2013 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Hairdresser

  Kaaaaip faina, kai sutinki kokį nors nepažįstamą žmogų ir su juo randi visiškai bendrą kalbą! Lyg tas asmuo - dalis tavęs. Pažįstamas. Kaip tu.
  Šiandien tai buvo kirpėja. Tiesa, buvau nuėjusi pas ją apsikirpti vasaros pabaigoj (žinau, retai lankausi kirpyklose :D), bet tuo metu man pasirodė, jog ji manęs nesupranta, tik nori išsikalbėti ir visai nesiklauso. Bet ji manęs klausėsi, ir per tris mėnesius manęs nepamiršo! Tai va, šį kartą vėl mane apkirpo ir mes apie tiek daug ką pakalbėjom. Kiek panašumų, panašių minčių, supratingumo. Labai keista.:) Ir tiek aš jos, tiek ji manęs nepamiršo. Keista. Manau, tikrai būna panašių sielų, kurios kartais susitinka, ir nors iš pirmo karto įspūdžio viena kitai nepalieka, tačiau įsimena, supranta, kad yra panašios.

  Plaukus pasitrumpinau LABAI. Jau seniai noriu plaukų iki pečių (du kartus buvau nusikirpusi, bet vis 'nelipdavo', atsiaugindavau), tai šį kartą priartėjau prie to noro. Ne visiškai trumpi, ilgesni nei iki pečių, bet tokio ilgio, kokio mano plaukai man atrodo gražiausi :) Ir labai keista dabar, nes iki šiol mano garbanos siekdavo bambą..:D
Labai džiaugiuosi!

 Jaučiuosi ta pati aš, kokia buvau seniau, nutrūktgalvė bei miela, su savo trumpučiais plaukais :)
Tiesą sakant, per daug mąstau apie praeitį. Lyginu dabartį su praeitimi.. Kai pakeičiau mokyklą, kaip viskas buvo naujoje aplinkoje, ir kaip yra dabar. Pasiilgstu tų laikų. Savo mąstymo. Savo pasaulėžiūros. Kai buvau visiškas vaikas, ieškojau tik draugystės, džiaugsmo, meilės ir teisybės. Kai pažindavau, stebėdavausi, na, tai darau ir dabar, bet vis labiau 'suaugiškėju'. Kita vertus, ne taip labai ir pasikeičiau. Tiesiog reikia paleisti praeitį. Tai jau buvo, gerai, kad tuo džiaugiuosi, bet man reikia daugiau gyventi čia ir dabar. Didžiumą laiko taip ir būna, bet pastarosiomis dienomis tai svajoju, tai žvelgiu į savo praeitį, tai kažko pasiilgstu, tai noriu kažko ateityje.. Arba pasimetu tarp savo pasaulių: tarps mokslų, šeimos, draugų ir sapnų. Labai dažnai sapnuoju keistus sapnus, o atsibudusi dar kelias dešimtis minučių peikėjuosi, kad suprasčiau, kur esu. Viskas maišosi, susipina, mano mintys... Joms turiu mažiau laiko. Seniau grįždavau namo apie antrą, trečią, dabar - penktą, šeštą. Seniau turėdavau marias laiko savo apmąstymas, suvokimams, o dabar tik darau darbus, skubu, kartojuosi pamokas ir vos kelis kartus per dieną susimąstau apie tai, apie ką seniau susimąstydavau trisdešimt kartų. Ech.
Paauglystė. Savęs ieškojimas. Žavus laikotarpis.

Jau jaučiu kylančią Kalėdų dvasią!
~Aušrinė

2013 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Ak, kaip aš myliu savo tėtį!

Gyvenimą! Save! Šeimą ir draugus!

Vakar buvau pas tėtį nuvažiavusi. O prieš tai gal mėnesį nesimatėm.. Liūdna, kad laiko tiek mažai, o dalykų, kuriuos noriu padaryti - tiek daug! Taip retai matausi su tėčiu! :(
Anyways, žiauriai faina buvo :3 Pabuvau vos kelias valandas, bet pasišnekėjom, pažaidėm šachmatais, pavalgėm ir dar daug apie ką papalepėjom :D Jis kiek pasikeitė! Toks šiltesnis, geresnis, negu būdavo.. Kai pakeitė darbą taip pasikeitė. Matyt, į gerą viskas. Džiaugiuosi.
 O gyvenimas susitvarko, išbalansuotos vietos kartais dar labiau išsibalansuoja, bet pamažu priprantu prie naujos mokyklos ritmo (mano problema - lėtas adaptavimasis). Tai va. Kartais viskas blogai. Kaip penktadienį buvo. ŽIAURIAI. Viskas nesisekė, piešti nebuvo įkvėpimo ir some shit.. Tik kad į baseiną nuėjau (!!). O va, dabar vėl viskas gerai. Keistai tas gyvenimas sutvertas. Po gėrio eina blogis, po blogio - vėl gėris. Be blogų jausmų nežinotume gerųjų skonio.

