2013 m. rugpjūčio 31 d., šeštadienis

Paskutinės vasaros dienos įrašas. Ir NEliūdnas!

Uch.. Kokie liūdni įrašai užgrobė bloggerį! Visiškai tai suprantu, bet visiškai to nesitikėjau. Nes visi rašė, kad nebus kaip 'visi' ir nekalbės apie vasaros pabaigą, mokyklą, neliūdės ir panašiai. O va kaip dabar mirga pilkos, juodos nuotraukų spalvos ir kiek daug daugtaškių prirašyta!
Na, bet vis dėl to, ne apie tai noriu parašyti :)
O noriu pasidalinti su jumis mano paskutinėmis šio sezono mintimis, jau rytoj ruduo, o poryt - mokykla, visai kitokie kirminai apsigyvens minčių vingiuose ir dėl visai kitų dalykų grauš mano sąžinę.
Kad ir kaip bebūtų liūdna(ar turėtų būti), man vis tiek linksma! Aišku, jaučiuosi kiek prasčiau, liūdniau, bet vis dar įžvelgiu pozityvumo spindulius niūriuose dalykuose ir tai man padeda nepasiduoti! Nors vakar ieškojau suknelės ir batų mokslo metų pradžiai ir neradau nei vieno, nei kito, bet už tai truputį pasavanoriavau - lanksčiau gerves šiandienos šventei :) Kauno rotušės aikštėje prikabins prilankstytų gulbių ir mano gervių. O kokia šventė? Tiksliai nė nežinau, tik kad kažkas šoks :D Sakė, kad 'visas sienamestis', bet nelabai įsivaizduoju. Būčiau dalyvavusi, bet vis dėl to nusprendžiau šiandien pabūti namie. Norisi pabūti ramiai, morališkai pasiruošti pirmadieniui.
Sakiau, kad neradau suknelės. Jų beveik nėra! Pamenu, pernai visas "Akropolis" buvo prikimštas įvairiausių spalvų, tekstūrų suknyčių, o dabar viena kita, ir tai visa balta arba visa juoda.. Ne suknelių sezonas? Velnias.. O man taip aptinka suknelės! Gaila, kad užsienietiškos internetinės parduotuvės siūlo brangius drabužius žiūrint lietuvių akimis. Už 20 dolerių dar šis tas, apie 60-70lt, bet dažniausiai viskas kainuoja brangiau.. Ir dar atvežimas. O tiek daug grožio atradau!..
Žodžiu, vieni dalykai nuliūdina, kiti pradžiugina, taip ir bandau išlaikyti kiek aukštesnę nei neutralią nuotaiką. Vakar sukūriau trumpą filmuką, kuris man pakelia nuotaiką.:) Paveizėkit:
video
Tai va.. Kas dar naujo, tai tapau vegetare. Nuo praeitos savaitės. Visad nelabai mėgau, nevalgiau mėsos, tai čia ne koks nesąmoningas sprendimas rytą atsibudus ir šovus minčiai 'būsiu vegetaras!', ne, tai mano pasirinkimas, pagal tai, ką pastebėjau bėgant metams.

Pastarosiomis dienomis atradau nemažai gerų grupių, dainų. Viena iš jų - "Avalanche City". Man labai patinka ši grupė! O sužinojau apie ją iš Zelandientės, su kuria susirašinėju emeilais. Susirašinėju ir su dar keliais žmogeliukais iš viso pasaulio, jei norit ir jūs - užsukit į http://www.studentsoftheworld.info/menu_penpals.php :)
O čia ta daina, kuri groja manajame video:
Tokios dainos labai pakelia nuotaiką :)
Paieškokit kažko panašaus, susidarykit linksmą grojaraštį ir liūdnomis akimirkomis jį pasileidę tikrai 'prašviesėsit' :) Nebent, žinoma, išsiliūdėti tiesiog reikės.
Vis žvilgčioju per langą ir stebiuosi: jau rudeniškas oras atslinko! Tamsūs debesys, kažkaip šaltoka, pilka. O nuo kaštonų krenta lapai! Jau parudavę, sudžiuvę. Man jau norisi karšto šokolado!:) Kaip greitai atėjo tas ruduo..

