2016 m. liepos 31 d., sekmadienis

mase sem itnidaguS

Sugadinti mes esam
vaikai, paaugliai, nesubrendėliai
be tėvų,
motinos ar tėvo,
be tikslų,
panašūs į prasigėrusį senelį.
Sugadinti mes vaikai,
nes gimėm
be tėvų
(ir mus pasmerkė).

2016 m. liepos 30 d., šeštadienis

Nesuk galvos

Tupi paukščiai du
ant lyno
plyno lauko keru
apgaubto
kai kažkuris,
tas, dešinėj,
pasuka žvilgsnį vis
ir atgalios
sugrįžta.

Nesuk galvos,
nesuk.

Taip skauda,
kai grįžtu
į šitą lauką
pernai.

Taip skauda,
kai grįžtu,
kai trakši
tavo kaklas iš
slankstelių
keturių
dviejų.

Taip skauda,
o, taip skauda,
kai, paukšti kairysis,
ten šnabždi,
kad dar labiau
skaudėtų
vakar,
kai tu
mes
buvom
nebuvom
laukuos
pasidžiovę -
iš džiaugsmo.

Šrinė

2016 m. liepos 28 d., ketvirtadienis

42

Plaštakės
žaidžia
pūkų stiprybe;
Ką tu man
sakai
Ką sakai? -
skaisčiau?

Smilgos
bunka
kalnų sniegynuos;
Ką tu man
sakai
Ką sakai? -
aštriau?

Dantys
surūksta
vėjui užmigus;
Ką tu man
sakai
Ką sakai? -
matau..

Nutildžius šviesą
miškas spengia -
aukščiau!

101010

(iš tiesų tai
26072016)

Čia buvo
Šrinė

2016 m. liepos 22 d., penktadienis

kai užbėga, plaukiu

Geriau niekada nei vėliau, ar vėliau nei niekada?
________
Turėjau išsiskalbti rūbus.
Neišsiskalbiau.
Aš nusidėjęs, nusidėjęs
nusidėjęs
berniukas.
Mano paukštis numirė
kai man buvo dešimt
(aš esu tas paukštis)
________
Aš keista mergina,
kai užplaukia.
Kai užbėga,
plaukiu
________
Vėl apie granto vaikus.
"O tai tau!
Turėjai skaityti prieš
penketą metų!"
"Taip, tu teisus.
Palauksiu dar dešimtį."
(tebelaukiu)
________
Jis manęs nuolat prašo
parašyti traktatą
daug visokių traktatų
Ir aš noriu parašyti
bet kai prisiruošiu
nebežinau, apie ką jis prašė
mane parašyti
gal iš ties svarbu
tiesiog rašyti?
________
Niekada nemokėjau tinkamai apsivilkti kaldros (antklodės? antklodės užvalkalo? iš tiesų - koks to daikto pavadinimas?); net neįsivaizduoju, kodėl pastaruoju metu man nedraudžia to daryti. Juk mato, kad prastai išsimiegu.
________
O dar, dar aš esu beprotė, rašanti, kai koks nors sakinys nepalieka ramybėj nepasikartojęs bent trisdešimt tris kartus, tą sakinį į sąsiuvinį, kuriame guli trylika kartų neišspręstas fizikos uždavinys.
(ir šiaip vis bandau pasikloti lovą)
________
Kartą sutikau kitą filosofą, kuris iš tiesų nebuvo joks kitas filosofas, o buvo tas pats filosofas, su kuriuo kadaise (niekada) rungiausi kažkur rytuose ir kurį, be to, nurungiau, bet net neatsiminiau, kad tai kažkada buvo, nes to nė ir nebuvo, tik jausmas liko, kažkoks savitas jausmas, kad jis savas, ir jis man irgi taip sakė, ir kai visa tai paaiškėjo, abu tik palinksėjom galvom sakydami, jog prieš filosofiją buvom normalūs. Pridūriau, kad aš prieš dailiūšką buvau normali, ne, palaukit; nebuvau.
buvo niekada Tai.
________
Būna tokie tėvai, kurie įtikina savo vaikus, kad kažką, kas šiaip jau yra visiška bausmė iš pragaro, iš tiesų daryti net labai smagu.
Svarstau, kodėl vis dar nemoku pasikloti lovos.
________
Sunku atsisakyti kai kurių jo įpročių; žinau, kad žalingi. E.g. excuse-moi tarimas. Perėmiau tą ekskiuzi-mua, nors tos i excuse gale visai nereikia.
________
Jei kada nors norėsit paglostyti katę, žinokit, kad atsisveikinti armėniškai yra velniškai sunku.
(o introvertiškų olandų iš vis nerasit)
Geriau niekada,
Šrinė

