2014 m. liepos 18 d., penktadienis

Apie gyvenimo tikslus, asmeninius užrašus ir vaistus

Prieš gerą mėnesį atradau Lino Matulio supergentį - puslapį apie gyvenimą, jo prasmę, išskirtinius patyrimus ir panašius dalykus. Pirmas mano perskaitytas straipsnis buvo apie asmeninius užrašus, kuris, beje, labai labai sudomino, ir aš sau prižadėjau kada nors vėliau paskaityti ir kitus Lino įrašus. Ta diena buvo vakar, kai perskaičiau keletą baisiai įdomių straipsnių ir, nieko nelaukusi, ėmiausi veiklos, kurios skatina jų turinys.

Asmeniniai užrašai
Apie šį dalyką skaičiau jau seniau ir tikrai buvau labai susidomėjusi, bet taip ir nepradėjau vesti savojo žurnalo - nusprendžiau pradėti tai daryti vėliau, nes patikėkit, kiekvieną dieną įvairiausiuose kampeliuose (pradedant šiuo tinklaraščiu ir baigiant sapnų užrašinėmis) išlieju labai labai daug žodžių, o tokio žurnalo rašymas - tik dar viena (maloni ir naudinga) apkrova. Tačiau tokiai veiklai negaliu likti abejinga, net jei tai ir kainuos man dar daugiau laisvo laiko, bet už tai būsiu sutaupiusi daug savo gyvenimo ir suprasiu, kokie yra mano gyvenimo tikslai bei norai, todėl pradėjau tokius užrašus vesti vakar - atsakiau į keletą Lino parašytų klausimų, kuriuos užduosiu sau periodiškai kas mėnesį (taip ir suprasiu, ko iš tiesų trokštu) ir pasvarsčiau apie juos kiek giliau, man patiko išlieti visiškai kitokias mintis, nei iki šiol. Ir žinot, ką man pavyko suprasti iš parašytų atsakymų? Kad aš neturiu tokio labai tikslaus tikslo, kažkokio atraminio taško, spindulio, į kurį galėčiau susikoncentruoti. Aš turiu tūkstančius, milijonus norų, ką norėčiau veikti ir kuo būti, bet svarbiausia, kad nemažai pasiektų tikslų turiu jau dabar. Tas suvokimas man dar kartą parodė, koks geras vis dėlto tas mano gyvenimas, kad ir kiek blogų dalykų jame yra. Džiaugiuosi atradusi Liną ir jo nuostabias idėjas. Dabar esu įsitikinusi, kad galiu transformuoti savo gyvenimą taip, kaip noriu ir tikrai tai padarysiu!

Sąmoningas badavimas
Kitas atrastas dalykas - dar labiau sudominęs straipsnis apie sveikatą, ligas ir badavimą. Esu iš tų žmonių, kurie nemėgsta vaistų (juos vartodama jaučiuosi taip, lyg pilčiau į save nuodus) ir gydytojų bei ligoninių, todėl šitas straipsnis - kaip tik man. Linas pasakoja apie tai, kaip, nenaudojant jokių vaistų, galima išgyti nuo įvairių ligų, viską detaliai išdėsto ir paaiškina to prasmę bei esmę. O esmę galima nusakyti šiais straipsnį pradedančiais Hipokrato žodžiais: "Valgyti, kai tu susergi, reiškia maitinti savo ligą." Tad viskas paprasta - jei susergi kad ir paprasčiausiu peršalimu, tiesiog "išjunk" valgymą 24 ar 36 valandoms ir kaip man pasveiksi. Dar geriau tai daryti periodiškai, kad organizmas apsivalytų, pašalintų visus toksinus ir priprastų prie badavimo, kuris padeda organizmui kovoti su ligomis, mat tada jis pats gali susidoroti su kenkėjais ir nenaudoja savo energijos maisto virškinimui. Bet apie tai plačiau pasiskaitykit patys, o dabar iškyla klausimas, kaip gi man sekasi?
Pradėjau sąmoningai badauti vakar 17val. ir iki dabar visai puikiai jaučiuosi! O jau praėjo beveik 20 valandų nuo mano paskutinio valgymo. Viskas vyksta žymiai lengviau, nei tikėjausi - maistas vilioja, bet nesunku jam atsispirti, o pilvo neskauda ir joks bado kirminas jo negraužia - jaučiuosi nuostabiai ir turiu pakankamai jėgų, kad veikčiau tai, ką veikiu įprastai. Tiesa, prieš kokias 4 valandas šiek tiek nusidėjau ir netyčia suvalgiau agurko skiltelę - buvau pasidariusi vandens su agurkais bei katžolėmis ir kai jis pasibaigė, viską išėmiau iš indo ir nesąmoningai vieną agurką suvalgiau. Bet nieko baisaus, tuo labiau, kad tai pirmas mano badavimo kartas. Vis tiek daviau organizmui daug laiko apsivalyti ir pailsėti.