Nepamirškit šypsotis!
~Aušrinė :)

P.S. Nuostabi daina..

2013 m. rugpjūčio 26 d., pirmadienis

Nuostabifantastiškiausi keksiukai PASAULYJE!

*štai kaip atrodo statulėlė, apie kurios gamybą buvau užsiminusi praeitame įraše*
Sveikučiai!!^^
 Dabar valgau savo tobulą ryžių ir keptų daržovių patiekalą (kurį, beje, gaminau pirmą kartą - improvizacija..) bei mąstau, apie ką sukurpti įrašą šį kartą. Turiu savo galvelėje nemažai temų, apie kurias buvau pagalvojusi anksčiau ir apie kurias kada nors turėsiu parašyti, bet šiuo metu nenoriu kalbėti nei apie vieną iš jų. Ir žinot ką? Man šovė idėja pasidalinti su jumis fantastiškų keksiukų receptu! Mat vakar juos kepiau ir jie taaaip skaniai išėjo :) Gerai, kad nufotografavau anksčiau - jau nebeliko.
•••
REIKĖS:
Keksiukų tešlai:
►3 kiaušinių;
►indelio kondensuoto pieno;
►50g sviesto;
►180g miltų;
►1 arbat. šaukšt. kepimo miltelių
ir žiupsnelio meilės :)

Kremui:
►80g kambario temperatūros sviesto;
►2 šaukštų kondensuoto pieno (arba cukraus pudros);
►120g grietinėlės tipo sūrio ("Philadelphia" arba švelnios varškės kremo);
►Uogų ar pabarstukų

GAMINIMAS:
Tešla:

  1. Į dubenį supilkite kondensuotą pieną, įmuškite kiaušinius ir sumaišykite, kad nebesimatytų kiaušinių.
  2. Ištirpinkite sviestą, supilkite į kondensuoto pieno masę, išmaišykite.
  3. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir suberkite į kondensuoto pieno masę. Gerai išmaišykite.
  4. Po kelis šaukštus tešlos dėkite į keksiukų formeles (naudojau popierines ir pro kraštus neišbėgo) ir pašaukite į orkaitę. Pagal receptą kepti reikia 25 minutes 190 laipsnių temperatūroje, bet man kepimo laikas nusitęsė iki valandos.
Kol keksiukai kepa, paruoškite kremą:
  1. Į dubenį įdėkite kambario temperatūros sviestą (tiesą sakant, aš jį išlydžiau..:D), kelis šaukštus kondensuoto pieno ir sūrį. Viską gerai išsukite. Jei naudojate cukraus pudrą, tada pradžioje išplakite sviestą su cukraus pudra, tik po to įdėkite grietinėlės kremą ir išmaišykite iki vientisos masės.
  2. Iškepusius keksiukus palikite atvėsti. Jiems praaušus ant kiekvieno uždėkite paruošto kremo ir papuoškite pabarstukais ar mėgstamomis uogomis. Jei kremas atrodo per skystas, įdėkite keksiukus porai valandų ar per naktį į šaldytuvą.
Skanaus!:)
Tikrai dangiško skonio keksiukai, tokie tobuli!! Mano firminį receptą pakeitė šis..:D
Taigi, išbandykit šį receptą ir iki kito karto!:)
~Aušrinė

P.S.Kaip jums atnaujinta blog'o išvaizda?

2013 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis

All you need is art!!

