2013 m. spalio 25 d., penktadienis

Lietuviška muzika, arba mes turim tiek daug gero

Šį vakarą svarsčiau, kaip praleisti likusią dienos dalį -
 rinkausi iš filmo žiūrėjimo, youtube naršymo, knygos skaitymo, laiško rašymo ir tiesiog mąstymo. Nežinau kodėl, bet viskas išėjo taip, jog dabar klausausi lietuviškos muzikos ir vis labiau suprantu, kiek daug nuostabių atlikėjų mes turime! Ir kodėl lietuviai sako, jog lietuviška muzika nieko verta? O dar kai tokios išvados padaromos išgirdus vos kelis atlikėjus ar dainas.. Dievinu tikrą, gerą muziką, o ypač jei ji - lietuviška. Nes vis gi, tai mano kalba, o aš myliu savo kalbą ir šalį. Kai pamatau kažką nuostabaus, sukurtą lietuvių - dar labiau didžiuojuosi savo gimtine.
Tiems, kurie netiki, jog lietuviai gali kurti gerą muziką:

  Pirma daina, kuri mane pravirkdė, buvo Jurgos Šeduikytės "Nebijok". O ašaros ėmė riedėti skruostais todėl, kad prisiminiau savo vaikystę.. Mama klausydavo jos dainų, kai buvau mažytė ir dar dabar aš puikiai prisimenu begales akimirkų, nuo kurių neatsiejamos jos dainos.
~~~
  Kitas nuostabus atlikėjas - Andrius Mamontovas. Su jo muzika aš užaugau. Dar vis tebeaugu. A. Mamontovo muziką dažnai girdėjau tėčio dėka. Pirmą kartą (kiek atsimenu) jo dainą išgirdau važiuojant pas senelius. Kelionėse tėtis visad leisdavo muziką. Ir man taip patiko viena Andriaus daina, jog, nežinodama jos pavadinimo, bandžiau ją apibūdinti įvairiais žodžiais ir veiksmais (kas buvo labai sudėtinga, dar dabar nežinau tos dainos pavadinimo) ir prašiau tėčio paleisti dar kartą.
Taigi, galiu teigti, jog užaugau su šių dviejų atlikėjų muzika. 
~~~
  Praeitais metais atradau Domanto Razausko kūrybą. Praėjo metai, o vis dar negaliu atsiklausyti jo dainų, nei viena neatsibosta. O be to, tuo metu, kai klausiau jo dainų, išgyvenau liūdną gyvenimo etapą.. Tad jo muzika man labai labai padėjo.
(kažkodėl bloggeris neranda "Lietaus kambarys" dainos; čia visas albumas)
~~~
  Toliau - Bjelle ir Peru. Prieš tris-du metus buvau be galo ja susižavėjusi (ja - Raminta). Mane užbūrė jos balsas, dainos, viskas.. Ir net nežinau kodėl. Man atrodo, jog labai gerai ją pažįstu, nors žinau tik jos vardą.
~~~
  Dar viena nuostabi atlikėja - Ieva Narkutė (Jieva). Nors jos muzika taip labai nesižaviu, bet dainos iš tiesų gražios.. Iš tiesų. 
~~~
  Liūdni slibinai - jų kūrybos pradėjau klausytis pernai. Iki tol nelabai domėjausi. Bet atradimu džiaugiuosi, nes jie irgi nuostabūs! Turiu omeny - savotiški, įdomūs, muzika kitokia, kažkuo traukianti... Kaip ir visi geri Lietuvos dainininkai! Jie turi kažką tokio... O be to, grupėje yra D. Vaitiekūnas, kuris man taip patinka! Na, kaip žmogus, kaip linksmas, nuotaikingas, įdomus žmogus! Aišku, aš jo nepažįstu, bet iš visko, ką apie jį žinau, esu susidariusi būtent tokią nuomonę.:)
(vėl bloggeris nenori rasti dainos, kurią noriu įkelti :D paieškokit: Liūdni slibinai - Nežinau)
~~~
  Vytautas V. Landsbergis - ir rašytojas(vaikų), ir poetas. Ak, kai buvau maža, dievindavau jo parašytą ir įgarsintą pasaką apie pelytę Zitą!.. Tiek istorija, tiek dainos, tiek jo balsas, viskas, sudarė labai gražią bendrą visumą ir dar dabar retkarčiais pasiklausau tos pasakos :)
~~~

Na štai, kaip ir pagrindiniai žmonės, kuriais aš žaviuosi ar žavėjausi, kurie yra iš ties nuostabūs dainininkai ir, be abejo, nuostabūs žmonės. Kokie lietuvių dainininkai labiausiai žavi jus?