 Beje, atradau, kad meditacija yra tikrai labai geras dalykas. Pamedituoji nors 5min ir po to kaip naujai gimęs jautiesi. Jokio pykčio, nervų, tik gera savijauta, šypsena ir ramuma. Praeitą savaitę buvau susidomėjusi. Dabar supykusi pradedu giliai kvėpuoti, jei galiu, užsimerkiu, ir pyktis, blogi jausmai, tokia pati nuotaika pradingsta :) Prieš metus va tokį filmuką atradau, tai dar vienas meditacijos būdas, nereikalaujantis daug laiko.

Šilti vakarai, Kalėdų laukimas ir dovanų planavimas - kaip jauku!:)
Laukiate Kalėdų?
~Aušrinė :)

P.S. Kaip faina man pirmadieniais, kai grįžtu namo ir būna dar tik 4 valanda!

2013 m. lapkričio 14 d., ketvirtadienis

The 14th day of November

 Ha. Beveik sulaukiau penktadienio. Išgyvenau. Nors dar neaišku, ryt bus matyt, ar galiu tai vadinti "išgyvenimu".
 Žiauriai noriu lankyti baseiną! Prieš savaitę buvau nuėjusi ir ou mai gad, kaip man patiko!! Kad jūs žinotumėt!..:) Tokia atgaiva, laisvė, tiesiog plauki.. Tik kad tas baseinas, kurį ruošiuosi lankyti, yra mokyklos baseinas, o tai reiškia, kad yra nustatytos valandos, kuriomis pašaliniai žmonės gali juo naudotis. Darbo dienomis būna ryte tam tikros valandos ir apie 19h. Niekaip neišeina tokiu laiku spėti! Namų darbų krūvos, vos spėju viską atlikt. Ir baseinui nelieka laiko :( Bet nusprendžiau, kad pirmadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais visai įmanoma spėti! Tai va, dėl to laukiu rytojaus :)) Baseinas nuostabiausia, ką tik dabar galiu lankyti!!

 Lietuvių mokytoja pablūdo. Turėsim skaityti senąjį testamentą. Ir sakyti pamokslus. Turiu omeny, skaityti man visai įdomu bus, bet kad aš netikiu dievu. Tai kaip galiu įtikinamai sakyti pamokslus ir apskritai, iš kur man žinoti, kaip teisingai juos sakyti!!?? Tai va.. O ir šiaip ta mokytoja tokia.. Simpatijos man nejaučia.
 Beje, šiandien gavau pirmą fizikos pažymį. Dešimtuką. Nes pirma teisingai uždavinį išsprendžiau. Ir ačiū dievui :D Mat praleidau labai daug pamokų, neturėjau nei vieno pažymio ir man būtų kažkas blogai buvę.. O va, dabar turiu vieną pažymį, stengiuosi nebe praleisti nei vienos fizikos ir viskas susitvarkė! Tik kad fizikas labai nenuspėjamas, visko galima tikėtis. Kaip jam užplaukia, kokia nuotaika būna.. Tarkim, bus sutarta rašyti testą iš uždavinių, ateis ta pamoka, o lauke, pvz.: snigs, tai mokytojas leptels kažką panašaus: "Sninga! Rašot be skaičiuotuvų." ir spręsim bile kokio ilgumo ir su bile kiek skaičių uždavinius be skaičiuotuvų. Fun. Tiesą sakant, kdg visi tokie mokytojai. Priplaukę, bet faini. Juokingi. Kai kurie visiškai nieko neišmoko, bet vis tiek, faini.

