskizus, skaityti, rašyti, svajoti, kurti, groti, stebėti, mylėti... Bet žinoma, jau dešimta. Kaip nemėgstu, kai valandos tampa kliūtimi.. Tiesą sakant, labiau kalta mama, ar mano amžius.. Bet palaukite - ne tai noriu pasakyti.

Gerai. Ramiai. Bus dar tų įkvėpimų. O namuose irgi galima šį tą nuveikti.
Chhmm...
Viskas. Ramu. Ta proga pasidalinsiu savo fotografijomis. Ne per seniausiai darytomis. Ir meduoliniu pyragu, keptu šiandien :)














2012 m. liepos 2 d., pirmadienis

I love.

Mano sesutės. Mažos inteligentės. Abi be galo įdomios. Negyvenu su jomis, todėl yra gana liūdna. Bet yra ir geroji pusė - susitikusi labiau jas vertinu. O ir jos elgiasi "gražiau", kad tik neišvažiuočiau(žinoma, čia tėčio ir pamotės gąsdinimai:)). Džiugu, kad dar yra tokių vaikų, kaip jos. Didžiuojuosi jomis. Vyresnė išauklėta, aiškina kitiems vaikams, ko daryti negalima. Mielai atrodo :) O kita nelinkusi klausyti, kas jai sakoma, bet užtat labai įdomi. Tokia kitokia. Lyg iš kitos planetos. Arba toks evil vaikas su angeliuko širdimi. Myliu jas abi, nors jos ir nėra tiesioginės sesės. Man patinka su jomis būti, žaisti, skaityti pasakas, kalbėtis, juokauti. Jos supranta, kada kaip elgtis. Moka tinkamai pajuokauti tuo mielu vaikišku humoru. Ir man patinka tas jausmas, kad galiu jas kažko išmokyti. Kad vyresnė įdėmiai klauso. Nenusisuka, būtinai išklausys. Kompiuterio taip nepažįsta, kaip kad aš pažinojau būdama jos metų. Ir labai labai gerai. Nes dabar aš retai kada išbūnu paprastą dieną jo neįsijungusi.

Yra daug "neskaitmeninių" žmonių -
tereikia apsižvalgyti.
~A

2012 m. birželio 30 d., šeštadienis

Badmintonas

Gera šiandien diena. Turiu omeny neišvaistyta. Aišku, tokia buvo ne viena(per vasarą), bet pastaruoju metu...amm..beveik savaitė kaip dūmas išgaravo.
Atradau naują sritį, kurią noriu tobulinti. Tai badmintonas. 
Su drauge ėjom į lauką(kaip amžinai nieko gero neveikiam. Kartais tik kažkas dar neišbandyto įdomu būna..) ir mano mama paklausė, ką veiksim. Sakiau "nieko"... Tuomet ji pabuvo troliu(:D) ir sako, kad galim raketėm žaist. Aš užsimaniau, jau ėjau durų link, o ji tada sako "bet aš neturiu rakečių..". Taip juokinga buvo. Su drauge lūžt pradėjom, mama irgi :D Šiaip čia ne pirmas kartas, kai su ta pačia drauge juokiamės iš jos, na, nesąmonių. Buvo dar kai atėjo į mano kambarį, paėmė orchidėją, sako "gėlė vysta" ir tuo metu bumpt ant žemės lapas nukrito :D Mama pokerface, klasuia, ar papūga nebuvo ant jos užlipus, o mes su drauge dar labiau lūžt pradėjom... Taip ir įsivaizduoju tą savo papūgėną kvaila išraišką tupintį vazonėlyje :DDD

Nukrypau nuo temos truputį :D 
Po juokimosi draugė pasakė, kad ji raketes turi. Pasiėmė ir išėjusios laukan ilgai žaidėm. Dar labai karšta šiandien(bent Kaune) buvo. 
Visos šlapios nusprendėm pailsėt. Atsigėrėm, nuėjom gumos tos kažkokios naujos Dirol Mystery nusipirkt. O tada vėl žaidėm. Lašnoti pradėjo, žiauriai apsidžiaugėm. Atsigaivinsim.. Nepradėjo stipriau lyt. Toks nusivylimas buvo :D
Tada nusprendėm, kad taip kiekvieną dieną susitiksim ir tobulinsim savo badmintoną :)

Bet iš ties labai lengva nusivaryt nuo kojų.. Dar kai karšta... Pagaliau, o pagaliau nebesėdžiu namie!!