Nepamirškite šypsotis,
~Aušrinė :)

2013 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

A-T-O-S-T-O-G-O-S!!!!

Yeeeee, pagaliau!!!! Ilgai lauktos atostogos!!
Nors pala... Nebus jokių atostogų.
 Turiu omeny, atostogos BUS, bet darbų per jas atlikti turėsiu tiek, kiek vos suspėčiau per mėnesį... O čia viena savaitėlė! Skirta pailsėti! Na, bet yra kaip yra, ką jau darysi. Po atostogų, pirmadienį, bus peržiūros. Vertins atliktus dailės projektus, piešinius. Šiuos du mėnesius man buvo tekstilė, tapyba ir piešimas bei eskizavimas. Tekstilės ir tapybos peržiūros pirmadienį. O nei to nei ano dar neesu pabaigusi. Tai yra, tapybos būčiau galėjusi užbaigti vieną piešinį ir jau būtų užtekę, bet vienas nutapytas ir man gražiausiai atrodęs piešinys DINGO. Taip shiiit!!! Žiauriai nuliūdau, kai sužinojau. Beet nenukabinsiu nosies, pasistengsiu nupiešti dar geresnį!:) Na o tekstilės projektėlis, hm, aš savąjį siuvinėju. Ko gero įkelsiu čia nuotraukų, kai pabaigsiu :)
Still, I'm happy happy happy, that school is over over over!!!!!!!! Rytoj lieka tik į filmą nueit ("Eskursantė"), kurį labai noriu pamatyt ir pas tekstilės mokytoją užsukt. O tada jau būsiu free!! Ir mačiau skelbimą mokykloj, kad rytoj galima nemokamai į "Miegančius dramblius" eiti. Yeeee!! Seniai norėjau palaipioti ten, bet vis neprisiruošdavau. O dabar tokia puiki proga! :) Labai laukiu rytojaus, oficialios atostogų pradžios dienos :D

Kas dar naujo, tai, kaip čia pasakius... Tas mano laisvumas pradeda reikštis tingėjimu ir apsileidimu. Ta prasme aš likau tokia pati: stengiuosi, ruošiu namų darbus, mokausi, sportuoju, bet tuo pačiu jaučiu, kad po truputį man ima slysti iš rankų vadžios. Mat dienose tikrai pritrūksta vienos ar kelių papildomų valandų, dėl ko neišsimiegu ar nepailsiu. Visgi, atostogos labai į naudą, nors ir turėsiu atlikti begales darbų.
A! Kalbant apie darbus, tai ką jūs ruošiatės veikti per atostogas? Aš skaitysiu lietuvių kalbai užduotas knygas, mokysiuosi fiziką, chemiją, geografiją, prancūzų(vieną testą per atostogas reiks atsiskaityt), rašysiu du anglų kalbos rašinius, dar dviejų reikės lietuvių kalbai... Tapysiu peržiūroms ir baiginėsiu tekstilės darbą, o dar močiutė nori, kad jos ir prosenelės virtuvėse nors po vieną spintelę išdažyčiau! Tai reikės dar kelias dieneles išvykai į Panevėžį skirti... Och.. O dar su buvusiom klasiokėm žadėjau susitikti, į "Kaunas talent 2013" renginį eisiu. Na, žodžiu, pilna veiklos, tik pailsėti nebus kada.:(

But I'm happy.

~Aušrinė
P.S. Kaip nauja blog'o išvaizda?:)

2013 m. spalio 22 d., antradienis

Free like a bird flying in the sky, seeing nothing just freedom

Hola!
Gerai jau, nerašysiu apie tą sveiką mitybą :D Suprantu, kad tai visiškai neįdomu, nes nemoku tokios formos informacijos pateikti įdomiai. Bet bandysiu tobulėti! Vėliau. O dabar vėl eilinis įrašas apie šį bei tą :)

Pamenat tą įrašą mokslo metų pradžioje apie dailės gimnaziją? Kai rašiau, kad ji turi pliusų tiek pat, kiek ir minusų? Kai rašiau su šiokiu tokiu nusivylimu? Tai dabar galiu visam tam paprieštarauti: Kauno dailės gimnazija yra nuostabi!!! Kiekvieną dieną vis labiau tuo įsitikinu. Pradžioje mačiau begales minusų, o dabar pradėjau stebėtis, kurgi jie dingo? Jie nedingo. Dingo mano požiūris, pasikeitė mąstymas, pasidariau laisvesnė, pasikeitė gyvenimas. Į gerą, žinoma.
Ir jeigu dailės gimnazija būtų tokia, kaip ir kitos mokyklos, t.y. susidėtų iš vieno pastato, nereikėtų lakstyti po tris skirtingus; turėtų savo valgyklą ir pan., tai tada ją lankantys mokiniai būtų kaip ir visi: suvaržyti, turėtų visus patogumus ir t.t.. Nekalbu apie visiškai visus, bet suprantat, ką turiu omeny. Vis tik žmonės šiais laikais labai suvaržyti, neturi laisvės. O laisvę suteikia gimnazija, kurią dabar lankau.
Praėjo beveik du mėnesiai ir spėjau suprasti, jog atrandu save. Pagaliau. Po šitiek ieškojimų, nesusipratimų. Pagaliau esu laisva, pagaliau darau tai, ką noriu, pagaliau mokausi man skirtoje aplinkoje. Jaučiu, kad tai skirta man. Kaip ir visiem kitiem, kurie lanko šią gimnaziją. Tai mūsų vieta. Vieta, kurioje gali pasiduoti muzikai, menui ir mokslui, nes, tiesą sakant, nors pavargstu šimteriopai labiau nei iki šiol, bet dar labiau susidomėjau mokslu. Man įdomi antika, įdomi graikų kultūra, įdomi Lietuvos istorija, įdomi matematika, įdomios privalomos knygos ir įdomios piešimo pamokos. Viskas įdomu! Nors kai kurių pamokų mokymo lygis gana žemas, bet niekas netrukdo man mokytis daugiau(nebent nuovargis ir laiko trūkumas), niekas netrukdo tobulėti! O be to, kiekvieną rytą važiuoju autobusu ir pastebiu daug mieste esančios gamtos bei žmonių, matau jų emocijas, galiu brėžti eilinio lietuvio portretą(dauguma jų iš ties labai panašūs), pastebiu, kad mūsų suvaržyti veiksmai įgimti. Mes bijom, ką kas nors apie mus pamanys, ką pasakys..
O gamta, kurią matau rytais (kalneliai, parkai, net saulėtekius anksčiau pavykdavo išvyst), dažnai be galo mane pakeri savo natūralumu, kaip antai apšerkšnijusi žolė, garuojantis parko prūdo vanduo ar neįprasta varnų kompozicija, kai tarp jų sukinėjasi vienas kiras. Išvydus tokius vaizdus norisi čiupti fotoaparatą ar teptukus ir piešti, fotografuoti, praleisti kelias pamokas dėl tokio grožio.. Kada nors taip ir padarysiu. Mama leido. Taip.
Ach.. Kaip gera širdelėje.. Dailė išlaisvina žmogų, seniau net piešdavau ribotai, suvaržytai. O dabar.. Jaučiuosi kaip paukštis, kuris sklando lengvai ore, priešindamasis tik vėjui.

Ir mane vis aplanko keisti sapnai,
~Aušrinė
P.S. Dievinu vanilę. Mmmm. Pagaliau turiu vanilinės arbatos..:)
P.P.S. Pradedu mėgti džiazą.