AAAAAAHHGAGFAHAAA!!!!!
LAIMINGA LAIMINGA LAIMINGA LAIMINGA!!!!
Kodėl? Nes turiu viską, ko tik norėjau dailės srityje!! Ir šitai yra labai WOW, kadangi tikrai nesitikėjau to iš mamos. Vakar važiavom apsipirkt mokyklai. Sakiau mamai, kad man dar reikia į dailės reikmenų parduotuvę. Bet ji buvo blogos nuotaikos ir sakė, kad tikrai nevažiuosim. Bet vis dėl to!.. Apsipirkom ir jai pasitaisė nuotaika, tad pasakė: 'ai, bala nematė, važiuojam'.  Nuvažiavom sau linksmai į senamiestį, pasivaikščiojom, į tris parduotuves užsukom ir daugiau nei šimtą litų išleidom(čia nemalonioji dalis). Bet žinot ką? Dabar turiu tai, ko troškau!! Gerus aliejinius ir akrilinius dažus, didelį kokybišką teptuką, A2 formato papkę su rankena, profesionalios akvarelės, sausų pastelių, daug baltos spalvos guašo ir daug ochros spalvos akrilo, baltą angliuką, juodą ir baltą grafitinius pieštukus bei besilankstantį trintuką(labai naudingas, nes galima su pirštais padaryti kokią nori formą ir ištrinti smulkius dalykus)! AAAA!!! Ir taip buvau įnikusi į savo piešimo pasaulį, bet dabar ir naktimis nebemiegosiu. Dar po apsipirkimo mama pasiūlė nueit į sushi express. Ir nuėjom! Suvalgėm labai labai dieviškai skanius sušius!
Žodžiu, mano mama labai neprognozuojama. Kartais iš to nieko gero. Bet kai atsitinka kažkas panašaus į tai.. AAAA, nežinau, kur dėti savo džiaugsmą! Turbūt niekur ir neturėčiau jo dėti - tiesiog laikyti savyje. Arba išreikšti piešiniuose.
!!!
O ir šiaip šios dienos man tokios veiklios. Trečiadienį baigiau siuvinėti tą paveiksliuką, apie kurį buvau užsiminusi, nutapiau savo pirmąjį piešinį aliejiniais dažais(turėjau vienus, bet jie prastoki..) ant drobės 50X60cm, dar išsitraukiau siuvimo mašiną ir pataisiau maikutės kraštą, pakeičiau nenaudojamą megztinį.. Šiandien nutapiau piešinį su naujais super duper gerais akriliniais dažais - irgi ant drobės. Bet ką aš čia pasakoju, tiesiog žvilgtelėkit į nuotraukas :)
Mano dirbtuvės. Ant grindų.
Šį nutapiau, nes noriu prisiminti tą savaitgalį Vėžaičiuose. Tai mes trys - aš, G. ir J. 
Beržai. Man jie patinka.
Išsiuvinėtas paveiksliukas.
Ir papuoštas megztukas. Ant alkūnių 'privėliau' tokias širdutes.
 Tai va. Daugiau nuotraukų neturiu, kitaip pasidalinčiau savo dailės ir mokyklinių reikmenų laimikiu.:3 Nors kita vertus, turbūt nesidalinčiau. Visi dabar taip daro. Nenoriu taip pat daryti.
Bet turiu pasakyti, kad apsirūpinau kaip reikiant :D Radau tokius labai labai gerus spalvotus markerinius tušinukus. Nežinau, kaip pavadinti. Nuo pernai metų jų ieškojau, nes viena iš mūsų trijulės turėjo ir žiauriai fainai su jais piešti buvo.

Kaip ir viskas šį kartą, lekiu žiūrėti 'Adventure time' - kietas multikas, ir, beje, Benny&Joon labai labai mielas filmas :) Joon primena mane - kvaikštelėjusi menininkė :D Jei nematėt - pažiūrėkit, tik turbūt nerasit jo lietuviškai. Tad pasimokysit truputį anglų kalbos :D
Ai, ir dar vienas dalykas - pagaliau nusipirkau modelino. Rudo. Senai jau noriu pasidaryti statulėlę.. Ir iki šiol turėjau tik polimerinio molio(kurį kepti reikia) arba sukietėjusio balto modelino. Tai va, einu lipdyti ir žiūrėti filmukų!!

Ar jūs piešiate/rankdarbiaujate laisvalaikiu?:)
`Aušrinė :))

2013 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis

Paukščiai. Parkas.