Jau matau, kai tai taps mano įpročiu, nes tai dar ir visai smagu! Man patinka laukti ir stebėti, kas gi bus su mano organizmu, ar aš pasiduosiu, ar ne, ar skaudės, ar viskas bus gerai, patinka sugebėti atsispirti maistui ir stebėti, kiek kiti daug valgo. Tikrai įdomu!

Jei susidomėjot, kviečiu ir jus prisijungti prie manęs bei pradėti vesti savo asmeninius užrašus ir pradėti sąmoningai badauti - keliese visada smagiau!

Taip pat paskaitinėkit ir kitus Lino straipsnius, kurie tikiu, kad gali pakeisti daugelio gyvenimus :)

Įkvėpta,
~Aušrinė :)

2014 m. liepos 15 d., antradienis

Muzikos pasaulis (summer 2014)

Muzikos pasaulis ir pasaulis su muzika - du skirtingi, bet nuostabūs dalykai. Mano pasaulis visada su muzika, būtent dėl to blog'e ir visur visur kitur man patinka dalintis savuoju muzikos pasauliu.
Per šiuos mokslo metus muzikos klausimuisi ir apmąstymams paskyriau gana mažai laiko (net tam laisvo laiko neturėjau), bet, pagaliau atėjus vasarai, muzika daugiau manęs nebe paleidžia. Ir ne tik kad nepaleidžia - ji lyg švelnus pietų vėjelis supa aplink mane ratelius, glosto garbiniuotus plaukelius ir kuria naujus prisiminimus. Didžiulė dalis mano prisiminimų yra neatsiejami nuo tam tikrų dainų bei melodijų. Ir tai vienas iš dalykų, kuris parodo, kokia muzika yra magiška - išgirsti tam tikrą melodiją, balsą, natą ar akordą ir nuskrieji žaibo greitumu iki seniai užmirštos akimirkos.
Ach... Nuostabu.

Šio įrašo visiškai neprognozuoju - jūs daug maž žinot mano muzikos skonį, tačiau be man būdingo stiliaus dainų atradau ir neblogo popso, džiazo, repo bei swing'o, tad pasiruoškit. Taip pat neatsakau už įrašo ilgumą - kaip visada.

#1
Šita daina užkerėjo mane bežiūrint TFIOS filmą, kuris, beje, buvo tikrai fantastiškas. Nieko negaliu padaryti, šita daina man - kaip narkotikas. Klausausi ryte, vakare, kai miegu, važiuoju, guliu, tyrinėju interneto gelmes ir kai svajoju...

#2
Va šitas kūrinukas mane iš ties nustebino. Ne tik daina, bet ir klipas - jie vienas kitam taip puikiai pritaikyti! Pirmą kartą ją išgirdau žiūrėdama MTV ir, nors tuo metu buvau užsiėmusi, įsmeigiau akis į ekraną ir negalėjau jų atitraukti iki dainos pabaigos. Pradėjau žiūrėti dėl įdomaus vaizdo, o pasilikau - dėl gražios dainos. Iš tiesų jau nebegaliu apsakyti, kokį poveikį ji man padarė, nes praėjo beveik mėnesis nuo tada, kai ją išgirdau, bet patikėkit, buvau visiškai išmušta iš vėžių - net ta mergaite pasidomėjau ir pažiūrėjau kelias realybės šou DanceMoms laidas, kuriose ji yra žvaigždė.

