2012 m. kovo 31 d., šeštadienis

:)

Ech, šiandien užsimaniau keisto dalyko. Būti mokslininke. Arba astrologe/astronome.
Noriu atrasti vaistą, gydantį vėžį. Noriu skleisti gėrį. Noriu išsiaiškinti, kodėl susikūrė pasaulis. Kodėl mes gyvenam. Labai daug noriu. Žinau. Bet aš tikrai to noriu. Gal norai kartais pildosi..? :)

Beje, šiandien buvo "valanda be šviesos" :) Ar išjungėte šviesą vienai valandai ir prisidėjote prie nors kiek sveikesnės Žemės misijos? Aš - taip. Negalėčiau neprisidėti prie visokių Žemės gelbėjimo misijų.


Turiu klausimų vienintelei savo skaitytojai - Skaistei :)

Pradžioje paklausiu štai ko: kokios buvo tavo keisčiausios mintys, mąstant, kuo norėsi dirbti užaugusi? Kartais netikėtai užsimanome kažko, apie ką anksčiau net mintis nekildavo..

Kaip platinti savo blog'ą? :D Juokingai skamba, bet aš tiesiog NEMOKU platinti :D Nes mane pačią užknisa tokie beviltiški platintojai, kurie ant kiekvieno kampo skelbia savo puslapį ir prašo ten užeiti. Galų gale, jeigu tie puslapiai man net neaktualūs.. Taigi, kaip neįkirėti kitiems, kur platinti ir kaip platinti?

Dėkoju už atsakymus,
Aušrinė :)

2012 m. kovo 30 d., penktadienis

(NE)Sveikas gyvenimas

Sveikas gyvenimas - kas tai? Apie tai ir noriu pakalbėti. Tiksliau apie nesveikus dalykus. Mane įkvėpė vienas(atrodė nereikšmingas) lankstinukas.
Nuo penktos klasės esu linkusi viską skaityti, domėtis, ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus. Ta prasme domiuosi viskuo, kas man rūpi tam tikru metu. Tarkim, penktoje klasėje man rūpėjo brendimas. Kaip bus, kas bus ir panašiai.. Todėl pirkau knygas, naršiau internete. Ieškojau informacijos. O dabar(ir anksčiau žinoma) man rūpi sveikas gyvenimas. Pakraupstu, kai mama grįžta namo su pirkiniais. Dažniausiai tai būna šlamštas. Maistu to vadint negalima. Na, nenoriu pasakyti, kad mano mama specialiai nežiūri sveiko maisto ir perka vien šlmaštą. Noriu pasakyti, kad žmonės tiesiog patys nebežino ką daryti. Susimaišę tarp visko ir visur. Nebežino, kas yra gerai, o kas ne.
Vakar pasiėmiau dešrą ir paskaičiau etiketę. Radau penkis E. Žinoma, ne visi jie blogi. Kadangi turiu E lentelę, susiradau esamus(ten surašyti tik kenksmingi) ir perskaičiau ką jie daro. Vienas buvo kažkoks dažiklis, suteikiantis rausvą spalvą ir yra bene visuose tą spalvos turinčiuose gaminiuose. Ką jis daro tiksliai nežinau, bet skaičiau, kad sukelia kažkokias alergijas ir ligas. Prie kito parašyta "daug kur uždraustas". Matyt irgi daro kažką negero.
Atidariau šaldytuvą ir išvydau maistą(kuriame nėra maisto), kurį vien pamačius mane vimdo. Paštetą. Ant etiketės parašyta kažkas panašaus į "Gera kaina ir kokybė". Sudėtyje mėsos vos keli procentai. Visokie E didina kraujospūdį ir sukelia ligas. O kaina lyg tais litas. Paklausiau mamos, ką tai reiškia. Kodėl ji jį pirko. Atsakė, kad dėl kainos.. Siaubelis. Išmečiau ir pakalbėjusi moralą įtikinau daugiau tokio šūdo nepirkti. Nepeikiu mamos, ji irgi stengiasi gyvent sveikiau. Bet neišeina.