 Vėl sveikinuosi su visais, kuriems įdomu.
Mąsčiau apie tai, kiek žmonių rašo blog'us. Ir kiek jų lieka nepastebėti. Kiek nuostabių minčių galima rasti internetiniuose dienoraščiuose. Ir kodėl blog'inimas taip išpopuliarėjo? Kodėl tiek daug dalykų, kurie galėtų ir turėtų likti kažkuo ypatingu, išpopuliarėja ir tampa dar vienu banalumu? Dabar kas penktas žmogus tiki, jog turi rašytojo gyslelę ir skelbia tai internete. Nežinau kodėl aš taip kreipiu dėmesį, bet matyt, man tai svarbu. Svarbu, nes noriu, kad blog'o rašymas man išliktu ypatinga ceremonija. Kad vis dar įdėčiau į tai visą savo širdį. Ir kad skaityčiau tokius pat, pilnus darbo ir sugaišto laiko, blog'us. O ne eilinius dešimtmečių sapaliojimus apie šį bei tą. Yra tikrai gerų rašytojų, kurių blog'us dievinu. Yra. Bet kuo toliau, tuo daugiau nesąmonių.
Atvirai sakant, šiomis dienomis labai daug galvoju. Ir veikiu. Skaitau knygas, sportuoju, vėl rimčiau žiūriu į sveiką mitybą, domiuosi ir, na, pažįstat mane - užsiimu viskuo kitu. Jaučiuosi nuostabiai! Tik vienas dalykas neduoda ramybės. Bet verčiau tai įvardysiu kaip 'nepalankus mėnulis' ir toliau sau pozityviai galvosiu apie visą pasaulį ir gyvenimą. Dabar tiek daug minčių, dūzgiančių lyg bitės, kankina mane, kad net nežinau, kaip dėlioti sakinius. Ir raides. Niekaip nesugebu rašyti viena pasirinkta tema arba po truputį, nuosekliai pereiti prie kitos.
Iš tiesų net nežinau, ką noriu parašyti. Tiesiog privalau rašyti, nes kitaip pradedu įsivaizduoti, jog minčių netvarka išprovokuoja smegenis ir jos pradeda valgyti pačios save, vesdamos mane į beprotybę. Gerai, kad galvodama kažką veikiu, kaip antai siuvinėju. Taip taip! Atradau paveiksliuką, kurį turiu mažiausiai keturis metus. Ir jis buvo vos pradėtas. O aš taip noriu jį pabaigti, taip noriu išsiuvinėti savomis rankomis, kad jau beveik ir baigiau!:)
Aš taip įsijaučiu į darbą, kurį atlieku. Net jei tai ir nemėgstamas darbas. Atrodo, kad nenoriu jo daryti, kol nepradedu. O tada įsijaučiu, pasigaunu įkvėpimą ir padarau geriausiai, kaip tik moku. Keista, nes tik dabar atradau šią savo savybę.
~~~
Bet dar atviriau klabant, supratau, kad kiekvieną dieną man kyla idėjų, apie ką rašyti. Ir daugumos jų neišpildau. Pamenu, norėjau rašyti apie mankštą, sportą, sveiką mitybą. Reikės parašyti. Būtinai. O dabar prisiminiau vakar dieną. Kai ėjau į parką lesinti ančių ir balandžių. Su mama. Kai buvau pradinukė, mes dažnai eidavom ir specialiai tam nusipirkdavom batono..:) Jau daug metų kartu nelesinom paukščių. Todėl buvo labai smagu! Ir juokinga. Balandžiai laipiojo ant kojų ir ėmė batoną iš rankų, visai kaip seniau lipdavo ant mano riedučių. Taip gera. Ramu.

Nusiveskite savo mamas į parką,
Aušrinė

2013 m. rugpjūčio 20 d., antradienis

Nuostabus savaitgalis!

(pagaliau gavau nuotraukas :D)
Sveikučiai!!
Noriu jums papasakoti apie savo savaitgalį.. Jis buvo NUOSTABUS!:)
Vėžaičiuose, prie Klaipėdos, vyko miškininkų šventė. Vieną kartą(prieš keturis metus) esu ten buvusi. Mano tėtis seniau dirbo miškininkų institute, tai iš ten ir gavom informaciją apie renginį. Privažiuoja ir latvių, lenkų, ne vien lietuviai susirenka. Žodžiu, buvau maža tada, bet man patiko, tad nusprendžiau ir šį kartą nuvykti.