Dabar(kaip dažniausiai po sporto ar šiaip aktyvumo) labai užsmaniau bendrauti. Prisiminiau sodo drauges iš Panevežio. Po savaitės pas senelius važiuosiu, o tai reiškia, kad būsiu ten, sode. Galėsiu su jomis susitikt. Jau seniai kartu kažką veikėm.

Hmm... Man patinka rašyti į blog'ą :)
~A

2012 m. birželio 29 d., penktadienis

And the sky was made of amethyst; And all the stars look just like little fish

*And the sky was made of amethyst
And all the stars look just like little fish*

Važiuojant namo pamačiau labai paslaptingą mėnulį. Tokį gilų, svajingą, savitą, nematytą... Pirma mintis, šovusi į galvą, buvo "būtų graži nuotrauka". O dar tie tamsūs debesys aplink jį... Labai keistai pasijaučiau. Lyg tas didelis apvalus blynas būtų mane užbūręs ir nukėlęs į paslaptingus laikus, kur galėjau pastebėti visas detales ir sukti galvą, kodėl būtent taip, o ne kitaip.
Po tos gilios akimirkos pastebėjau, kad aplinkui pilna mirksinčių dalykų. Mašinos benzino ženkliukas, dviračio atšvaitas, šviesoforas... Taip ir išprotėt galima. Viskas mirksi... Kur bepažiūri.
O dar po to pagalvojau, kad tai būtinai parašysiu į blog'ą, kuriame vasarą puikuojasi tik linksmi ir išsišokantys įrašai, visai ne panašūs į tuos anksčiau, mokslo metų įrašus.
Ir taip, pačiai keista. Lyg vasarą būčiau pametusi protą, sukvailėjusi nors perpus ir galinti rašyti tik kvailus įrašus. Tie, kurie perskaitę tuos senesnius, nors kažkiek naudingus įrašus, gali pasakyti, kad vasaros įrašai visiškai visiškai kitokie. Nebe rimti, nebe pamokantys, mažiau minčių klaidžiojimų, mažiau išvedžiojimų ir kažko šiaip neeilinio. 
Gal iš dalies nieko keisto, gi vasara, atostogos.. Bet man keista.

Galbūt trūksta mokslų. Aš noriu mokytis! Ne tiek daug, kiek mokykloje, kad paskui vos galva paneštu, bet nors kažkiek. Vis neprisiruošiu. Nemaniau, kad kada taip pasakysiu, bet man trūksta valios ir pasiryžimo.. Niekad šiais dviem nesiskundžiau. O dabar.. Tinginukė :D
Noriu tobulinti savo anglų, prancūzų ir galų gale lietuvių kalbas!! Taip pat nors kažkiek išmokti espanol. Žinau, kad tai šiais laikasi visiškai įmanoma, jei žmogus nori. Internetas, knygos... Bet aš aptingau ;/

Man reikia pagalbos. Kokio įkvėpimo.
Kartais užeina(kaip šiandien) ir aš pradedu daryti tai, ko nekenčiu ar kam trūksta valios. Pvz.: tvarkytis. Tuomet mama pradeda šypsotis ir sako: "kad tu visada taip"...
Norėčiau, kad man dažniau taip užplauktų. 
Gal turit pasiūlymų?:)
~A

2012 m. birželio 24 d., sekmadienis

Įkvėpta įkvėpimo(Rūdiškės)

Kiek daug mielų dalykų pasauly ^^ Jis tiesiog prikimštas jų įvairiose vietose, visur :)

Šį savaitgalį buvau Rūdiškėse, pas gimines. Gamtoje.:) Taip atsipalaidavau, gerai knygą paskaičiau, pagavau įkvėpimą... Dar naktį kietai praleidom su puske :D Varinėjom po kaimą, toks čiuvas pažįstamas mus pasigavo(neesmė, kad girtas). Su sesėm daug laiko leidau. Fotkinau. Labai daug. Neužteko 8gb kortelės XDD
Nu žodžiu, happy dabar tokia :) Iš puskės keistą šukuosenos maniją pasigavau :D Kažkokią čipolinišką :D