2016 m. liepos 7 d., ketvirtadienis

mane auklėja knygos

"Ne taip norėjau tave išauklėti",- atsidūsta niekada neturėta mama.
Bet mane auklėjo knygos.
Pradžioj - nekaltos, po to jau kaltesnės. O ten, ten visur mergaitės domisi berniukais. Vėliau - vyrai moterimis. Kažkodėl moterų vaidmuo ryžtingumo atžvilgiu sumenksta. Nežinau, gal dėl mano auklių čia taip. Gal kitiems kitaip.
Bet mane auklėja knygos, neturima mama.
Ir jei reikiamu momentu nepakišai reikiamos knygos - knygos nekaltos. Juk matyti, kad aš tokia. TOKIA.
Ir aš skaitysiu granto vaikus, net jei šypsosies "per vėlu, per vėlu.." Velniop!
Mane auklėja knygos, mama.
Noriu vėl išsiauklėti vaikiškumą.
Keista, kai pagalvoji, kaip viskas apsiverčia. Vaikystėje žavisi brandumu, brandoje - bara ir rauna vaikiškumą.
Tikiuosi, labai tikiuosi, kad neteks suaugti. Iki nuobodybės. Nesupratingumo. Beprasmės beprasmybės. Mat ne visa beprasmybė veda į niekur; niekur neveda. Yra, kuri veda visur. Jei teki.
Arba jei turi karščio.
(tarp kitko, gal ir turiu)

2016 m. liepos 6 d., trečiadienis

Apie grasinimus, riebalų sluoksnelius ir idealius mylimuosius

Iš tiesų tai nežinau, apie ką noriu rašyti. Išties.
Jei jis nebūtų dingęs, turbūt iš vis daugiau neberašyčiau, na, ne iš vis, ne visai, dar rašyčiau - gal; ir kada nors -, bet ne dabar, tad gal ir gerai, kad jis dingo. Oi, ne, palaukit. Tragedija.
Ši neišmanėlė manė sau, kad pamanė, kad viskas yra taip, kaip yra, ir šiame pasauly viskas visuomet taip ir būna, bet iš tiesų niekada taip nebūna.
Pamaniau, kad paimsiu va taip, ir išbučiuosiu jį. Problema: jo čia nėra. Sprendinys: galiu vardinti variantus, svarstydama, ką jis į tai būtų atsakęs, jeigu aš būčiau jo neišbučiavusi, o tik pasakiusi, kad išbučiuosiu, nors iš tiesų turbūt nė nesiruoščiau jo bučiuoti:

- Aš dabar tave išbučiuočiau.
- Kodėl?
- Nežinau. Tiesiog.

- Aš dabar tave išbučiuočiau.
- Už ką?
- Ai, užknisai.

- Aš dabar tave išbučiuočiau.
(tiesiog nieko neatsako, tad išbučiuoju)

- Aš dabar tave išbučiuočiau.
- Pirma aš tave išdiferencijuosiu ir suintegruosiu, tada pažiūrėsim.
- The die is cast.

O jeigu the die is cats? Man iš tiesų patinka kačiukai. Mažai dalykų yra iš tiesų, negi aš to nepatvirtinu nuolat kartodama savo išties, iš tiesų, tikrai?
O jeigu šuniukai? Nee.. Šuniukai ištikimi, su jais neįdomu. Katė tave išduos; o, taip; taip išduos, kad liūdėsi! Liūdėsi ilgai, kol galų gale (turbūt itin greitai) susidomėsi depresija ir imsi it jogas praktikuoti; nes gi išdavė katė.
O, o dar geriau, dar geriau yra išdresuoti mylimieji. Nežinau; nepykit, mylimieji - taip yra.
Ir mylimosios, darančios ką nori. Pavyzdžiui, šiuo metu praktikuoju vaikščiojimą be moteriškų tramdomųjų ties krūtine. Žinot, kaip būna - pradedi su tokiu drabužiu, kuris iš esmės nieko neatskleidžia - na, matosi dvi viršūnėlės, bet nekrenta taip labai į akis (tam tinka juodos maikės; pastebėjau, kad spalva turi daug įtakos); po to lygis vis sudėtingėja... Na, ne, aš dar vis minus du šimtai antrame.
Bet už tai, vietoj to, be to dievinu nuogumą. Savo. Kaip mylimosios, žinoma. Rūbai trukdo; išties. Stovint ant galvos uždengia veidą (ir vis tiek nieko neslepia); valgant bei stovint tete-a-tete su veidrodžiu trukdo matyti riebalų sluoksnelį žemiau bambos, todėl a) neskatina stovėti ant galvos ir numesti to sluoksnelio aukščiau bambos; b) neleidžia juo grožėtis ir pilnavertiškai minkyti (o kam nepatinka būti minkomam?); c) šiaip nervina savo svorio buvimu.
O kodėl aš sveriu mažiau? Nežinau, gal, kad svėriausi be rūbų. Arba šiandien išslinko daugiau plaukų nei įprastai. Kas ten supaistys.
O tie plaukai, jie.. visur. Ir primena mylimąjį. Mano pačios plaukai. Pasidarysiu išvadas. Tik nuveskit mane prie ežerėlio, kurio paviršiaus nedrumsčia nė menkiausias vėjo gūsis.
Mylimasis nuolat maišo dalykus, žodžius; gal ir mane? Aš irgi nuolat maišau vietas, laikus, taisykles; gal ir jį? Gi nesvarbu, kaip pavadinsi.
Iš tiesų, viskas, ko aš noriu, tėra daina prieš miegą ir jo kūno linkis idealiai prilipęs prie manojo.