#3
Tokia muzika tinka visokiai veiklai, ji primena senus laikus ir nenuteikia nei liūdnai, nei linksmai, taip.. ramiai. Duke Ellington apskritai yra sukūręs tiek daug gerų kūrinių, sunku buvo išsirinkti, kurį įkelti čia.

#4
Naujai atrasta grupė, kurią visiškai įsimylėjau! Nėra nei vienos jų dainos, kuri man nepatiktų. Jie tokie ooold times, bet tuo pačiu ir šiuolaikiški. Anyways, šita daina verčia mane vis labiau ir labiau norėti išmokti lindyhopo!

#5
Sena gera grupė, tik su naujai atrastomis dainomis. Visas albumas - "The Lumineers" - nuostabus. Dainos panašios, bet neatsibosta. Seniau labai ilgam į atmintį buvo įsirėžusi šios grupės daina "Ho Hey". O dabar ši niekaip nenustoja skambėti..

#6
Kažkas tokio, ko aš įprastai neklausau, but I don't know, I like it. Calvin Harris man daug ką primena. Tai jau vien dėl to turbūt šita daina man patiko. Nieko ypatingo, bet primena vasarą (pavadinimas atitinka).

#7
Jau panašiau į mano stiliuką.:D Šitą žiauriai dažnai niuniuoju, nors jau senokai klausiausi. I'm a little too young without enough time... Na na na. Gerai nuteikia.

#8
TNAF ♥♥♥ Nereikia žodžių! Šitą grupę įsimylėjau prieš kelerius metus, bet daugiausia klausiausi tų pačių dainų, todėl ši man buvo atradimas!

#9
Viena iš pop ar R&B (aš jų neskiriu) dainų, kurių įprastai neklausau, bet kartais gi veža!

#10
Kažkas panašaus į aukščiau minėtąją Calvin Harris dainą, tik žymiai geriau. Kartais užeina, kai klausausi vien tik tokios muzikos! Ji neapkrauna, todėl tinka kaip foninė muzika, o kartais būtent to man ir reikia. Nežinau kodėl, bet ši daina man - visiška vasara. Tokia chill. Neįsivaizduoju, kad galėčiau jos klausytis mokslo metais. Per daug viskas įtempta būna.

#11
Tik dabar supratau, kad čia tas atlikėjas, kuris dainuoja "Butterfly Culture" dainą. Ta daina tokia OSUUM. Ir šita irgi!!! Man patinka tas Bendžaminas.

#12
Tu du du, tu du du, ta da da, oh what a night!

#13
Iš kažkokio filmo, kurio aš nemačiau, bet galiu spėti, jog jo žanras - vesternas. Kaubojai bei reindžeriai prieš akis iškyla beklausant šitos dainos.

#14
Dar viena greitai įsimenanti (man) daina. Vis skamba ir skamba galvoje. Ypač priedainis.

#15
Dar viena daina, kuri man primena vasarą. Tie havajiški garsai ir bumčikai fone iš karto nukelia mane į negyvenamą salą, kurią supa skaidrus ir žydras kaip dangus vanduo.

#16
Oii, įsijungiu ir iš kart prieš akis matau birželio pradžią, praktikų dienas ir krūvas piešimo darbų ant stalo...:)

#17
Jauki daina. Švelni, jautri, rami. Visiškai mano stiliaus.

#18
Yu're the one to hold me down
you could be the one to show me how
you could turn this heart around
if you're gonna tell me, tell me now

#19
Labai keista ir gražu. Nieko panašaus iki šiol nebuvau girdėjusi, todėl žiauriai sužavėjo. Jie faini! Paklausykit dainos "Mergaitės sapnas" - taip gerai nuteikia!!!

#20
Nežinau, kada šitą dainą išgirdau ir kaip ją sužinojau, bet dabar užtenka išgirsti pirmus akordus ir aš pasiduodu jos bangoms.

#21
Kaip gi be meilės dainų? Šita tokia jauki, paprasta, bet svaiginanti ir kerinti... Ir dar iš tokio faino filmo!

#22
Balsas labai primena James Blunt :3 O daina tokia paprasta, bet visai neprasta!

#23
Išgirdau žiūrėdama kažkokį piešinių video ir šita daina mane prikaustė...  Ji tokia paslaptinga. Kosmosas kvadratu.

#24
Kažkurios bloggerės dėka atradau MKTO ir man jie labai patiko! Šita daina suuper.