 Mano tėtis su pamote ir sesėm jau buvo ten, nes prieš kelias dienas važiavo pas senelius.
Tai šeštadienį įsėdau į autobusą ir tris su puse valandos trenkiausi iš Lietuvos vidurio į (beveik) pajūrį. Man patiko kelionė. Nežinau kodėl, bet man patinka važiuoti autobusais, tais kelioniniais. Maloniai švietė saulė, buvo dar ankstus rytas, tai ir knygą paskaičiau, ir muzikos paklausiau, gamta pasigrožėjau. Tiesa, truputį bijojau, nes nežinojau, kaip atrodys vieta, kurioje turėsiu išlipti, o kitų kaimelių pavadinimus ne visada pamatydavau, bet užrašą VĖŽAIČIAI kuo puikiausiai išvydau ir išlipau ten, kur ir reikėjo.
Turiu pasakyti, kad diena buvo baisiai karšta ir pusę jos man buvo baisiai nuobodu. Nežinojau, ką daryti. Tiesiog vaikščiojau, tryniausi aplinkui, stebėjau gyvūnus, kurių ten yra labai labai daug ir žaidžiau su sesėm. Vėliau prasidėjo rungtynės, jose dalyvauti nenorėjau, tai stebėjau, fotografavau ir vis dar nuobodžiavau. BET, ačiū Dievui, pagaliau atsirado tos vietos savininko sūnus G. su draugu J. ir pasiūlė nueiti pasimaudyti. Neturėjau maudymuko, tai nusprendžiau maudytis su rūbais. Gerai, kad visada įsidedu visko per daug, tai turėjau ką persirengti :D
Čia prūdas, kuriame puikiai atsigaivinom. Dar plaustas kairėje matosi, kuris tik vieną žmogų nulaiko.
Po to mums gana šalta pasidarė, tai nuėjom maudytis į karštą kubilą. Mm.. Taip gera įsilipti į karštą vandenį. Tik vėliau vaikų daug pristojo, kartu su mumis įsilipo ir taškėsi, viena mergaitė labai prie manęs pristojo, ant kaklo lipo - teko dingti.
Toliau eiliškumo nebeatsimenu, tai pasakosiu kaip išeina.
Taigi, dar kažką paveikę nusprendėm vėl išsimaudyti. Vėl ėjom link prūdo tik su kamuoliu. Ir taip tikėjomės grįžę vėl įlįsti į karštą kubilą.. Ir įlindom, bet ten buvo milijonas vaikų ir kažkas jau prisisiojo į tą vandenį.. Greitai išlipom ir nusprendėm vėliau išvalyti, iš naujo pripilti vandens. O iki tol dar pasivaikščiojom iki parduotuvės, pasikalbėjom, pabuvom miške, prie miško namelio, truputį užvalgėm ir užsilipom ant šieno namelio. Buvo du tokie padaryti iš šieno ir malkų - rungtims. Mes užsilipom tik ant vieno ir nusprendėm ant kito nelipt, nesugadint. Vėliau pamatėm, kad visi vaikai laipiot pradėjo ir pusę šieno nugriovė. Tai va kaip jie atrodė po vaikų invazijos:
 Pasibaigus rungtynėms vaikai su užduočių vietomis galėjo daryti ką tik nori, tai mes šaudėm iš ragatkių į taikinius, mėtėm ietis ir panašiai.
Labai smagu buvo 'skrajoti' su virve :D Aišku, ignoruojant tą faktą, jog kitą dieną negalėjau pakelti rankų. Na gerai, galėjau. Bet labai labai skaudėjo raumenis. Dabar dar skauda. Bet už tai taip linksma buvo!
Apie vienuoliktą valandą pradėjom tvarkyti kubilą. Plovėm, leidom vandenį, kurenom pečių. Dar reikėjo šlangą sutvarkyti, tai viskas labai užtruko. Kol pylėsi vanduo plepėjom, sėdėjom prie laužo ir kurdinomės šieno namuke.