 Apskritai, tai šiandien gera diena! Su savais pliusais ir minusais, bet gera. Nors aštuonios pamokos ir tarp jų nei vienos dailės (vienintelė tokia diena), bet kažkaip smagu. Jaučiuosi puikiai, nenuvertinu savęs. Nes neretai prikišinėju sau visokius dalykus, matai, manęs ta ar ana mokytoja nekenčia, kad nesugebėjau atsakyti į klausimą ar kad eilinį kartą susifeilinau. O šiandien viskas gerai.
 Dar vienas geras dalykas: turiu paruošti anglų kalbos projektą apie aprangą. Pasirenku žmogų, kuris, mano akimis žiūrint, įdomiai rengiasi, jį apklausiu ir nufotografuoju. Tada padarau skaidres ir papasakoju apie jo stilių per anglų pamoką. Tai va, pasirinkau merginą iš interneto, kuri kelia savo outfits(kartais užstringa žodžiai ir nežinai, kaip išverst iš kitos kalbos :D) į chictopia ir rašo blog'ą. Aš parašiau jai e-mailą ir ji man atrašė! Taip smagu! Šiandien jau gavau atsakymus į klausimus, tai belieka parengti visą pasakojimą ir ryt atsiskaityt :33 O ji tokia miela!:D

Tai va, einu darytis arbatos, o tada mokytis, mokytis, mokytis ir daryti anglų!:)

Tikiuosi, jūsų diena taip pat buvo gera, o jeigu ne - rytoj tikrai tokia bus!
~Aušrinė

2013 m. lapkričio 12 d., antradienis

Good, good, good


 Fun (jaučiu iš Gintarijos šitą žodį pasigavau :D), mano nenoras mokytis nedingsta. Nors pažymiams kol kas tai nekenkia. Tačiau kiekvienas vakaras praleidžiamas inkštimais(mintyse), o namų darbus vos įstengiu padaryti, nes visiškai nenoriu. Pagaliau noriu daryti, tai, ką noriu! Mokytis tai, ką noriu.. Atsibodo, visus aštuonis metus klusniai vykdžiau mokytojų, tėvų ir pačios savo paliepimus mokslų srityje. O dabar tiesiog atsibodo. Man patinka sužinoti kažką naujo, taip, bet kad daugelyje dalykų kiekvienais metais sukamas tas pats ratas, tik kitaip pateikta informacija.. Arba viskas eina tik sunkyn(visokios fizikos, matematikos..). Kita vertus, liko vos keturi metai. Trys su puse. Ištversiu. O gal čia tik silpnumo akimirka, vis dar savęs nesuprantu. Anyway, namų darbus vis tiek reikia daryti, mokytis irgi, tad mokysiuosi, jei reikės - sukąstais dantimis.
 Be to, MANO mokykloje viskas yra puiku, tik kartais atsiranda labai didelis nenoras ten eiti. Bet kai nueinu, viskas būna perfect. Draugai, mokytojai, dailės, viskas taip fainai! Labų labiausiai man patinka dailės!! Ir prancūzų. Šiandien per eskizavimą pozavau :3 Va, kaip mane mato žmonės :D




Ir keli mano eskizai (kitų nenufotkinau):
 Šiandien pirmą kartą per šiuos metus piešėm žmogų. Ir dar nepasipaišę pieštuku, iš karto ant lapo su tušu, anglimi, kreidelėm. Tai sunkoka, sunkoka, bet labai patiko man. Tokia laisvė... Pieši linijas, nesistengi per daug tiksliai, tiesiog keverzoji ir lavini ranką.:)

 Dar vienas baisiai geras dalykas: pradedu vis geriau ir geriau sutarti su mama! Iki šiol šiaušdavaus, jei ji manęs kažko klausinėdavo ar į mane žiūrėdavo(taip, taip..), bet kažkas pasikeitė. Gal kad pervargstu ir retai ją matau. O gal toks paauglystės laikotarpis. Bet mes artimesnės. Pasakoju jai visko daugiau, žaidžiam žaidimus, kalbamės, juokiamės.. Ji man padeda, palaiko morališkai :) Kaip gera..

Ir pagaliau įsigijau porą kambarinių augalų! Taip jie man patinka! I have no idea, kaip jie vadinasi, bet vienas primena man Japoniją(dėl kotelių, jie kaip bambukai, kaip.. tiesiog. Japonija), o kitas toks keistas, lyg iš atogrąžų. Abudu tiesiog lapiniai :) Svarsčiau, ar pirkti kaktusą (švelnų, kadaise tokį turėjau, jį glostyti galima :D), ar žydintį augalą, ar kokius nors lapus. Tai nusprendžiau, kad kaktusų turiu pakankamai, o vietoj gėliau labiau noriu kažko neįprasto. Tai štai, dabar užpildžiau palangę tai nuostabiais augaliukais ir jaučiuosi dar geriau!:) Žinot, būna tokie dalykai, kurie šiaip mūsų gyvenimo neįtakoja(jei jų nebūtų), bet kai mes juos turim, ar galim jais džiaugtis, tai labai pakyla ir nuotaika, ir kažkoks ramybės bei taikos jausmas atsiranda.. Man vienas iš tų dalykų - augalai. Aš visiškas gamtos žmogus.