#25
Visiška vasara, draugai, gera nuotaika, poilsis, pramogos ir jūra!..

#26
Ko gero, mano birželio klausomiausia daina. Baltasis Kiras! Tiek daina, tiek grupė vos išgirdus žiauriai patiko. Prieš mėnesį ėjau į jų koncertuką Romuvoj. Jie kieti!!!

#27
Žiauriai gera. Dar viena vasariška, nuotaikinga daina. Man patinka, kaip jis taria žodį "Budapest". Lietuviams įprasta, kad šis žodis turi raidę Š, o angliškai iš jos lieka tik S, todėl man patinka kitoks sąskambis.

Ir paskutinė, nuotaikai pakelti (:DD):

Linksmos vasaros!
Mojuoju,
Iki kito karto! :)

2014 m. liepos 11 d., penktadienis

Trumpa stotelė

Ta proga, kad pagaliau atnaujinau užsisenėjusį Aguonų laukų dizainą, pamaniau, jog visai neblogai būtų padaryti ir mažytę šio tinklaraščio apžvalgėlę. Juolab, kad peržiūrų, komentarų bei sekėjų skaičiukai taip smarkiai pasikeitė nuo praeitos vasaros!

Šiuo metu Aguonų laukai turi 99 ištikimus stebėtojus, 10 481 peržiūras, 136 įrašus ir 646 komentarus. Vau, tai yra tiesiog vau!!! Kūriau blog'ą tik todėl, kad norėjau pasidalinti bei išliet savo mintis, bet niekad nesitikėjau, kad mano sapaliones skaitys tiek daug žmonių! Pamenu tuos pirmus dvejus metus, kai per dieną mano tinklaraštį peržiūrėdavo daugiausia 3 žmonės, paskelbus įrašą - kokie 8, o štai dabar per dieną šį puslapį atsidaro bent 15 žmonių, o paskelbus įrašą skaičius iššoka iki 100. Atsimenu, kaip vargiai pasiekiau 2 000 peržiūras - tai buvo prieš metus, o štai dabar, praėjus metams, peržiūrų skaičius penkiais kartais didesnis ir aš dėl to taaaip džiaugiuosi!!!
Pirmais metais sulaukdavau vos kelių komentarų iš dviejų tų pačių žmogelių, o dabar čia užsuka vis nauji žmonės, kurie nepatingi ir parašo kažką gero, o tai skatina ir toliau rašyti! :)

Jūs esat nerealiausi žmogeliukai pasaulyje!

AČIŪ!!!


Šiltai apkabinu,
~Aušrinė :*

2014 m. liepos 9 d., trečiadienis

I can feel the Summer

Ahoy!
Per pastarąsias dvi savaites mano galvelėje ūžte ūžė tiek daug naujų įrašų temų, kad net negaliu suskaičiuoti ant savo pirštų, bet tų idėjų tik daugėja ir daugėja, o laikas rašymui senka kaip seklus upelis karštą dieną. Tarp išvykų tarpas nedidesnis kaip trys dienos - kiekvieną savaitę kažkur išvažiuoju, kažką gero nuveikiu, kažkuo susidomiu ir kažką veikiu. Būtent dėl to prisikaupė tiek daug įspūdžių, kuriais jau retai ir su dienoraščiu pasidalinu, nėra ką ir kalbėti apie Aguonų laukus.
Šį kartą pasistengsiu greitai parodyti bei papasakoti įsimintiniausius nuotykius - jie nori kažkur nutūpti ir palikti savo antspaudą... Tebūnie ta vieta internetas - geriausias šiuolaikinio žmogaus draugas! :D

Kartais pasinerdavau į savo mintis ir stebėdavau gyvenimą viena - važinėdavau dviračiu po mišką, miestą bei panemunės šilą,
ir grįždavau vakare, stebėdama nuostabių formų debesis.
Paskutinę birželio savaitę, kaip jau rašiau seniau, praleidau pas močiutę, ir mes net du kartus nuvykom į Latviją. Pirmąją kelionę jau aprašiau, o štai čia - nuotraukos iš antrosios...