Sing me to sleep, sing me to sleep.

Šrinė.

2016 m. liepos 4 d., pirmadienis

Iš atsitiktinių užrašų arba Kodėl Dievulis man neleido būti hermafroditu?

Apskritai, tai moteris yra (labai) dievintina būtybė. Tikrų tikriausiai dievinama bei sudievinama, nepaisant daugybės jas lietusių ar vis dar tebeliečiančių neteisybių, neteisėtų bausmių, žeminimo ir nuvertinimo. Net jei moteriškė - vien mokslo neverta namų šeimininkė, ir tiek, kaip buvo laikoma daugybę amžių, amželių, pusamžių, ką gi vyras darytų be jos po karo, sunkios darbo dienos ar paprasčiausiai užslinkus nakties šydui? Na, žinoma, dėl to ir garbina! Cha! Kiekvienas vyras, apimtas nenugalimų geidulių, sudievina moterį, nes tik ši sugeba tuos geidulius tinkamai, paslaptingai, net nežemiškai nokautuoti. Be to, man neretai iškyla mintis, kad galbūt vyrai mums visuomet paprasčiausiai pavydėjo, nes, net ir būdamos nemokytos, įvairaus luomo moterys stebindavo savo supratingumu, išmintimi, pastabumu, ir gal dėl to vyrai tuos mokslus joms draudė, nes, na, toks nuovokus padaras, tikėtina, galįs pralenkti ir juos pačius, o kartu - ir jų ego; juk argumentas, kad moteris turi rūpintis šeima, vaikais, namais ir niekuo daugiau, nes, tinkamai rūpinantis šiais pamatiniais dalykais, kitkam neliks laiko, ir šiaip, taip gi Dievo duota, pakankamai nesvarus, kaip rodo nūdiena - kiek daug ta dailioji lytis spėja! o dar be to, galbūt čia ir yra šuo pakastas, galbūt šiais laikais jau ir prasidėjo tai, ko per amžius padėties šeimininkai, šeimos galvos visuomet slapčia bijojo - moterys, ypač Lietuvoje, ima viršų, vadžias į savo rankas, mergaitės mokyklose mokosi geriau nei neklaužados berniukai (tas jų neklaužadiškumas, žinoma, žavi savybė, kurios, galbūt, taip pat pradedama stokoti mergaičių įtakos dėka), darbe (pa)siekia daugiau nei vyrai, ir čia dar, žinoma, reikėtų atsižvelgti į abiejų lyčių santykį, kuris Lietuvoje matomai nelygus, tačiau akivaizdu, jog vyrų galia mąžta; taip pat mums galima būtų pavydėti ir dėl esminių, visą pasaulį apimančių klausimų bei jų įminimo, tarkim, bandant suvokti, kas ir, visų pirma, ar yra Dievas? Anot žydų religijos, moteris savo jausmine, širdies protu grindžiama prigimtimi yra arčiau dieviškumo nei racionalusis vyras. Taigi, Dievas galbūt yra moteris, arba, jeigu iš vis belytis, tuomet neabejotinai labiau juslinis tvarinys, kuriantis ne protu, o širdimi, siela, vadinasi - neišaiškinamas, o juk toks apibrėžimas puikiai tinka moteriai, tiesa?

Se offendendo; to, ką čia prisamprotavau(nuprotavau), jokiu būdu nereikia imti už gryną pinigą ar teigti mane esant feministe, ar numanyti mano manymą, jog aš, kaip moteris, esu pranašesnė; tai tėra retkarčiais užplūstantys, be galo spontaniški išvedžiojimai, kurie jokiu būdu neturėtų nieko įžeisti (šiuo atveju mūsų visų mylimų vyriškių, be kurių moterys irgi ne kur tepasidėtų; kas be jų mus dievintų?), o tiktai padėti geriau suvokti šį paradoksaliai nesuvokiamą pasaulį.

O galėtume būt hermafroditai.. Be jokių problemų ir gynybinių kalbų tuojau pat po visų neva puolamųjų pastraipų; išvengtume gal net ir pastarųjų rašymo ir apskritai beprasmio malimo beprasmiais žodžiais daugiausia apie mylėjimasį.

Šrinė