Taipogi jau turiu blackberry telefoną, dėl ko labai džiaugiuosi :) 

Tai va.. Kaip ir viskas, jau išsišnekėjusi esu :D
Labanakt zuikiai, linkiu nekirmyt prie kompų :D
~A :))*

2012 m. birželio 23 d., šeštadienis

La la la, kvinta.

Mmm.. Gera diena!! :))
Pabudau 14h. Net nežinau, kaip tai nutiko. Bet jaučiausi, lyg visą dieną bučiau VĖL išsvaisčiusi.Telefonai buvo prigrūsti sms'ų.
Be to, galvojau, kad bus ketvirtadienis. O tai gi penktadienis!! Dieve, kaip keista... Kur tada dar viena diena dingo??..
Ryte(nevisai ryte...2h :D) būtinai turėjau sėst prie pc, jei norėjau gauti savo "ilgai lauktąjį" blackberry telefą. Žodžiu, puskė susitarė su pardavėju nuvaryt pažiūrėt. Aš nedėjau per daug vilčių, kad nupirks jį.. Nes jau anksčiau buvo, kai labai tikėjaus ir nenupirko. Bet, omg, jį nupirko!!! I'm soooo happy!! Finaly turėsiu bb telefoną!! Pilna klaviatūra!! Ommggg, happy happy happy.:D
Tai šitai praskaidrino dieną apie..hmm..penktą valandą. O iki tol tvarkiau namus. Paksui atėjo draugė ir kimarinom prie kompo >.<
Dar vėliau atėjo kita draugė. Norėjo 21:50h varyt į koncertą. Bet man mama būtų neleidus, nes atseit "vienai naktimis grįžinėt".. Nu žodžiu. Tipo autikai nebevažinėja.
Beeet tada pasakiau, kad nebent jos mama parvežtų. Sakė parveš. Bet tada aš nebenorėjau! :D Kaip ir sakiau, diena atrodė, kad bus suknista.. Labai tingėjau, ir labai nuobodžiai man skambėjo sėdėt ir klaust to suknisto koncerto. O tiksliau, laukt 21:50h, kai dainuos kvinta. Nes mano draugė įsimylėjo vieną iš kvintos narių. Jis jai gėlę buvo padovanojęs ir pasisveikinęs kai antrą kart ją pamatė.
Na, bekalbant pamačiau, kad ji visai palūš, jei nevažiuosiu, kadangi kitos draugės negalėjo, o ji viena nenori. Tuomet sutikau. Ji jautėsi laimingiausias žmogus pasaulyje :DD Cool :D Aš padariau žmogų laimingiausia pasaulyje :D

Koncertas iš tiesų prasidėjęs buvo jau 16h. O mes ten nuvarėm apie 19h. Šiaip pavaikščiojom, paplepėjom. Vėliau sėdėjom su visais žmonėm ir klausėm dainų. Nors, tiesą sakant, tos dainos buvo tragiškos. Pirmas atlikėjas - fui. Antra - fui. Trečias - coooool. Ketvirtas -fui fui. O penkti kvinta..
Nu nežinau. Faina buvo visai. Linksma. O kai dainavo kvinta, mes stovėjom prie scenos. Tas vaikinas vis į mus žiūrėjo ir šypsojosi.
Kvinta dainuot dar nebaigė, bet draugės mama jau sakė, kad eitume link mašinos. Namo... V taaaip įsiuto. Nebus progos su juo nusifotkint, pakalbėt. Beje, jis buvo su ja pasisveikinęs.