Ai, ir dar prie to pačio, paerzinsiu filmai.in naudotojus :D
Prieš porą metų prisijungdavau kiekvieną dieną, kad tų taškų gaučiau, taip išsiugdė įprotis... ir va kiek taškų turiu dabar!:D Svarbiausia, kad man gaila žiūrėti kažką, atrodo, kad šitie 237.5 akimirksniu išgaruos.. I know, I know... :D

Nesušalkit!
~Aušrinė :)

2013 m. lapkričio 10 d., sekmadienis

Jei kas nors paklaus, kur aš - tylėk

Stoviu tarpduryje. Ausų būgnelius pasiekia gana malonus garsas - ji karpo popierių. Popieriaus kvadratėlių krūvelė sparčiai didėja. Jos darbas svarbus. Nenoriu jai trukdyti. Tačiau trokštu praskrosti mus skiriančius milijonus oro molekulių, apkabinti ją per liemenį ir niekada nebepaliesti. Žinau, kad myliu ją. Visada mylėjau.

Sometimes I want to live I my own life, life in my dreams. Sometimes I don't want to sleep, because dreams are worse than reality. Sometimes I keep dreaming, even if I don't need and don't want to do it.. But we all know - dreaming is WONDERFUL thing. The best thing, helping me when I'm stuck in my world.

 Jaučiu visišką harmoniją. Galiu keliauti mintimis kur tik noriu, ir nejaučiu nei liūdesio, nei džiaugsmo. Neutralu. Ramu. Tobula. Jokių nervų, jokių ašarų, jokių šypsenų, jokio juoko. Nieko. Ramu.
 Svarstau, ar tik tai ne muzikos įtaka? Šiandien buvau filharmonijoje. Koncerte. Smuikai, violončelės, būgnai, arfos... Kaip viskas nuostabu. Muzika. Kaip puikiai jaučiau kūrinių nuotaikas... Tai išdavė ir mano žandai. Kai muzika pakrypsta į įtampos, drąsos, galios pusę, iš karto manyje užverda kraujas, žandai nurausta, kūnas įkaista.
 Iš tiesų Kauno filharmonijoje buvau antrą kartą. Seniau nelabai žavėjausi tokiais dalykais. Apskritai į visus kultūrinimosi centrus nekreipdavau ypatingo dėmesio: jei einam su klase - tai einam, jei siūlo tėvai - nueisiu, kad jau siūlo, bet nebūdavo taip, kad labai norėčiau pamatyti, išgirsti, sužinoti. O jau kelerius metus mane labai domina ir teatrai, ir filharmonijos, ir įvairūs renginiai, ir krepšinio varžybos... Noriu dalyvauti, pažinti, sužinoti, pamatyti, išgirsti, pajusti. Ir kaip gerai, kad Kaune tiek daug renginių visais metų laikais vyksta! Na, bet jau krypstu į lankas :)
 Muzika tikrai kažkas ypatingo.. Ji gali manipuliuoti žmonėmis kaip tik nori. Gal ateityje kas nors sugalvos piktų planų, kurių pagrindinis elementas bus muzika. Keista mintis čia įsipaišė. Bet iš tiesų, muzika gali labai daug. Ir gydyti, ir padėti žmonėms. Baisu, jei kas sugalvos muziką atsukti prieš žmones.

Ar vaikštote į renginius, spektaklius, koncertus?
~Aušrinė (pakerėta)
P.S. Šiandien mamai išsakiau tokią mintį, kurią norėsiu kada nors prisiminti, tai:
"Mes negalime išmesti maisto, kai tuo tarpu knygų herojai badauja!"
Ir tikrai, negaliu valgyti daug ir sočiai, jei knygose veikėjai nevalgo beveik nieko. Labai susitapatinu su knygomis, jų pasakojamomis istorijomis ir veikėjais. Jei jie neturi ko valgyti, ir aš jaučiuosi taip, lyg neturėčiau ko valgyti, bei džiaugiuosi kiekviena duonos rieke. Hm.:)

2013 m. lapkričio 4 d., pirmadienis

Cuz everything's gonna be alright!