Rundalės dvaras ir ant jo įsikūrusi gandrų šeimyna,
nuostabusis sodas,
 neapsieisime be selfio,
batai, kurių kiekvienas tinka tiek kairei, tiek dešinei kojai,
 rožyno pusė,
 ir sutikta vieniša aguona.
Tą pačią savaitę spėjau apsilankyti dar ir Biržų pilyje bei karstinių reiškinių zonoje.

Biržų pilis,
 Širvėnos ežeras ir ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas,
vienas iš daugybės sutiktų gandrų,

Karvės ola.
Vasarą jokiu būdu nenoriu atsiriboti nuo piešimo - nors jis mane lydėjo visus metus, bet piešti, tapyti, lieti mėgstu taip pat, kaip ir seniau!
Taigi, spėjau pripiešti eskizų, porą darbų su guašu ir nutapiau močiutės virtuvės spintelę:
Be to, manęs laukia dar vienas rimtesnis projektas - ateinančiomis dienomis piešiu sieną sesių kambaryje, pas tėtį. Jau sugalvojau, ką būtent vaizduosiu :)) O jums teks palaukti!

Pirmąją šio mėnesio dieną su mama išsiruošiau į Dubravos rezervatinį taką per pelkę. Važiuojant pradėjo smarkiai lyti, bet kai nusigavom iki tako pradžios, lietus liovėsi ir atsivėrė nuostabūs, lietaus lašeliais nukloti vaizdai.
Iš po skėčio,
nuženk nuo tako ir prasmegsi,
atsispindinti siela,
ir grįžtant aptiktas įdomus vaizdelis: surūdijusių bėgių fone beplaukiantis prabangus laivelis, kuris, matyt, prasilenkė su savo tikslu - apšviestu miško ruoželiu.
Be to dar pradėjau daryti herbariumą. Kol kas augalų turiu nedaug ir vis nepagalvoju, kad reiktų jų prisiskinti, kai kur nors nuvažiuoju, bet pamažu puslapiai pildosi.:)

Agounos,
  smilgos ir ramunės,
bei džiūstantys lapai.
Galiausiai - man labiausiai patikę sodo vaizdai. Nuostabios gėlės, priešaudrinė būsena, gaivuma. Mm...

Gležna ir trapi,
 ieškantysis,
ką reiškia būti išskirtiniu.
Kam įdomu dėl paskutinės kelionės, kurioje turėjo būti mano buvęs vaikinas - taip, važiavau ir buvo labai labai smagu! Tik to vaikino ten nebuvo - nežinau, gerai tai ar ne. Visai norėjau su juo pasikalbėti :)) Dėl šio dalyko baisiai nustebau, nes net į galvą nebuvo atėjusi tokia mintis, kad jis gali ir nepasirodyti - vis tik išvyką organizavo jo tėvai, mat ta kelionė iš mano pamotės darbo ir to vaikino tėtis - mano pamotės viršininkas.
Už tai buvo dvi mano amžiaus merginos, tik nelabai fainos :/ Ir dar tarpusavy pažįstamos - geros draugės bei klasiokės. Tai aš daugeliu atveju buvau kaip šuniui penkta koja, bet laiką leidau ne tik su jomis, todėl nuveikiau nemažai smagių dalykų! :)

Ir pagaliau atšilo orai... Nors karščio negaliu pakęsti, bet kokia gi vasara be +30°C?? Pagaliau prisimaudžiau, prisipliuškenau, nors vanduo dar šaltas, bet man buvo pats tas! Nebuvo net kada fotografuoti :D Nors dabar gailiuosi - kiek daug gražių kadrų mačiau!... Ai, jau antras kartas kaip vykstu į tą kelionę ir abu kartus neišsitraukiu fotoaparato, nors pamatau tokių nerealių vaizdų. Gal taip ir tegu lieka. Viskas įrašyta mano atmintyje.

Ką gero veikiate jūs? Kaip vasarėlė? Ar jus palepina saulės spinduliai? :>
Gero vėjo,
Adios!

P.S. Vėl toks įvykių kratinukas išėjo.:D Neorganizuotas, padrikas, be jokios idėjos, alsuojantis nuoširdumu. Labaaai tikiuosi, kad jums patiks!

2014 m. liepos 3 d., ketvirtadienis

Keliauju?