Tai va.. Tiek. Jau po vidurnakčio, o ryt atsibust turėsiu aštuntą(kad vėl nebūtų 14h :D), kadangi važiuosiu į Rūdiškes, pas senelius, pusseserę. Atsiimsiu telefoną :D
Labanakt, saldžių sapnų,
~A :)

P.S. Nelabai sekėsi mintis dėstyt. Šįkart ;//

2012 m. birželio 20 d., trečiadienis

Cinnamon challenge!! :D (arba having fun)

O čia Aš!!:)
Galiu pasakyti, kad praeitam post'e rašiau, jog kažkada įvykdysiu cinnamon challenge. Tai va. Labai greit įvykdžiau :DDD Buvo iš ties linksma. Viską nufilmavau. Buvo 2 raundai :D  Kadangi filmavaus su drauge, o ji nelabai nori būti viešinama, tai neįkelsiu video čia :( Beet dar pakalbėsiu su ja ryt! :) Kam tada tas video? :D

 Kad jau negaliu kelt video, tai įkelsiu iš to video nuotraukas :D







Vėliau atėjo V ir jai parodėm mūsų išsidirbinėjimus. Šimtą dešimtą kartą juokiamės..:D Ten tieeek nesąmonių :D

Hmm.. Šiuo metu darausi knygutę apie kačių veisles. Aprašau jas ir iliustruoju.:) Man patinkaa :D

Nežinau, ką čia dar pridūrus.:) 
Galiu papasakot dar kažko iš mano kasdienybės, bet manau, jau užteks.:)
Muuurmiaaau,
~A

2012 m. birželio 19 d., antradienis

Cola + Mentos = ?


Hehe :D Štai tokį derinį nusipirkom su draugėm :D Tik kad kola skardinėj.
Tikėjomės vos ne sprogimo, o neįvyko nieko :DD Kaip beprotės lėkėm iš parduotuvės pas mane namo, kad fotiką pasiimt. Tada į lauką, įsijungiu fotiką... No battery. Nufilmuot mūsų fail'o nepavyko.
Tik kai burnoj sumaišai mentos su kola truputį tirpt ji pradeda ir tiek.
Kai jau nebebuvo mūsų ingredientų supratom, kad kolą reikėjo pirkt buteliuke, į ją įmest mentos ir išplakt. Tada atsukt kamštuką ir...:DDD
Žodžiu, that is da biggest fail eva!! Muhaahaaahaa!
Gal geriau pakrausiu fotiką ir kitą kart nufilmuosiu cinamono testą :DD

Bet vis tiek linksma buvo :D Nors po to suko skrandį, o dabar galvą skauda ;/

Ką jūs veikiat pašėlusio?? Kokias darot nesąmones? :DD Mano chebra tai viską, ką tik sugalvoja :D

Kelias foto įkelsiu, ne per seniausiai darytas.:)
~A













BOYS LIKE TOYS


Ech, nežinau ką daryti... Vakar vaikinas(todėl, kad buvo su pusbroliu) rašinėjo nesąmones. Prie jo jam visad užplaukia.. Žinau, kad vaikinam(na, ne tik jiem :D) būna užplaukia, nesąmones dirbt ima, todėl šiuo atveju geresnio turbūt ir nerasi..
Žodžiu, jis sakė, kad nori skirtis. Tipo išsiskyrėm. Nu ir ką, man px. Nesielvartausiu dėl to, kuris dėl kažkokio kvailo pusbrolio skiriasi su mergina. Aišku, buvo liūdna, bet ir taip jau daug prisiliūdėjus esu per gyvenimą, o pastaruosius metus stengiuos būt tik linksma. Galų gale, jis manęs net nevertas, tegu būna su tuo savo pusbroliu..
Bet šiandien(taip ir galvojau, kad taip bus) jis ėmė gailėtis. Sakė, visą naktį nemiegojo. Galvą skaudėjo. O kas man? Tegu. Nors kažkiek dar jį myliu. Bet man tos nesąmonės taaaaaip nusibodo, kad ir meilė dzin pasidarius. Ne. Aš jį vis tiek myliu. Nežinau. Atsiprašau. Nežinau, kaip išreikšt jausmus tokioj būsenoj. Tiesiog, aš jam atleidau. Visad visiems atleidžiu. Giliai širdy visada liks skylės, kaip kad įkalus vinį, o paskui jį ištraukus. Ech..
Šiandien jis prašė susitikt. Aš norėjau viską išsiaiškint, nes jau daugiau nei savaitę jo nemačiau, todėl sutikau. Galų gale, jei noriu skirtis, tai tikrai ne telefonu. Norėjau pakalbėt akis į akį.
Taigi... Jis man padovanojo gėlių. Iš tiesų, man labiau patiko nešti jas einant namo, kai visi žiūrėjo, o ne jas gaut.
Kalbėjom šiaip..nelabai daug. Jis įskaudino mano draugę(mes trijulė šiaip geriausi draugai esam) sms'ais. Paskiau, kad duotų perskaityt, nes man ji prieš tai skambino ir sakė su juo nesusitikt, visaip jį apvadinėjo.
Perskaičiusi sms'us supratau, kad ji, kaip visad, žiauriai paryškino spalvas. Nieko jis ten neįžeidinėjo, ar bent nenorėjo įžeidinėt. Nu ji tokia jau yra. ir mane neretai užknisa. Šiaip jis parinasi dėl to, kad aš pradedu elgtis panašiai kaip ji. O aš kartais visai noriu pasisavint kai kurias jos savybes.
Seniau turėjau tokią mąstyseną, kad visi apie ją susidaro gerą nuomonę, bet kai kelis mėnesiu pabendrauja, pamato jos tikrąjį veidą. t.y. ji neišauklėta, drasko akis, nepripažįsta tiesos ar įžeidinėja. O paskui verkšlena.