 
 Viskas suknistai(naujas kalbos stilius, Aušrine?..), bet man vienodai. Kad ir kaip blogai yra, vis tiek prisimenu begales gerų patarimų, žodžių ar dalykų. Bandau suimti save į rankas. Mano optimizmas manęs neapleidžia :) Tik kad nežinau, kaip kovoti su pervargimu!! Ir išbalansuotu gyvenimu. Nors žinau. Perėjimas į kitą mokyklą. Tik neee. To daryti nenoriu.
 Ir kas gi blogai? DAILĖ. Gavau du aštuntukus ir septynetą. Jaučiuosi tokia nevykėlė. Aišku, buvo, kas gavo mažiau, bet mane šitie pažymiai taip paveikė!! Aš taip stengiausi, tiek darbo įdėjau... O tie mokytojai patys nežino, ko nori.. Vieną dieną sako, kad galima daryti bet kokio formato, kitą dieną pareiškia, kad turi persiūti savo darbą ant didesnio pagrindo.. Tai kas per?!!.. Gal aš ir pati kalta, suprantu, kad bent dviejuose dalykuose tikrai galėjau padaryti geriau ir būčiau gavusi didesnius pažymius, bet... Taip išėjo. Na, gerai. Kitą kartą, kiti projektai bus žymiai geresni, pasistengsiu žymiai labiau, aaa!!:) Nors ir dabar 'įdėjau širdį' į šiuos darbus, bet ne visą. Kas mane labai nustebino. Visada įdėdavau visą savo širdį į kiekvieną darbą, kurį dariau!!! Na, nieko :) Visi suklystam, visiem būna, o dar kol pripratau prie naujos aplinkos.. Tai, viskas bus gerai!! Žinau!:)
 O be to, turiu savo bff, kurią baisiai myliu :)) Ir kuri taip pat myli mane (haha, egoistė aš :D). Ir dar ne vieną tikrai gerą draugę/ą! Kurie mane paguodžia, supranta ir palaiko. Ir mamą. Kuri kartais užknisa, neneigsiu, bet dažniausiai mane supranta nors to ir neparodo, palaiko ir padrąsina! Tai yra svarbiausia. Myliu visus tuos žmones :))

Ai, ir one last thing: pagaliau!! Pagaliau rytoj į baseiną!! Kadangi man nebus rytoj pamokų(ir šiandien nebuvo, tik peržiūros), tai susitariau su bff pagaliau aplankyti baseiną ir nuspręsti, ar lankysim, ar ne. Yeee!!! Kaip laukiu rytojaus! Mano raumenys jau atrofuojasi :D

Don't worry, be happy, yeah?:D
~Aušrinė :3
P.S. Po ašarų dėl pažymių susitikau su Ula!! Ji yra viena iš mūsų trijulės, tik mokosi kitoje mokykloje, dėl to retai matomės :cc Bet šiandien susitikom, pakalbėjom, man labai skaudėjo gerklę, bet išgėriau karšto šokolado ir žodžiu, buvo faina!! Prisijuokėm, aptarėm įvairius dalykus ir ji nufotkino mane su vienu iš mano tapybos darbų (nuotrauką pavogiau iš jos instagramo :D):
P.P.S. Kodėl aš taip prisirišu prie žmonių ir daiktų??? Ne taip, kaip Džeikas :D:D
P.P.S. Ar tai, ką rašau, primena pirmuosius išprotėjimo požymius?:D
P.P.P.S. Kitaip kodėl dėčiau tiek daug post scriptum'ų??
P.P.P.P.S. Jus kieti. Kai įvertinat mano įrašus ir paliekat komentarus :3

2013 m. lapkričio 1 d., penktadienis

Kokia aš sugadinta. Tik ne taip, kaip dauguma.