Ieškodami atsigerti aptikom čili paprikas. Vieną nukniaukėm ir... atsikandom. Geez, kaip degė mūsų burnos!:D Pradžioje nieko, ramūs sukramtėm, o po to viskas prasidėjo... Skuodėm namo, gėrėm vandenį, ledus valgėm ir vis tiek taip graužė.. Bet reikėjo išbandyti! Dabar būtų gaila, jei nebūčiau atsikandus :D
Po valandos jau beveik nebegraužė, net nesijautė, tai ramūs pradėjom kūrenti kubilo pečių. O jis taaaip ilgai šilo.. Pirmas dvi valandas ledinis buvo. O mes vis laipiojom ant šieno namuko, į indėnišką palapinę įsilindę buvom, prie laužo šildėmės. Kol žmonių dar daug lauke buvo, mus 'pagavo':
O vėliau jų vis mažėjo, mažėjo.. Beveik visi jau miegojo savo palapinėse, o vanduo dar nebuvo pašilęs. Patikrinę, ar vis dar tebešaltas nusprendėm pabandyti įlįsti. Lauke buvo jau vėsu ir aš turėjau rengtis savo šlapius drabužius. Oi, kaip nesmagu ir šalta. Ir blogiausia, kad įlindom, o vanduo dar tooks šaltas. Bėgom prie laužo šildytis. Po to tupėjom prie kubilo pečiaus ir šildėmės prie jo. Tada vėl nusprendėm kad vanduo jau šiltas - vėl bėgom prie laužo. Taip kas valandą vis tikrinom. Galiausiai pasidarė per šalta šlapiais rūbais sėdėti prie kubilo tai įlindom į šieno namuką, į kurį dar nebuvom lindę, nes jame mažiau vietos (kitame kažkas miegojo). Pasislėpėm nuo vėjo, pakalbėjom, pailsėjom. O kai išlindom, lauke žmonių išvis nebebuvo. Ir mes net nenutuokėm, kelinta valanda. Dar po valandos pamatėm, kad jau švinta. Aš labai norėjau stebėti saulėtekį, bet kol saulė pasimatys dar reikėjo palaukti pusvalandį, o jau tikrai galėjom lįsti į kubilą, todėl nieko neišėjo. Bet kokia laimė apima, kai pagaliau pajunti šiltą šiltą vandenį po tokios šaltos nakties... Ech.
Tai va. Porą valandų pramirkom vandeny. Jau žmonės ėmė keltis. Galiausiai nusprendėm kiek numigti. Pamiegojom dvi valandas ir tas draugas turėjo išvykti, o aš dar pusdieniui pasilikau, nes mano šeima tam tikrais reikalais išvažiavo į Klaipėdą.
Ir žinot ką? Jaučiausi keistai. Labai. Vaikščiojau su G. po visas jų valdas ir fotografavau. Jaučiausi nešvari. Purvinais rūbais, neišvalytais dantimis, skaudančiomis kojomis(tos žaizdos dar nesugijo), neišsimiegojusi, susivėlusi, per karšta, bet buvo gera. Kažkodėl. Toks geras jausmas, kad diena ir naktis buvo tokie nuotykingi ir įdomūs. Tikrai.
Štai čia ir pabaigsiu savo pasakojimą. Tiesa, namo grįžau apie devintą-dešimtą valandą ir buvau visiškai be jėgų, be miego, be gerų emocijų, bet vis tiek savaitgalis buvo perfect.
Pasidalinsiu su jumis dar keliomis nuotraukomis.

Gardžios slyvos
Orientacinės rungties pabaigoje visi turėjo pereiti šitą rastą. Daug kas net nebandė pereit, tiesiog nerdavo!


Štai ir viskas!
Ką gero nuveikėt jūs?
~Aušrinė :)
P.S. Paskutiniai du įrašai kiek per ilgi. Atsiprašau! Turbūt atsibosta tiek daug skaityti. Daugiau taip nedarysiu!:D

2013 m. rugpjūčio 14 d., trečiadienis

I'm really in love with cats

Sveiki visi!!:)
I'm so happy happy happy, but I don't know why!!!
Viskas atrodo taip gerai, darau tai, ką noriu, AAA!!!:)