Nu žodžiu... Suprantu juos abu. Kiekvienas kitoks. Tobulų nėra. Trūkumų turi visi. Bet ką man dabar daryt..? Sutikt vėl draugaut ar ne>? Bijau, kad jam vėl vėliau užplauks ir jis vėl su manim išsiskirs, o paskui maldaus atleidimo. C'mon!!! Fuuuuuuuu*k.


Gerai jau, nepildysiu viso posto apie tuos du best'us, kuriuos vistiek mylėsiu, kad ir kas benutiktų, kad ir kaip užstumčiau.

So..Taipogi šiandien buvau pas kardiologą. O tai reiškia, kad buvau poliklinikoj. O tai reiškia, kad... fui. Nekenčiu visko, kas susiję su ligoninėm.
Kai ėjom su mama į pastatą, lauke vaikščiojo kažkoks gydytojas(vėliau paaiškėjo, kad jis tas kardiologas, pas kurį mes užsiregistravom) ir man jis labai nepatiko. Tiesiog. Būna susidarai nuomones apie žmones iš pirmo žvilgsnio. Aš ypač nuomones susidarinėju apie gydytojus. So, nesvarbu ką sakysit, bet aš jo nemėgstu.
Įėjus į 1022 kabinetą, ten buvo dvi gydytojos. Viena man priminė tokį vyrą blogiuką iš filmo, o kita labai..valdinga(?).
Visai nieko draugija, tiesą sakant. Pavadino mane "faina mergaite" ta valdingoji. Bet buvo nefaina, kai turėjau nusirengti iki pusės(t.y. nusiimti maikę ir liemenuką). O dar tas vyras gydytojas vaikščiojo iš kabineto į kabinetą...

Nu žodžiu. Keistai jaučiuosi. Tuoj pas mane ateis ta draugė, kurią V įžeidė ir dar viena klasiokė kartu.
So, čiau :S
~A


2012 m. birželio 16 d., šeštadienis

Summer 2012 :))

Šiandien susižavėjau savo drauge. Ta prasme matau, kad ji yra kitokia, įdomi, gana meniška.:)
Nors ji bus tik penktokė, man dzin, nors mūsų amžius ir išvaizda ryškiai skiriasi :) Nežinau kaip pasakyt.. Mes šiaip panašios. Kažkokios nesamonių darytojos, amžinai besijuokiančios ir dievinančios kates.
Pirmadienį jai bus egzaminas bandant įstot į dailės gimnaziją. Aš asmeniškai gailiuosi, kad kai buvau jos amžiaus(tada jaučiausi kaip niekas) nebandžiau įstot į tą gimnaziją. Gailiuosi, kad nelankiau muzikos mokyklos. O dabar jau per vėlu. Muzikos mokykloj reik keturis(ar kiek) metų būt. Gal šešis. Nu jau per vėlu. O į dailės gimnaziją nemanau kad įstosiu, nes per prastai piešiu. Kiti jau pažengę, kad ir vienerius metus lanko, o aš dar piešimą taip pusiau apleidus. Be to, man rodos reikėjo prašymus iki vakar nunešt. So, lieka kitiems metams. O tada jau, manau, išvis be šansų..
Bandysiu tiesiog pati mokytis piešti labiau ir toliau grosiu gitara :)

Turiu planų vasarai... Žinau, kad dabar labai nemažai žmonių  savo blog'uose rašo "vasaros darbus", bet kažkaip vis tiek norisi ir man. Labiau ne dėl to, kad kiti perskaitytų, o dėl to, kad galėčiau persiskaityt vėliau, ir pamatyt, ką įvykdžiau, o ko ne :)

Taigi....:D

•išmokti anglų k. laikus ir šiaip labiau pasimokyt
•perskaityt mažiausiai 10 knygų
•daaaaaug groti gitara, išmokt naujų dainų/melodijų
•neapleisti meninės pusės
•toliau kurti papuošalus
•daaaaaug piešti
•pagyvinti santykius su vaikinu arba įsimylėti kažką kitą :))
•pasilikti savaitei pas puskę
•aprodyt puskei Kauną
•savaitę pas senelius
•savaitę būt kur nors(spėju Nidoj) su tėčiu
•kelias dienas pernakvot pas draugę
•daug fotografuoti
•pasidaryti gražių nuotraukų
•gerai leisti laiką
•labiau pažinti mamą, neliūdinti jos
•daugiau laiko leisti su tėčiu
•geriau sutarti su broliu
•daugiau laiko leisti su sesėmis
•džiuginti kitus
•nors kelis kartus pagaminti valgyti
•išmokti naujus receptus
•nusipirkti naujų drabužių
•susikurti naują stilių
•pasimokyti tai, ko neišmokau per mokslo metus
•pasitempti prie prancūzų k.
•įsigyt naują telefą
•pagaliau pradėt bėgiot :D
•nusimaudyt Viliaus baseine
•susitikti su Egle
•stebėti saulėlydį
•susipažinti su daug fainų ir geru žmogeliukų
•mažiau sėdėt prie pc
•įdegti kojas
•pasidaryti mini knygutes apie: kačių veisles, Lietuvos miestus(kaimus), įv. gyvūnus
•sukurt kelias dainas
•būti laimingai
•pasibučiuoti lietuje
•padėti gyvūnų prieglaudai
•auginti sraigę
•išmokyti papūgą kažko daugiau nei vienas žodis
•susitaikyti su priešais
•nuvykti į kitą šalį
•sukurti komiksą
•sudalyvauti Joninių šventėj kur nors gamtoj
•sudalyvaut miškininkų šventėj kartu su tėčiu
•neturėti liūdnų prisiminimų apie 2012-ųjų vasrą :)
•sukurti keletą pasakojimų, su jais padaryti knygutę, ją iliustruoti ir padovanoti sesėms :)
•kurti eilėraščius
•būti labiau apsišvietusiai
•ir toliau stebinti kitus
•aprašyti perskaitytas knygas pagal tai, kaip mokytoja diktavo
•išgirsti daug gerų dainų
•pažiūrėti daug gerų filmų
•peržiūrėt PLL antrą sezoną ir pradėt trečią(kuris neseniai prasidėjo)
•išprašyti mamos turėti katę
•dar nors kelis kartus pajodinėti arkliu
•svajoti
•piešti svajones
•pildyti svajones
•būti super awesome! :D
•netyčia sutikti kur nors savo gitaros mokytoją ir užsikalbėti :)
•netyčia sutikti lietuvių, istorijos, anglų, prancūzų, geografijos mokytojus ir pasidalinti vasaros įspūdžiais :)

Daug maž dabar tiek prisiminiau ir sugalvojau..:) Bet jų tikrai yra daugiau xD
Tai vaaaa... Palinkėkit man sėkmės :D Sąrašas nemažas :D Daug iš savęs noriu...

~A