Noriu išvažiuoti. Pabėgti nuo dabarties, nuo darbų, nuo sąžinės graužaties ir nuo savęs pačios. 
Noriu būti prie jūros. Noriu būti gamtoje. Noriu gyventi gamtoje. Man atsibodo miestas. Jau seniai.
DĖMESIO!! Įrašas pilnas negatyvių minčių, kurios man padeda suvokti, kas yra negerai. Nenoriu, kad tie, kurie dabar spindinčiom akim ir super-duper gera nuotaika skaito šiuos du sakinius, vėliau susigadintų likusią dienos dalį.
 ~~~
  Seniai svajoju gyventi nuošalioje, medžių ir pievų apsuptoje vietoje, mielame namuke, su milžinišku šiltnamiu, kurį paversčiau savo dirbtuvėmis.. Noriu gyventi taip, kaip svajoju. Kaip man atrodo miela. Kaip rodo filmuose. Kasdieniniai rūpesčiai negraužia galvos, pomėgiams laiko kiek tik nori, apmąstymai irgi nieko nekainuoja. Net laiko.
 Nes tai, kas vyksta su manimi šiuo metu, yra NEPAKELIAMA. Lyg smunku žemyn.. Nes nesugebu pailsėti! Per daug kontroliuoju savo gyvenimą, per daug siekiu tobulumo, per daug iš savęs noriu.. Tai, ką dariau iki šiol, kai formavau savo suvokimą apie pasaulį ir tam tikras elgesio normas, dabar man kenkia. Mano sąžinė didelė ir jautri. Pro ją nepastebėta nepraeina nei viena mintis, nei vienas poelgis. O, varge! Pati tai sukūriau. Ir iki šiol buvau laiminga. Tikrai.. Su tam tikrais nuosmukiais, tačiau vis tiek laiminga. O dabar negaliu net su savim pabūti be jokių priekaištų.. Tai baru save(nesąmoningai, įprotis) dėl augančio svorio, kuris gal net ir krenta (?), bet kadangi mažai sportuoju ir beveik nebežiūriu, ką valgau (įtemptas dienos režimas ir nauja mokykla kalta; nors, ko gero, aš pati dėl visko pati kalčiausia :)), tai atrodo, jog jis auga, raumenys pamažu virsta riebalais; tai priekaištauju, jog nesugebu atlikti būtiniausių darbų, o to dažniausiai nepadarau, nes būnu pervargusi.. Nors pagaliau pradėsiu lankyti baseiną ir Climbing club'ą!! Tai pagaliau nugara atsigaus ir raumenys labiau dirbti pradės. Nes su nugara... ojojoj... skauda, be pilates treniruočių, siaubas. Namų darbų nė nepaliečiau, tik bandau pabaigti tekstilės ir tapybos projektus, bet labai sunku pagauti įkvėpimą, kai jo tiesiog nėra!! Norisi skaityti knygą, žaisti Assassin's Creed (kurį paskutinį kartą žaidžiau vasarą) ir žiūrėti 'The Carrie Diaries'! Ir ne, aš nesu žaidimų ar serialų maniakė! Tas ir keista! Kad noriu viską veikti tik prie kompo ir tik feisbuko, serialų, žaidimų ar nuotraukų pavidalais. Bet tik ne daryti darbus, kuriuos reikia daryti ir tik ne tai, kas į naudą mano sveikatai (vis sunkiau prisiversti sportuoti ir sveikai maitintis). SCREW IT!!! I WANT TO LIVE IN MY OWN WORLD. NOT IN THIS REALITY F*CK.
 Ir iš tiesų, dalykas tas, kad man reikia vėl išmokti mylėti save. Nežinau, kada nustojau tai daryti. Gal tai stresas mokslo metų pradžioje viską nulėmė.. Gali būti. Nes nuo tada žiauriai pasikeičiau. Gerai. Bent jau išsiaiškinau, kas su manim darosi. Maniau, kad pasidariau laisvesnė, bet iš tiesų pasidariau dar labiau suvaržyta. Viduje. Nebeturiu daug laiko, nebeturiu tų ramybės ir apmąstymų pilnų dienų. Dabar jaučiu tik gyvulinius poreikius: valgyti, miegoti, ..., atlikti savo pareigas ir pan. Man reikia meditacijos. Ir jogos. Reikės išbandyti. Ir būvimo su savimi. Susidraugavimo. Nes susipykau. Nejučia. Taip išėjo.

Kaip rasti ramybę ir balansą? Žinau, kad man geriausiai padeda gamta, tik nelabai šiuo metu yra galimybių vienai pabėgti kur nors, tarp medžių ir pievų.:) Kas padeda Jums?

Atsibodo gyventi su tom savo taisyklėm!! Viskas, šiąnakt miegot eisiu vėlai. Ir ne šiaip sau. O dėl savęs pažinimo ir apmąstymų. Man jų trūksta :)
~Aušrinė
P.S. Va, kas dar mane ramina..:)