2015 m. gegužės 29 d., penktadienis

Leisk pamiršti save ir visą pasaulį

Santykiai nėra lengvas dalykas. Ne ne ne.

Taikymasis prie skirtingų dienotvarkių, nors abiejų dienotvarkės dažniausiai susideda iš vienas kito, guodimai, stengimasis nekelti kvailų nesąmonių, kurias perima tai vienas, tai kitas, keistai besiklostančios aplinkybės, paprasčiausia bloga nuotaika labai lengvai parodo, kad negali būti visiškai lengvų ar paprastų dalykų. Na, gali, mano ir Jo akimis žiūrint, tikrai gali, bet kartais taip neatrodo... Pradžioje viskas atrodė baisiai paprasta ir nuostabu, o mes dar vienas kito gerai ir nepažinojom, bet kuo toliau, tuo daugiau kyla problemų. Kita vertus, pradžioje taip pat nebuvo visai gerai, nes negalėjom visiškai laisvai vienas su kitu kalbėtis, daryti viską, ką norėjom ir tiesiog pilnai būti savimi, o dabar, kai tai galim ir kai visiškai susigyvenom, pradėjo kilti kitokios problemos, tikros, bendros, gyvenimo problemos. Todėl viskas atrodo žymiai sudėtingiau... Nors iš tiesų tebėra taip pat lengva bei paprasta, taip pat gražu.

Labai labai sunku būna tada, kai mudu negalim būti kartu. Tu dažnai kažkur išvažiuoji, o aš savo veiklas dažniausiai paaukoju Tau; kitaip negaliu... Tu man vis kartoji, kad mes negalim nuolatos būti kartu ir aš žinau, kad tikrai taip ir yra, bet, na, iš tiesų juk galim! Galim kažką sugalvoti, Tu gali būti šalia galvodamas apie mane... Manau, mes visada kartu. Tikrai. Bent jau aš šalia Tavęs visiškai visada. Tik jaučiuosi kaip vaikas, kai kartoji man tuos be proto skaudinančius žodžius "taip reikia"... "Taip reikia" yra sunku. Gyvendami taip, kaip reikia, nenugyvensim taip, kaip norim. Tad ar tikrai reikia taip, kaip reikia?

Daugybė klausimų ir abejonių kyla tokiomis valandomis kaip ši - ak, Tavęs ir vėl aš nematysiu per daug ilgai, kad galėčiau ramiai iškęsti - bet vienu dalyku neabejoju niekada - aš MYLIU Tave, o Tu MYLI mane, ir kol mudu vienas kitą šitaip MYLIM, viskas bus nuostabu, pasakiška ir gražu.

Kiekviena meilė nori būti amžina...

Neabejoju, mūsų meilė tokia ir yra.

Mylinti (labai labai),
Aušrinė

2015 m. gegužės 22 d., penktadienis

Asmeniškumai

Nuotrupos iš laiškų, skirtų J. (nors gal labiau man pačiai?..). Asmeniška, gal net per asmeniška asmeniniam tinklaraščiui.
_______________

2015.03.31
<...>
Stengiuosi visada viską išsakyti, kalbėtis, padėti Tau pažinti mane, (...), bet kiekvieną kartą, kai būnu su Tavimi, manyje siaučia tiek daug nuostabiai gražių jausmų ir kyla tokia jauki sumaištis, kad visokios filosofiškos mintys pasislepia tamsiausiuose kampeliuose, o aš pasiduodu akimirkai bei jos žavesiui...
<...>
Kai myli, norisi padaryti kažką itin gero, didingo, norisi atiduoti save vardan kilnaus tikslo (...).