Bojour!
Velnias, parašiau ir susimąsčiau - žadėjau sau per vasarą pasimokyti prancūzų. Niekur nedingsiu, taip noriu gerai išmokti šią kalbą! Kai turi prastą mokytoją, turi trigubai daugiau stengtis pats...
Taip pat dabar pagalvojau, kad taip ir neparašiau vasaros "to do" sąrašo ir sulaužiau tradiciją (žiauriai reikšmingą tradiciją (meh), bet jis puikuojasi mano užrašų knygutėje, o tai vis šis tas! Kas žino, gal dar pasidalinsiu juos su jumis - taip bus lengviau viską vykdyti, nes žinosiu, kad prisižadėjau tiek daug žmonių, o be to, turėsiu baisiai kietą ir nesunaikinamą jo variantą. Bet bus matyt, bus matyt.

O šį kartą noriu pasidalinti su jumis savo vasariškais praeitos savaitės įspūdžiais - visai gerai tas mano laikas bėga! Kojų dar niekas jam neišsuko.

Taigi va: birželio 21d. išsiruošiau pas senelius - jei mane pažįstat, tai žinot, kad be dviejų gigantiškų krepšių neišsiversiu. Dar priskaičiuokit fotoaparatą ir jo objektyvus, juostinį "Dianą", piešinių papkę ir kuprinę. Taip, tai tikrai aš. Taip išsiruošusi po poros valandų atsidūriau ten, kur mane amžiais bando, tiesiogine to žodžio prasme, nušerti, bet tą kartą neįprastai gerai sekėsi su tuo susidoroti - tik paskutinėmis dienomis gavau barti, jog nieko nevalgau. Ach, tos močiutės...:)
Tą dieną bandžiau kuo anksčiau užmigti, nes kitą rytą keliavom į Latviją...






Pirma stotelė - Siguldos pilis. Nors tos pilies tiek ten ir tebuvo. Nuotraukose - kažkoks dvaras ar kažkas panašaus, pačios pilies visai nedaug likę, nebuvo ką ir fotografuoti.
Šiame kelionės taške nebuvo nieko įdomaus - nebent prie įėjimo į pilies teritoriją grojantys ir dainuojantys dešimtmečiai berniukai. Ir dar atsiveriantis miško vaizdas bei kita pilis. O apskritai, tai tik gera kompanija gelbėjo - prisijuokėm, prisikalbėjom ir keliavom toliau.



Antra stotelė - Gutmano uola. Iš tiesų aplink ją buvo ir kitokių lankytinų vietų, bet jos labaai toli viena nuo kitos - pėsti būtume ilgai užtrukę. O su dviračiais - pats tas! Gal kada nors tuos dviračius ten ir nusivešim - tuo labiau, kad Latvijoje keliauti yra beveik tas pats, kas Lietuvoje - kalba panaši, gamta irgi, parduotuvės, žmonės, viskas sava, gal net per daug. Visai nesijaučiau kaip užsienyje. Dar prisidėjo ir tai, kad jau daug kartų joje buvau ir turbūt dar nemažai kartų apsilankysiu - kitąmet žadam važiuoti į Estiją ir Suomiją. Vėl per Latviją :)
O Gutmano uola turi savo istoriją... Bet ji keista. Buvo kažkoks jaunikaitis, kuris įsimylėjo merginą ir ją prie tos uolos užmušė.. Bet nedaug apie tai žinau, vis tik vaikščiojom be gido, kiek patys pasiskaitėm namie ar prie stendų, tiek ir supratom. Iki šių dienų uoloje žmonės iškalė įvairius prisiminimus, ženklus ir metus, kuriais jie ten lankėsi. Pati uoliena keistos struktūros, kai palieti, kaip smėlis byra.
Prie uolos yra laiptai - iš pažiūros visai nekalti, paprasti laiptai. Bet kai pradedi jais lipti, nėra pabaigos... Nežinau, kiek ten jų sugrūsta, bet lipau su dėde gal 15min ir galiausiai, įkopus į kalną, nieko nepamačiau, tik mišką ir rodykles, kur eiti toliau. Bet toliau nėjom. Gi likusi komanda tupėjo apačioje. Lipant dar su lietuviais prasilenkėm, kurie burbėjo: "kažkokia nesąmonė"..:D