Tik vienas dalykas man trukdo: žaizdos ant kojų. Tie nauji batai taip stipriai nutrynė, kad dabar negaliu jokių kitų užsidėti.. Tik šiandien išėjau pusvalandžiui po parką pasivaikščioti ir knygą bibliotekai gražinti. Bet vis dar skauda. Labai. Savaitgalį bus miškininkų šventė. Norėjau ten važiuoti! Ir vis dar noriu. Todėl labai labai tikiuosi, kad žaizdos nesukliudys :) Viskas bus gerai, taip?

Kitas dalykas: atradau krūvą drabužių, kuriuos galiu parduoti, todėl laukia ilgas fotkinimosi procesas.. Kelsiu juos į www.manodrabuziai.lt . Gal pavyks ką nors parduoti! Vis geriau, nei nenaudojamų rūbų prikimšta spinta.
O šiaip toje svetainėje galima daug gerų dalykų rasti! Ne vieną daiktą jau įsigijau, o šiandien va tokias petnešas aptikau:
Prieš kelis mėnesius labai užsimaniau petnešų - man taip gražu! O man dauguma džinsų smunka, tai ir naudos bus :D
Labai labai džiaugiuosi jas atradusi ^^

O dešinėje - mano dabartinė piniginė.
Ji tokia nuostabi!!

Dar seniau rankinuką su katašuniu nuspirikau ir dvi maikutes. Maikėmis truputį nusivyliau, bet už tai supratau, kad prieš perkant reikia išsiklausinėti visiškai visko.:)
Tai va.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Pasidalinsiu žinia, kuria norėjau seniau pasidalinti :)
Mama sakė, kad jei rasim kačiuką, kuris pats prieis ir prašys pagalbos, galėsim jį pasiimti ir auginti :) Aš tris metus zyziau, kad noriu katino ir štai, dabar viskas priklauso nuo likimo! Tikiuosi, jis bus man palankus.
O dabar STOP. Įsijunkit dainą ir skaitykit toliau :)
  Iš tiesų mes esame laikę tris kates. Pirmasis yra patinas vardu Kuzia. Pamenu tą akimirką, kai močiutė grįžo iš parduotuvės ir laikė Kuzią rankose. Dar mažą, mielą katinėlį. Pradžioje jis gyveno mano namuose, bet dėl keleto priežasčių, kurias aprašysiu vėliau, išvežėme jį į Panevėžį, pas senelius(ten yra sodas, tai jam gerai - laisvė). Dar vėliau jis išsikėlė pas kitus senelius ir jis ten gyvena iki šiol.
Taigi, jis buvo kietas katinas tikrąją to žodžio prasme. Dėl jo tėvai pakeitė kambarių rankenas į apvalias, nes nulenkiamas jis mokėjo atidaryti užšokdamas. Visad vaikščiojo kaip ponas, pats sau šeimininkas, lyg buto savininkas. Mėgo draskyti fotelį ir miegoti ant televizorių. O kai miegodavo, jo uodega nutįsdavo per ekraną, todėl trukdydavo žiūrėti filmus. Mes(aš ir brolis), vaikai, trukdydavom Kuzios ramybę: gaudydavom jį su maišu, uždėdavom akinius nuo saulės, aš jį karoliais puošdavau. Turiu keletą nuotraukų sename albume :) Reikės kada nors nuskenuoti.
Dar vienas dalykas, kurio neatsimenu, bet man papasakojo tėtis, tai kad Kuzia labai mėgdavo mano soskę. Rimtas įsliūkindavo į kambarį, eidavo viena kryptimi, tiesiai ten, kur padėtas čiulptukas. Tada pasiimdavo jį ir kramtydavo, žaisdavo. Atsimenu kelis momentus, kai mėčiau jam tą čiulptuką :D Hmm. Dar vienas dalykas, kurį papasakojo tėtis, tai kad Kuzia naktį griebdavo už kojų, kai tėtis eidavo į tualetą! Išgąsdindavo ne juokais. Toks aršus žvėris :D
Tai dėl tokių jo būdo savybių jis atsidūrė Panevėžyje, o vėliau - Rūdiškėse. Dabar jis jau senukas, bet vis dar saugo savo kiemą(taip, jis net šunis iš kiemo išvydavo!) ir trinasi palei kojas. Jis baisus 'trintukas'. Trinasi visur į viską, miaukia, murkia. Tiesa, prieš metus pusę uodegos neteko. Neatsimenu, kaip ten nutiko, bet kažkiek laiko kabėjo pusė uodegos, o vėliau ir nukrito. Dar buvo pervažiuotas vieną kartą, bet išgyveno. Turi jis savybę nesitraukti iš kelio, kai mašinos važiuoja.
Kuzia tikrai ypatingas katinas. Jis nuostabus. Kiek daug dalykų apie jį prisimenu. Dar tas jo mielumas, kai prieina ir laižo koją ar ranką, o po to įkanda. Ak.. Pasidalinsiu su jumis keliomis nuotraukomis.
Čia 2012 metų nuotraukos :)

Kita katė buvo vardu Katė. Nepamenu, kaip ją gavom, bet vardas jai duotas kitų žmonių. Aš vis dar buvau labai maža, todėl su ja tik žaidžiau. O ji turėjo problemą. 'Pridirbdavo' kampuose ir vonioje. Po to mamai tekdavo valyti, o ir smirdėjo nežmoniškai. Vieną dieną mama nusprendė atiduoti ją į prieglaudą. Dabar ji mano, kad negerai padarė (aš taip maniau visą laiką), nes kažkodėl važiuojant jai vis traukė koją mėšlungis. Lyg ženklas, kad mes Katės neturim atiduoti. Bet, deja. Daugiau nieko ir neatsimenu. Įdomu, kas jai nutiko po to. Tikiuosi, kad ji gerų žmonių rankose :)

Trečias katinas, kurį radau internete, vardu Murkis. Atsimenu, kaip internete ieškojau dovanojamų katinų, pati skambinau, nors buvau dar mažutė penktokė :) Kažkodėl man labai įdomu buvo, ar katinas leidžiasi maudomas, todėl visiems, kuriems skambinau, klausiau to paties ir jie dėl to stebėjosi.
Murkis buvo juodas pūkuotas katinas, garsiai murkdavo ir turėjo tik jam būdingų savybių, kaip ir Kuzia. Pavyzdžiui, mėgdavo 'prasinešinėti' kolidoriumi. Lakstydavo iš vieno galo į kitą ir tai mane labai juokindavo. O savo kraiko dėžutę užkasdavo su tapetais :D:D Deja, maždaug po metų mama atidavė jį močiutei(net nežinau kodėl) ir aš labai dėl to liūdėjau. Ech. O užpraeitais metais jis žuvo sode, pervažiuotas mašinos.
Labai mėgstu filmuką "Kaip prisijaukinti slibiną", nes drakonas Bedantis labai primena Murkį. Tas žvilgsnis.. Murkiukas turėjo tokį savo žvilgsnį. Panašų į šį:




Aptikau vieną video :)
video
Tai va mano katinų istorija. Visus juos labai mylėjau, su visais teko atsisveikinti.
Labai noriu turėti katiną, su kuriuo atsisveikinti nereikės!
Iki greit,
Aušrinė!:)
P.S. Mano naujas video. Pakomentuokit :)

2013 m. rugpjūčio 8 d., ketvirtadienis

Shopping popping (gifs queen?)

Sveiki!!:)
Noriu su jumis pasidalinti savo laimikiu - vakar apsišopinau.
Tiesa, mama nebūtu pirkusi to super mielo sijono, bet kai pamatė, kad visus rūbus jau suderinau, pasakė: "Na, matau, kad be šito sijono tau ne gyvenimas bus, tai nupirksiu". Ir tai taaaaip miela!:) Nes jau nebesitikėjau, jog nusileis. Ačiū ačiū ačiū, mama!:)
Cutiest ever!!

 Pridėsiu keltą gif'ų, kuriuos kūriau pusę dienos. Geez, kiek problemų su jais buvo :D



















 Tai ką manote apie rūbus ir apie gif'us?:)
~~~~~~~~~~
Net nesitikėjau, kad turiu 7 nuolatinius mano blog'o skaitytojus!! Man tai didelis skaičius :D
Ačiū jums už atsakymus, balsavimus, aktyvumą, nuomones!
Aš labai labai laiminga, jūsų visų dėka :)
Ačiū!!!

Šypsokitės!
~Aušrinė :))