Žodžiu daug dar galiu rašyt apie visus E... Bet noriu pakalbėt ir apie šį tą daugiau. Apie tą lankstinuką, kuris atrodė nereikšmingas.
"EKOLOGIJA" parašyta ant viršelio. "Ekologiškos laidotuvės" - šviečia užrašas apačioje. Nustebau. Kokios dar gali būti ekologiškos laidotuvės..? Jei aiškinčiau, tai užtruktų labai ilgai. Todėl jei įdomu, paieškokit internete. Nes ne apie laidotuves iš to lankstinuko noriu kalbėti, o apie naftą. Tiesiog šitai pasirodė prie temos, ir jei sudominau, galit pasiskaityt plačiau..

Nafta. Jos yra VISUR. Grožio produktuose, daiktuose, rūbuose.. Pati nesitikėjau tai perskaityti. Bet tai tiesa..
Šampūnai, tušai, kremai, dantų pasta, nagų lakai, žvakės, buitinė technika, plastikinės pakabos ir t.t.. Juose yra naftos. O nafta kenkia mums. Kenkia žemei. Labiau kenkia, nei atneša gero. Pvz.: kosmetikos produktuose dažniausiai būna mineralinės alyvos(dar kitaip: parafino, petrolatumo). Ši medžiaga lygina ir minkština odą. Atrodo, kad to mes ir norime. Bet iš tikrųjų mineralinė alyva odą padengia sluoksniu, neleidžiančiu jai kvėpuoti. Kuo dažniau naudojamas produktas su šia medžiaga, tuo daugiau su laiku oda jo reikalauja. Tai požymis, kad oda pažeista. O vartojant produktą ir toliau, oda bus taip nunaikinta, kad pradės senti anksčiau laiko.

Kad ir kiek daug dar galiu rašyti, pavargau. Vakar sakiau, kad sergu. Nevertėtų per ilgai spoksoti į ekraną.

Link'ai:
Ekologiškos laidotuvės: http://www.balsas.lt/naujiena/542067/jav-populiareja-ekologiskos-laidotuves-video
Sveiki produktai:  http://www.sveikiproduktai.lt/

Ačiū už dėmesį,
Aušrinė

2012 m. kovo 29 d., ketvirtadienis

Sergam. Kosėjam. Sloguojam.

Vėl seniai čia berašiau. Nors vargu, ar kas manęs, tokios neaktyvios, čia laukia.
Priežastys labai paprastos. Mat man reikia turėti abu šiuos teiginius, norint pildyti blog'ą: •Laiko •Noro
O dažniausiai neturiu nei vieno, nei kito..
Bet kadangi sergu, nusprendžiau pasireikšti. Turiu laiko, noro gal nelabai, bet reikia papildyti :)
Neretai būna sugalvoju apie kokią temą rašysiu, jau viską įsivaizduoju... Bet taip ir neparašau.
O dabar parašysiu. Ir rašau. Taigi..

Ne, paveiksliukas neatitinka dabartinės temos :D Bet jis man patinka.
O tema yra apie sirgimą. Apie tai, kaip nuo jo gydausi aš. Turiu galvoje kosulį, slogą, galvos skausmą..

Išprakaituoju. Pradžioje išprakaituoju. Šildausi kojas, geriu arbatas ir panašiai. Jokiu būdu nenusivelku megztinio pajutusi karštį. Tiesiog išprakaituoju.

Šildausi kojas. Sunegalavus šildausi kojas šiltame vandenyje. Įberiu dar druskos.. Palaikau kelias minutes ir paskui šiltai apgaubiu vilnonėmis kojinėmis. Tai prisideda prie gydymo, pasveikstu lengviau.

Gerklę skalauju druska. Na, manau visi žino šį būdą.. Reikia užsikaisti puodelį vandens, paskui į jį įsiberti druskos ir po gurkšnį vis palenkus gerklę gargaliuoti.

Kvėpuoju garais. Nuo slogos kvėpuoju garais. Kitaip tai vadinama inhaliacija. Plačiau apie tai čia: http://www.alfa.lt/straipsnis/10244032

Geriu įvairias arbatas. Ramunėlių, mėtų, maišytų, uogų, kokių tik noriu.. Sergančiam organizmui reikia skysčių. O paprastas vanduo dažnai yra per šaltas gerti, ypač kai skauda gerklę. Todėl reikia gerti kuo daugiau arbatų.