Kuo toliau, tuo įdomiau - sustojom aplankyti Turaidos pilies. Be visų eksponatų ir informacijos smagiausia buvo užsilipti į bokšto viršūnę... O nuo jos galima matyti nuostabias miškų platybes, dvi upes ir tiesiog viską aplinkui! Nuotraukos neatspindi to, ką mačiau, bet patikėkit, buvo gražu!
5-oje nuotraukoje - viduramžių tūlikas. Cool.
Prie pilies dar buvo apšiltinimo sistema, toks pečius, iš jo po visą pilį vamzdžiai išvedžioti. Žmonės jau tada mokėjo gerai gyventi.








 Na ir galiausiai, paskutinė stotelė, kurioje aš visai nebenorėjau sustot - gotikinė Cėsių pilis. Ir dvaras. Kai ten nuvažiavom, pradėjo lyti, o ir aš taip norėjau namo, tad tikrai nesitikėjau, kad bus kažkas gero, bet viskas buvo tiesiog VAU. Visko tieeek daug ir taip įdomu, žiauriai patiko.
Pradžioje mums penkiems davė tris žibintus/žvakes, su kuriomis nukeliavom į pilį. Vaikščiojom siaurais neapšviestais laiptukais, tyrinėjom pilį ir kopėm į bokšto viršūnę. Man ypač patiko tai, jog ta pilis nerestauruota. Beveik. Visos sienos, viskas, taip, kaip buvo seniau. Tarkim, Turaidos pilis - visa atstatyta. Mačiau, kad tik pamatai išlikę. O štai šita pilis... Super!
Dar vienas įsiminęs dalykas - ten gyvenantys žmonės. Jie tiesiog ir gyvena taip, kaip senais laikais. Apsirengę senoviniais rūbais, rengia visokius renginius ir panašiai. Mes galvojom, kad gal ten koks vaidinimas vyksta, bet kai užklausėm dvasininko rūbais apsirengusį žmogų, jis atsakė, kad jie tiesiog taip gyvena. Šaunu!
Iš pilies grįžom į pastatą, kuriame pirkom bilietus. Tas pastatas ir buvo dvaras. Ir turiu pasakyti, kad labai didelis... Mus nuvedė gilyn, į tamsius kambarėlius, kuriuose buvo įvairių iškasenų ir kitokių eksponatų ir vis juos apžiūrinėdami užlipom į viršų, kur prasidėjo "dvariška" aplinka. Viename aukšte buvo toks kambarys, kuriame sienos iki lubų išdažytos dryžiais, kurie sueina į vieną tašką - lempą. Iki šiol nieko panašaus nebuvau mačiusi! O jūs galit pamatyti 10-oje nuotraukoje.
Pačioje dvaro viršūnėje - biblioteka. Jauki, kelių aukštų. O virš jos - bokšto viršūnė, ant kurios galima užlipti. Užlipus atsiveria miesto vaizdas, namai, stogai ir Šv. Jono bažnyčia.
Po pilies dar nuėjom į parkelį, kuris buvo nuostabiai sutvarkytas - švarus aptvertas tvenkinys, kuriame plaukioja antys, žuvys ir juodos (!) gulbės, trys fontanai, statulos, daugybė gėlių... Gražu, tvarkinga, pasakiška! Kai pagalvoju apie parkelį, prie kurio gyvenu, tai... :D Nesulyginami dalykai.

Taip ir praėjo tas sekmadienis, 22-a diena: smagiai, įdomiai ir prasmingai :))

Tikiuosi, skaityti ir veizėti nepabodo, gal dar padėsit man apsispręsti?
Ar Jūs vyktumėt į trijų dienų kelionę, kurioje būtų ir jūsų buvęs vaikinas?
Galvoju, kad gal vis tik važiuoti, nes man dėl jo visiškai dzin, bet žinau, kad daugiau bendraamžių ten nebus, tai ką gi aš veiksiu?.. Nors bus šeima, bet su draugais vis tiek linksmiausia būna. Vieną dieną plauksim su baidarėm, o kitomis - visi bendraus, žais gamtoje ar pan.
Ohh... Nežinau, ką daryt. Per šiandien reikia apsispręsti!

Help! I need somebody,
~Aušrinė