P.P.P.S. Addiction!!:
The 1975 - Chocolate (Cover from DWNTWN)

2013 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

Geras žmogus = gražus žmogus

  Prieš savaitę, praėjus mėnesiui nuo tada, kai pradėjau eiti į mokyklą (pirmąsias dvi savaites į mokyklą neėjau), susimąsčiau apie savo gyvenseną. Klausiau savęs, ar ji tebėra sveika, kokia buvo iki šiol, kodėl ir kaip ji pasikeitė. Ir priėjau išvadą, kad ji visai nėra tokia, kokios norėčiau ar bent jau ne tokia, kokia buvo anksčiau. Taigi, šį kartą pasidalinsiu savo žiniomis ir mintimis apie sveiką gyvenseną :)

 Pradėkime nuo maisto. Su juo "susiduriame" kiekvieną dieną: pusryčiai, kuriuos valgo ne visi, pietų pertraukos laukimas pirmojoje dienos pusėje, vakarienė po dienos darbų ir įvairūs užkandžiai. Bet dažniausiai valgome greitai ir nesusimąstome ar tas maistas tinkamas, ar mums jo išvis reikia. Savaitgalį pagaliau normaliai pasidomėjau apie visavertę mitybą, t.y. ką reikia valgyti pusryčiams, pietums, vakarienei, kaip planuoti valgymo etapus. Ir žinote ką? Iki šiol nežinojau, kad pusryčiams reikia angliavandenių! Na, žinojau, kad pusryčiams reikia valgyti tai, kas suteiks visai dienai jėgų, o ir nuo vaikystės man visokias košes kišdavo(kurių, beje, nevalgydavau), bet kai perskaičiau keletą straipsnių, geriau supratau to prasmę ir dabar nedvejodama kiekvieną rytą valgau tvirtus pusryčius: sumuštinius, košes, įvairius pieno produktus(pastarieji daugiausia sudaryti iš baltymų).
 Tai šį dalyką turėtų žinoti daugelis. Bet abejoju, ar dauguma žino, kad angliavandeniai dar skirstomi į paprastuosius ir sudėtinguosius...

•Paprastieji(greitieji) angliavandeniai - tai saldumynai, batonas, vaisiai. Juose esantis cukrus smegenis bei raumenis pasiekia greičiau, aprūpina juos energija. Tačiau taip pat šie angliavandeniai greičiau tampa riebalais, kurie gadina figūrą, sveikatą. Bet nesupraskite klaidingai - jų nereikia visiškai atsisakyti. Mūsų smegenims greita gliukozės porcija dažnai būna reikalinga.

•Sudėtingieji(lėtieji) angliavandeniai - tai grūdai, duona su sėlenomis(arba viso grūdo), makaronai iš kietųjų kviečių rūšių, daržovės. Jie organizmą energija aprūpina lėčiau - per 1-4 valandas. O dėl tokio lėto įsisavinimo jie sudeginami nespėję tapti riebalais.
Iš lėtųjų angliavandenių žymiai daugiau naudos, nei iš greitųjų.

TAČIAU: neturėtumėte pulti valgyti vien tik lėtuosius angliavandenius. Greitųjų ir lėtųjų angliavandenių santykis organizme turėtų būti 1:3.

Iš angliavandenių žmogus turi gauti 50% paros kalorijų.



Jau senokai rašiau kažką naudingo, tad štai!:)
Šį kartą tiek :) Po truputėlį apipilsiu jus sveikos gyvensenos suvokimu :) :D O kuo tikėti ir ką taikyti savame gyvenime -atsirinksite patys ;)

Ar siekiate idealumo? Ar tobulinate save, kai tik galite?
~Aušrinė :)

P.S. Mokykloje nagrinėjome graikų pasaulį. Graikai manė, kad gražus žmogus yra ir geras. O geras - gražus. O sveikame kūne - sveika siela. Todėl graikai turėjo griežtus kanonus, etikos, estetikos normas, apibrėžtą žmogaus idealumo siekimą. Visa tai mane įkvėpė dar labiau susirūpinti savo gyvenimu, polinkiais, ištvermingumu, sportu, dvasiniais bei psichologiniais dalykais. O ir apskritai graikų kultūra be galo įdomi :)

2013 m. spalio 7 d., pirmadienis

I'm just a kid

Keista man. Širdy, galvoj. Vieną akimirką taip gera, kad meilės kupinomis mintimis bučiuoju visą pasaulį, o kitą - keiksnoju save dėl nepadarytų darbų ir jaučiuosi apgailėtinai.
Sumaištis galvoje. Viską spėju. Nieko nespėju. Pabaigiau. Nepabaigiau.
Be viso to dar sugebu grožėtis auksiniais medžių lapais, stebėti žmones autobusuose, kurie, beje, yra labai skirtingi, nors kažkuo tokie vienodi; be viso to dar rūpinuosi savo draugais, šeima, paukščiais. Dar neužmirštu savo pomėgių. Nors kartais taip ir atrodo. Atrodo, kad smunku žemyn. Ne šiaip sau, ne dėl to, kad nieko nebedarau. O dėl to, kad darau viską. Dėl to, kad turiu padaryti milijonus darbų mokyklai. Milijonus darbų namie. Milijonus darbų sau. Be viso to gi ir knygą noriu paskaityti, o apskritai perskaityti jų ne vieną dešimtį. Paskutinį kartą prieš mėnesį pasiimtą knygą skaičiau prieš dvi savaites. Mano šalikas, kurį pradėjau megzti prieš tris savaites, šiuo metu nejuda į priekį, dar žinant tą faktą, jog numezgiau jo vos septintadalį...
Kartais noriu išsilieti. Vis tvardau ašaras, bėgu nuo jų, nors galiausiai jos vis tiek mane pasiveja ir ima smaugti. Žodžiai, nebaigti namų darbai, projektai - viskas susideda į vieną krūvą ko ne kiekvieną mano brangią dieną. Ir žlugdo. Nes kai susispiečia didelis bičių kamuolys ir pradeda mane badyti, aš nieko nebe padarau. Nieko nebegaliu daryti. Mintys graužia, savijauta šlykšti ir, po velnių, net nebemoku rišliai rašyti...

Ir žinote ką? Vis tiek neišsiliejau. Nes kai noriu iš ties išsilieti, tada nieko nedarau. Tik bandau prisiversti daryti gyvybės ar mirties klausimo vertus darbus. O kai mintys negraužia, jaučiu kažką kitą. Kad nesimėgauju gyvenimu, kad kažkas ne taip. Būtent tokiais momentais sugalvoju išsilieti ir suprantu, kad nė velnio neišsiliejau. Visai kaip dabar. Aišku, vėl galvoju, kad turiu pamiršti visą šitą nesąmonę, ištrinti šį nelemtą juodraštį ir mokytis biologiją, bet... negaliu. Noriu kažką parašyti. Na, kas man, po galais, darosi??!

Aš galiu susikaupti, galiu parašyti kažką prasmingo, bet šiuo metu nenoriu. Ir žinau, kad jums visiškai nusispjaut ant tokių mano nieko vertų įrašų. Dažnai jaučiuosi nieko verta. Bandau kažką įrodyti. Nors ir pasidariau laisvesnė, laisviau bendrauju, bet viskas kažkodėl yra blogai..
Ak, žinau... Tai - pervargimas. Tik tiek.. Jokių blogų dalykų, nieko, viskas apskritai einasi puikiai.. Tik per mažai laiko skiriu nuostabiam poilsiui.. Va ir atradau savo problemą blog'o dėka. Ech. Reikia pailsėt. Reikia.
Noriu laisvos savaitės.. Laisvos NUO VISKO. Nuo išorinio pasaulio. Noriu užsiimti tuo, kas mane džiugina ir neturėti jokio sąsajo su aplinka(jokiais draugais, tėvais, pamokomis...). Tik knygos, mezgimas, sportas, subalansuota mityba, gaivus oras ir visi kiti dalykai, kuriems neturiu laiko.

O dabar jaučiuosi žymiai geriau. Gaila tik, kad negaliu čia rašyti savo slaptu raštu. Ech. Iš tiesų noriu, kad niekas šito įrašo nesuprastų.

Nepasiduokit tai rudeninei depresijai. Ji užknisanti bobikė :D
O aš susmukau. Trumpam. Pavargau.
~Aušrinė