Vartoju vaistus. Nuo gerklės skausmo vartoju lyg ir natūralų purškalą "Faringo spray". Aišku geriu ir tabletes, bet kiekvienas turi savųjų, išbandytų, todėl nerašysiu pavadinimų. Nuo slogos padeda "Euphorbium".

Valgau citriną. Šią procedūrą turbūt mėgstu mažiausiai, nes citrina dažniausiai būna itin rūgšti :D Nors ir su cukrumi, vis tiek.

Valgau česnaką. Su sumuštiniais. Kaip mama sako, jis "išmuša visus virusus" :D

Guliu lovoje ir ilsiuosi. Ne mažiau svarbus dalykas yra poilsis. Nesimokau ir protiškai nedirbu, kadangi stipriai sergant tai bemaž neįmanoma, be to, kankinant save galima visai prarasti atmintį ir įgyti baisų ligų. Dabar jau nebepamenu kas gali nutikti, bet žinau, kad kažkas negero, nes kažkur skaičiau seniau (juokingai skamba :D).

Nepersivalgau. Turbūt pastebėjot, kad susirgus krinta apetitas? Taip yra todėl, kad organizmas turi kovoti su virusu ir energiją naudoti sveikimui, o ne valgio virškinimui. Todėl aš valgau greitai virškinamą valgį(pvz.:daržoves), nepersivalgau ir nevalgau nenorėdama. Tai taip pat svarbu kaip gerti daug skysčių ar ilsėtis.

Geriu vitaminus. Na, turbūt tiesiog daugiau vitamino C. Nebent kažko daugiau duoda mama. O tas pats vitaminas C gaunamas su citrina, taigi, gal ne taip ir svarbu..


Tai va. Turbūt parašiau pagrindinius dalykus žengiant sveikimo link. Klausimas: kaip gydotės jūs? Jei turit dar kokių sveikimo receptų, rašykit komentaruose!!

Aušrinė.

P.S. Taip, aš darau blogą dalyką. Sirgdama sėdžiu prie kompiuterio.
P.P.S. Pamiršau parašyti, kad stengiuosi neplauti galvos.. Bet ne visada pavyksta, nes nemalonu gyventi su riebaluotais plaukais.

2012 m. kovo 1 d., ketvirtadienis

It's better to be unhappy alone, than unhappy with somebody.

Aš bloga. Labai bloga. Seniai čia berašiau, todėl pradėjau pykti ant savęs. Tą dingimo laikotarpį pavadinkime "Aušrinės epocha". O kadangi grįžau, norėčiau vėl išreikšti mano skaudančioje galvoje knibždančias mintis.


Mergina eina stotelės link per balomis nusėtą kelią. Į ausis įsikišą ausinukus ir pasileidžia ramią muziką. Žvalgosi aplink, vertina pasaulį, o jos nuo lietaus niurus veidas atrodo tuoj plyš iš liūdesio. Tekšt! Šlepteli į balą ir greitai iš jos iššokusi susiraukia. Ji niekada neturėjo botų..
Eina toliau ir mato: kažkoks chuliganiškų bruožų paauglys lenda prie mažos mergaitės. Akimirką svarsto, padėti, ar ne. Gera širdis neleidžia palikti pradinukės nelaimėje. Pribėga ir iš visų jėgų vožia bernui per pakaušį. Šis apsvaigsta ir žengia kelis žingsnius atgal. Akys žvairuoja, laksto čia prie merginos, čia prie mergaitės.
-Nelysk prie jos,-grasinančiai iškvošia per dantis paauglė.
Vaikinas neklauso. Jo pašaipus veidas išsikreipia iš paniekos. Giliai įkvepia ir švystelėjęs savo ilgą ranką pataiko tiesiai gynėjai į akį. Nepaisant to, kad ji užsidengia akis ir traukiasi vis už ko nors užkliūdama, chuliganas spiria jai į pilvą.
-Aaaauuu..-gailiai suinkščia paauglė ir atsidengusi akis mato, kaip tas šiolaikinis bernas pėdas mėto. Va, dar vienas posūkis ir jis dingo.
Mažoji mergytė žiūri persigandusiomis akimis į savo gynėją. Ji per maža suprasti, kas čia įvyko. Mintys kartoja "ačiū", bet lūpos to nesugeba ištarti.
-Tu..sveika?-skausmo iškreiptu veideliu pasiteirauja mergina.
-A...aa..ar jūs sveika?-tyliai išlemena ir susigėdusi nudelbia akis į žemę.
-Na.. Man viskas gerai, o tu bėk namo..-geraširdiškai pameluoja ir priverstinai nusišypsojusi patraukia artimiausios vaistinės link. Mat ji jau buvo gerokai nutolusi nuo savo namų..
Susitaršiusiais plaukai, paraudusiomis akimis jį įgriūva į vaistinę. Vaistininkės nusigandusios susižvalgo ir persimeta keliais žodžiais. Paauglė paaiškina situaciją ir sulaukusi pagalbos išeina iš vaistinės. Aplink akį užtepta kažkokia masė, o dėl pilvo skausmo nieko negalėjo padaryti.
Eina sau viena, dar niūresnė nei prieš tai. Pagalvoja apie mergaitę ir šypteli. Šiluma užlieja jos kūną. Nejausdama skausmo vėl susikiša ausinukus į ausis ir eina tikslo link.