2015.04.06
<...>
Buvo per daug gera... Nesakau, kad dabar man negera - ne! - aš be proto laiminga, jog mudu kartu, bet jau keturias dienas nesimatėm ir turbūt dar keletą nesimatysim... Dėl to man dabar labai norisi verkti. <...> Bet manyje vis tiek neaiški tuštuma apsigyveno - aš taip seniai tave apkabinau, taip seniai bučiavau... Liūdna.
<...>
Bet kuriuo atveju, žinok, J., kad aš tave myliu. Taip lengvai, laisvai, džiaugsmingai... plačiai ir amžinai!
<...>
Vos tik pagalvoju apie tai, kaip tave apsikabinu, kaip prisiglaudžiu ir tiesiog būnu su tavimi kartu, akys pavirsta mažais spindinčiais ežeriukais, grėsmingai besiveržiančiais į krantus. Bet rašymas padeda... Rašydama jaučiuosi taip, lyg būčiau su tavimi (...).
<...>
(...) tai yra mano vidinis pasaulis ir aš noriu, kad tu jį išklausytum. Iš ten kyla mano meilė - bet kartu ir baimės, nerimas, abejonės...

2015.04.13
Rašau, nes kitaip negaliu! <...> Galbūt pabūti atskirai kaip tik geriau - tuomet galiu skraidinti savo ilgesingas, meilės kupinas mintis per šį nuostabų pasaulį, tiesiai tau į glėbį ir jausti tave kiek kitaip - taip, kaip būnant kartu negaliu... Bet tai yra sunku!
<...>
Kiekvienas turėtų įsimylėti ir mylėti!..
<...>
Aš tikiu, kad taip jautiesi ir tu, mylimas mano, ir negaliu tuo nesistebėti. Juk gyvenimas - tikras stebuklas!

2015.04.17
(...) noriu būti tobula tau. Žinau, kad tu esi paprastas ir visko taip nekomplikuoji - tokia, ko gero, turėčiau būti ir aš, kad tu būtum visiškai laimingas. O, kaip aš noriu, kad tu visada būtum toks spindintis ir besišypsantis!..

2015.04.18
<...>
(...) supratau, kad aš vis tik esu savanaudė. Ir dažnai netgi pikta savanaudė. Ir dar labai sudėtinga. Komplikuota. Nepastovi (emociškai?). Nenoriu tokia būti.
<...>
(...) tu man padedi (...).
<...>
su kiekviena
šio pasaulio diena
stengiuosi būti ta
geresnė mergina

2015.05.03
Suknistas laikas (ta neapčiuopiama, tyliai iš žmonių besijuokianti materija). Netgi dabar, kai turėtų slinkti kaip vėžlys (juk laukiu Tavęs), jis lekia it akis išdegęs. Turbūt jau niekada nebeturėsiu pakankamai laiko pabūti su savimi ir savo mintimis. Turbūt niekada nebepavargsiu ilsėtis.

2015.05.05
Šiandien pirmą kartą Tavyje pamačiau savo manieras. Dabar suprantu, kaip Tau turėtų būti keista žiūrint į mane matyti save. Aš su Tavimi baisiai supanašėjau.

2015.05.15
(...) kiekvieną dieną mes renkamės. (...) renkamės, kuo būti. (...) šiandien matomos pasėkmės yra vakar pasėtų sėklų daigai. Viską valdome mes patys.

2015.05.17
<...>
Tavosios ramybės trūksta kaip niekada anksčiau. Tokiais momentais man užtektų tik stipriai Tave apsikabinti (...). Užtektų tik pamatyti, trumpam prisiliesti...
<...>
(...) vos prieš keletą valandų man buvo labai blogai. Lijau. <...> Tada čiupau į rankas teptuką (...).

2015.05.20
Ieškau stabilumo. <...> Ieškau stabilumo savo kelyje. Tobulėjime.
<...>
Nuvytusios alyvos šakelėje pamačiau amžinybę.
<...>
Myliu Tave labai labai, tikrai tikrai, žvėriškai žvėriškai, myliu myliu myliu myliu myliu myliu myliu myliu myliu.
_______________

Gera stebėti savo mintis. Tik dabar pamačiau, kaip iš aklos meilės mudviejų žalialapis medelis peraugo į gilių apmąstymų, tikrosios meilės tvirtakamienį medį. Einame vienu keliu. Tobulėjam. Gera.

Aušrinė

2015 m. gegužės 20 d., trečiadienis

jokios -ybos

gyventi beproootiškai gera rimtai labai labai rimtai taip rimtai kad net juokinga o atrodo kad net nežinau kodėl ir man visai neberūpi skyryba rašyba ar dar kokia nors -yba nes aš tik noriu rašyti rašyti rašyti ir džiaugtis džiaugtis džiaugtis ir rašyti besidžiaugiant ir džiaugiantis rašyti ir rašyti apie džiaugsmą ir šiaip gyventi tai regint mylimojo akis tai ausyse bežaidžiant geriausios draugės juokui tai mamai besišypsant tai žvelgiant į save ir matant kiekviename judesyje sielos veidrodžiuose kvėptelėjimuose rusenančią niekad neišblėstančią ugnį ar jaučiant viską vienu metu jaučiu tiek daug gyvybės kiek niekada anksčiau ir kontaktuoju su eiliniais praeiviais tik dėl to kad noriu bendrauti ir džiaugtis su visais kartu man labai gera prisiminti kiekvieną mažyti incidentą tokį kaip tada kai su drauge nešėmės išskleidusios skėčius o pro mus praeinančios moteriškės džiugiai sušuko kad jau nebelyja ir kai visos juokėmės arba kai ta mergaitė su kuria važiavau visą kelią vos nenukrito beeidama iki troleibuso durų ir ji atsisuko į mane o aš pradėjau juoktis ir ji pradėjo juoktis ir mes besijuokdamos išlipom iš savo nuostabios transporto priemonės arba dar tada kai ne visai mažai mergaitei su mažesniu broliuku pritrūko dvidešimties ar panašiai centų kad galėtų nusipirkti saldainį ir aš net pati nepajutau kaip perklausiau kiek jiems trūksta ir sumokėjau už juos arba dar kai tas puikus Maximos (išaiškinkit užsieniečiams kad Maxima XXX nėra sekso prekių parduotuvė) kasininkas įspaudė milžinišką šypseną mano veidelyje su savo natūraliomis džiuginančiomis frazėmis ir pokštavimais apie dėžę kurią nešiausi lyg jos turinys būtų grynų gryniausia kontrabanda arba kai tas mažas vaikas pro automobilio langą pamatė troleibuse kuriame sėdėjau aš kitą mažą vaiką ir taip nuoširdžiai parodė į jį pirštu ir mačiau iš jo lūpų kaip pasakė "lialia" arba arba arba prieš akis plaukia dar daugybė atminimų iš kasdieninių vaizdų kurie pradžiugina ir kai supranti kad žmonės iš tiesų nėra labai blogi ar kad šiuolaikinė visuomenė visai nedegradavusi ne taip kaip visi sako ir kad dauguma vis dar išlieka neabejingi pagalbos atžvilgiu ir kad galima maloniai paplepėti net su visiškai nepažįstamais žmonėmis kaip tas senučiukas kuris mane ir mano draugę užkalbino kepyklėlėj sakė kad yra menininkas ir kad mano veidas šventas o draugės klasikinis kai mes pasakėm kad mes irgi menininkės iš dailės gimnazijos jam paaiškėjo kodėl mūsų rankos juodos (ta grafika) ir kodėl taip lengvai radom bendrą kalbą ir po to kartu su juo pasilydėjom iki stotelės ir išmetėm į orą viltis jog galbūt dar kada nors susitiksim ir tada portretuosim vieni kitus ir tada aš galėsiu jį nufotografuoti nes tada jis nenorėjo o kitą kartą norės ar bent jau galėsiu nufotografuoti net jei ir nenorės tai labai labai smagu ir faina atsiprašau kad taip apsunkinu jums šį nuostabiai greitai bėgantį pavasario laiką ir rašau beveik nesuprantamai jei neįsigilini čia savotiška anarchija atspindinti daug mane apėmusių būsenų gera

šrinė
p s iš tiesų tai Mamontovas dainuoja beveik vien apie seksą


(iš labai asmeninio archyvo)

2015 m. gegužės 1 d., penktadienis

Dėl ko gyveni? Kad gyvenčiau.

誕生日 (gūgle, meldžiu, neapvilk manęs).

Labai paprastas žodis. Eilinis. Kaip ir diena, kurią jis apibūdina. Tiesiog gimtadienis. Gimimo diena. Tas kiekvienais metais ateinantis momentas, po kurio kažkas lyg ir turėtų pasikeisti ir dažniausiai pasikeičia, bet ne taip, kaip, žmogus, įsivaizduoji. Pasikeitė ir šį kartą.

Dieve, mama, Perkūne, pagoniškoji dievybe, Alache, Kršna ir visos kitos aukštesniosios jėgos, dievybės, energijos - prašau, susirūpinkite mano ateitimi ir leiskite bent nuo šešioliktųjų mano, eilinio žmogaus, trumpo gyvenimo metų tapti brandžia, tobulesne, aiškiai, bet maloniai ir be jokių kandžiojimųsi ar iš balažin kur kylančių pykčių savo nuomonę reiškiančia, begalinį džiugesį, meilę ir laimę aplinkiniams skleidžiančia, nuo kelio nenuklystančia, pareiginga, nuovokia, sveikai linksma bei noprotėjusiai protinga asmenybe. Noriu, trokštu, siekiu būti tobulesnė. Jūs tik pažiūrėkit į tuos atsitiktinius praeivius, itin retus, bet pasitaikančius atvejus, kuomet pasižiūri į žmogų ir negali nuo jo atplėšti akių - taip stipriai jis spinduliuoja savo esybės džiugesio, laimės ir meilės energiją! Tai - laisvė. O jos juk trokšta visi, net ir tie, kurie jau turi...

Šiandienos (turiu omeny balandžio 30-ąją) nuotaikų spektras toks įvairus, koks retai pasitaiko. Nešvenčiau, bet negaliu sakyti, kad neatšvenčiau. Nekenčiu gimtadienių. Bet šis buvo ganėtinai įdomus - mano pojūčiai svyravo nuo visiško išprotėjimo iki didžios rimties. Didelės nuotaikų kaitos, moralė, teisingi sprendimai, vertybės, savitvarda, tikslų išsikėlimas - viskas labai neįprastai sutilpo į vieną dieną ir parodė žymiai daugiau, nei tikėjausi. Gan suirzęs rytinis veidukas nežadėjo nieko per daug gero, o ir ta pirma pamoka, į kurią kartu su R. žiauriai vėlavom, nebuvo labai maloni, bet tai tebuvo tik iš pat pradžių pasijaučiantys kartūs prieskoniai. Diena įsibėgėjo ir aš net nepajutau, kaip patekau į jos pinkles, naujus klodus - buvo gimtadienis ir buvo linksma. Net ne dėl to, jog gimtadienis. Buvo linksma, nes visiems buvo linksma. Geros nuotaikos, šypsenos, netikėtos privilegijos. Pasivaikščiojimai. Maistas, daug daug maisto. Kajokas. Vakarinis Kaunas iš šiek tiek aukščiau. Muzika ir gera kompanija, juokas ir ašaros - kiek daug, kiek daug visko buvo!

Ir vis dėlto, ne visas šis gausumas mane labiausiai džiugina. Esu laiminga dėl visos visumos - ir kalbu ne tik apie šią dieną. Visuma yra visas mano gyvenimas. Tai, ką patyriau šiandien, buvo taip paprasta, taip jauku ir gyvenimiška, taip nuostabu, kad geresnio jausmo ir būti negalėtų. Pilnatvė. Net jei svarbiausio mano gyvenime objekto ir nebuvo - ir su tuo susidorojau. Tik nuostabi pilnatvė.

Tokie ir turėtų būti gimtadieniai - apmąstymų, linksmybių, kartu rimties, susikaupimo metas - į juos turėtų sutilpti visas gyvenimas. Apmąstyti, prisiminti, šypsotis. Ir džiaugtis. Širdimi.

- Dėl ko gyveni?
- Kad gyvenčiau.
- Ir vis dėlto?
- Kad kvėpuočiau.
- O dėl ko kvėpuoji?
- Įkvepiu, kad iškvėpčiau, iškvepiu, kad įkvėpčiau.
- Ir viskas?
- Negi tu manai, kad šalia visko yra dar kas nors?
(D. Kajokas)

Ačiū. Už viską. Visiems.
Aušrinukas