2012 m. balandžio 25 d., trečiadienis

Bad days, bad nights. ~SHYNESS~


Vaje kokia aš drovi.. Šiandien buvo šokių pamoka su užsieniečiais. Na ką, nuėjau. Su klasiokėmis. Ir bijojau šokti. Nežinau kodėl, kodėl visada kai reikia kažką daryti/groti/parodyti aš to negaliu?? Kodėl bijau? Visiškai nesuprantu. Ir apskritai pastaruoju metu jaučiuosi taip, lyg neturėčiau dėl ko gyventi, lyg kentėčiau kiekvieną dieną ir nieko nelaukčiau..
Išėjau iš tos pamokos sakydama, kad man reikia namo.. Nesigailiu, nes vis tiek būčiau stovėjusi kaip stulpas ir išraudonavusi nuo raginimų pabandyti nors kažką pakartoti.
Blogos dienos.. Kodėl po gerų dienų jos ateina..? Ehh..

Ir dar šiandien išsipurškiau plaukus žalia spalva su tam skirtais dažais. Plaukai atrodė lyg per daug lako pripurkšti, stovėjo vietoj kaip sakant xD Pamačiau užrašą, kad galioja iki 2012.. C'mon, nuėjau plautis galvos.. Dabar sėdžiu šlapia galva ir jaučiuosi siaubingai, nes dažai kruopščiai neišsiplovė.

Po velnių, aš noriu geresnio gyvenimo!! Kodėl aš taip jaučiuosi? Kaip koks vaikščiojantis lavonas, ar raumeninga balerina :(

Jei šnd neišmoksiu prancūzų, mane rytoj mokytoja ant artimiausios šakos pakars. O mokytis niekaip neišeina, nes smegenys visai neveikia ir net neįsivaizduoju kodėl. AAAAAAAAAAAAAAAAAAA!!! KAS MAN???

Seniai taip besijaučiau. Nors pasikart.
Ką po velnių daryt?
Lavons :x

2012 m. balandžio 24 d., antradienis

Saulės šešėlis (O_o)

Kur dingsta Saulė -
slepiasi mirtis.
Nieks šiam pasauly
jos nenuramins.

Veltui sėdėjau
prie langelio laukdama,
Kol aukso plotai
paskandins mane...

Šventai tikėjau,
kad gėris šviesoje.
Nieks nepavogs jo,
neužpūs slapčia.

Bet jis atėjo - 
toks šaltas ir niurus
Ir jis norėjo
pavogti spindulius..

Jo vardą tyliai
skelbia angelai:
-Šešėlis!
-Pažiūrėk antai!

Kodėl bijau šešėlio,
pasakyti - negaliu.
Tik Saulės spinduliai 
jį išsklaidyti gali,
kad nebeliktų baimės
ir tamsos kerų..


...Nėra laiko rašyti,
Aušrinė :)

2012 m. balandžio 11 d., trečiadienis

I love life!!♥


Juokis, Aušrine, juokis..:D
Šiandien buvo nuostabi diena.!! Na, dar vis yra :D
Buvo ir džiaugsmo, ir baimės, ir liūdesio, ir nerealumo, ir juoko, ir gerų draugų... Ir streso ;)
 Pradėsiu nuo to, kad įsitikinau koks Kaunas diiidelis. Daugiau nei pusę jo nepažįstu taip, kaip norėčiau. Man anksčiau atrodė, kad aš žinau daug maž kur kas yra, kaip nuvažiuoti ir t.t.. Žinojau, kad tai netiesa. Bet kažkaip nelindo į galvą ta mintis :D Nekreipiau dėmesio.

RYTAS.
Mokykla. Prakentėjau tris pamokas. Per antrąją(istoriją) rašėm testuką iš praėjusios temos. Niekas nesitikėjo. Daug kas nemokėjo. Niekad šiaip nerašydavom. Aš buvau strese, nes bijojau, kad susišiksiu trimestrą x) Bet parašiau gan neblogai, nors 8 tikiuosi gauti. Džiaugiausi, kad vakar padariau n.d., nors labai tingėjau.
Per trečiąją žiūrėjom filmą. Baiginėjom žiūrėti. "Neliečiamieji". Neblogas filmas, ir linksmas, ir liūdnas.

EKSKURSIJA.
Po trečios pamokos išvažiavom į muzikos instrumentų muziejų. Buvo įdomu. Nors dauguma klasiokų, kaip visada, elgėsi kvailai, neklausė ir kalbėjo.
Sužinojau kaip pasidaryti skudučius. Iki šiol nežinojau :D
Žodžiu, buvo visai linksma, įdomu, naudinga.

KAVINĖS, PASIVAIKŠČIOJIMAI IR DRAUGĖ.
Po muziejaus nusprendžiau su savo buvusia geriausia drauge Raminta nueiti į tokią nerealią kavinę, kur yra tokių nerealių vaflių..:)) Mm.. Vaflis, ledai, vaflis, ledai, trintos braškės.. Mmm...
Taigi nuėjom, valgėm, plepėjom... Linksmai leidom laiką ir nenorėjom, kad tai pasibaigtų :)
Vėliau ėjom į kažkokią bandelinę, kur dažniausiai einam su auklėtoja po kokios ekskursijos miesto centre. Ten dar valgėm bandeles ir gėrėm nerealią arbatą :D Obuolių skonio. Iki šiol lyg ir neragavau tokios :) Žiauriai skani.
Po to nušlepsėjom Kauno pilies link. Ten fotkinomės, juokiamės, bėgiojom ir šiaip linksmai leidom laiką.
Bet laikas buvo žudikas ir privertė mane patraukti stotelės link, o draugę - į būrelį.

KELIONĖ.
Raminta palydėjo mane prie stotelės ir pasakiusi, su kokiu troleibusu grįžti, nuėjo savais keliais.
Sėdėjau ant suoliuko ir buvau visiškai išsiblaškiusi. Tai skaičiau lietuvių kalbos sąsiuvinį, tai muziką klausiau, bet vis nepažiūrėdavau, koks trolis atvažiuoja. Netyčia užmečiau akį į atvažiuojantį ir pamačiau, kad tai tas, kurio man ir reikia.
Įlipau ir atsisėdau ant pirmos pasitaikiusios kėdės. Įsijungiau muziką. Ėmiau žvalgytis. Po keleto minučių pastebėjau, kad važiuoju ne visai ten, kur turėčiau. Bet pagalvojau, kad gal man tiesiog vaidenasi. Vėliau mačiau, kaip pravažiuoju per tiltą. Žinojau, kad tai nežada nieko gero. Mat ten kur važiavau, buvo visai kita pusė, negu man reikia.
Baimės kupinomis akimis žvalgiausi ir nesumojau, ką daryti. Maniau, kad gal čia koks kitas kelias, nes tas trūlikas tikrai važiuoja ten, kur man reikia.
Išsijungiau muziką ir pradėjau įsidėmėti kelią, kuriuo važiavau. Troleibusas sustojo kažkokioje stotelėje, kurioje gyvenime nesu buvusi. Galvojau, ar šokti lauk, ar važiuoti toliau. Ir tada už akių man užkliuvo užrašas viduje "Grįžta į garažus". Kaip strėlė išlėkiau laukan ir susigraudinusi krapščiau kišenėje telefoną. Ašaros ėmė riedėti skruostais. Buvau tokioje panikoje.. Neturėjau nei pinigų, nei žinojau kur esu, nes toje Kauno pusėje niekad nebūnu. Ir dar baiminausi, kad mano sąskaitos galiojimo laikas bus pasibaigęs. Bet, ačiū Dievui, nebuvo. Paskambinau mamai, paaiškinau kas atsitiko ir ėmiau eiti įsidėmėtu keliu. Ilgai ėjau. Perėjau tiltą. Tada ėmiau laukti iš darbo iškviestos mamos. Ji atvažiavo ir taip viskas laimingai pasibaigė.
Bet Dieve mano, jei būčiau neturėjusi sąskaitos.. Namo gal ir pareičiau. Bet per kokias tris valandas, maklinėjant šen bei ten.


Žodžiu, aš dar nesuvirškinau to, kas įvyko. Tobula diena, tik tiek galiu pasakyti. Patirties įgavau ir gan gerai praleidau laiką.

Keletas kelionės nuotraukų:


Skudučiai

Šita gitara man labai primena tas gitaras iš viduramžių laikų. O viduramžius aš  dievinu..:)


Įdomiai :)





Mmm... Mano vafliai :))

Mmm... Ramintos vafliai :))

Kauno pilis

2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis

Sunshine, Lollipops and Rainbows..

La la la.. Sunshine, Lollipops and Rainbows... La la la...
Fuck Fuck Fuck

Sėdžiu sau laiminga vidurnaktį ir galvoju, koks pasaulis vis dėl to yra tobulas. Kalbu su draugu per skype, nors ir patyliukais, tai suteikia daugiau įdomumo. Skauda gerklę, bijau, kad mamą prižadinsiu, bet vis tiek. Einu užsidegt smilkalus. Nors ne. Vis tiek neužuosiu per slogą. Bet nesvarbu, kvapą žinau, galiu įsivaizduoti, kad jį jaučiu.

Ką tik sugalvojau dar vieną taisyklę, kurią bandysiu pritaikyti savo gyvenime.
Jei kažko neturi ir negali gauti - nenusimink. Viską įmanoma įsivaizduoti. Kartais savo svajonių pasaulyje jaučiamės laimingesni. Ir priprantame matyti svajones. Gal tai yra gerai?

Oh noo!! Mano pašnekovui dingo ryšys, kurį ir taip sunkiai gaudė.. Dabar sėdžiu viena, tokia ir jaučiuosi. Galvoje skamba viena daina, kurią girdėjau vakar.

Jėzau, net neįsivaizduoju, kodėl čia pezu nesąmones. I'm feeling so fucking good right now.
Žmonės, būkit laimingi!! Tai viskas, ką galiu pasakyti dabar, kai mano smegenys pamažu atsijungia.. xDD

Labanaktis visiems, saldžių snapų, oj, sapnų ir būkit laimingi, šypsokytės!! ;**
With love,
Aušrė.