Ji stovi stotelėje jau keliasdešimt minučių. Autobuso kaip nėr taip nėr.. Muzika pradeda nusibosti, trypčioti vietoje nuobodu. Apsidairo: nė gyvos dvasios.
-Ech,-giliai atsidusta.

Pagaliau sulaukusi autobuso įlipa į jį ir atžymėjusi talonėlį įsitaiso priekyje, prie pat durų. Pravažiuoja kelias stoteles, užsigalvoja.
-Nemuno gatvė,-paskelbia tas erzinantis autobuso pranešėjos balsas, ar  kad ir kaip jį  pavadinus..
Mergina išsiblaško ir pažvelgia į ką tik įlipusį keleivį. Tai tėtis su sūnumi, truputį aptriušęs, vagio akimis.. Akies krašteliu jį stebėdama suspaudžia rankoje laikomą mp3 ir pamažu traukia jį kišenės link. Atsigręžia atgal: autobuse tik viena sena močiutė."Velnias!",-pagalvoja ir susiraukia.
 Laikydama mp3 kišenėje žvilgčioja į tą keistą vyrą ir su nerimu širdyje laukia, kol jis išlips. bet jis vis nelipa. "Negi lauks, kol išlipsiu aš ir tada..pradės mane sekti??"-išsigandusi aikteli. Vyras atsisuka į ją ir, lyg skanuodamas aprangą ir galimus brangius daiktus, pažvelgia į kišenėje laikomą ranką. Lėtai nusisuka. Paauglė dar labiau įsitempia. Pasiryžta ir atsistojusi persėda į galą. Keistuolis vagio akimis ją akylai stebi.
-O Dieve, Dieve, Dieve.. Leisk man be jokių nelaimių išlipti kitoje stotelėje..-ima tyliai murmėti mergina. Ji užsimerkusi. O kai atsimerkia pamato, kad vyras taip pat atsisėdo. Ir ne taip jau toli nuo jos.

Tuščiomis akimis paauglė žvelgia į vaiką. Jis dar mažas, vos ketverių metukų, bet jau chuliganiškos išvaizdos. Kaip ir tėvas. Mergina susigūžia ir nusuka akis į langus. "Jau tuoj išlipsi..Jau tuoj.."-galvoja ir nervindamasi ima spausti rankas.

"Ššššš!"-autobuso durys atsidaro. Mergina puola per jas žaibišku greičiu ir pamato, kaip vyras ranka siekė jos kišenės. Perbalusi iššoka iš autobuso ir lekia tolyn, galvodama, kad jis ją vejasi.

Uždususi atsigręžia: pavojaus nebėra. Išvargusi, sužalota ir perbalusi patraukia link būrelio. Taip baigiasi jos baisiausia dienos dalis.



P.S. norėjau parašyti tiesiog trumpą pasakojimą. Kažin ar kas iki galo perskaitė, nes gilios prasmės čia lyg ir nebūta, bet bet kokiu atveju dėkoju net jei ir neskaitėt visko (: