2013 m. gruodžio 31 d., antradienis

2014 - new year's purposes

Valioooo!!! Penki tūkstančiai peržiūrų!!! Norėjau pasiekti šį skaičių iki Naujų Metų ir man pavykoo!! Ačiū Jums!! Jūs NUOS-TA-BŪS!!!!

Mano lazanija išėjo tobulai, dar geriau nei praeitais metais! Tik kad nuo pieno mane vimdo (haha, labai juokinga), tad daugiau jos nevalgysiu :D Bet viskas - bendras vaizdas, skonis, makaronų lakštai - super. Pavaišinčiau ir jus, jei internetas būtų visagalis! Kol kas galėsit pasimėgauti tik nuotraukomis! Ir tai, ko gero, rytoj. Muhahaha.

Na, o dabar noriu prašyti savo pasižadėjimus Naujiems Metams! Brandinau šią mintį jau keletą savaičių, nes kilo tokia didelė pagunda išbandyti savo valią, ar aš sugebėsiu visus metus tai vykdyti... Pamatysim! :D

2014-ųjų iššūkiai:
1. Nevalgyti jokių saldumynų. Dėl šio dalyko viską ir pradedu, labai noriu sumažinti mano valgomų saldumynų skaičių.
Į tai neįeina juodas šokoladas (jo kartais mano organizmui reikia), mano pačios gamybos saldumynai (galiu vieną paragauti, o visi kiti - draugams, šeimai) ir dalykai, kurių neesu ragavusi. Na, būna, kad atvažiuoji į svečius, o ten koks nerealiai skaniai atrodantis home made pyragas, net nemandagu atsisakyti gi! (taip taip...:D)
Tik pažiūrėkit *varvina seilę* - ištversiu be šito visus metus...

2. Būsiu normalus žmogus ir bent kas trečią dieną darysiu mankštą. Reikia gi kūno formą palaikyt... Dabar mano raumenys tirpsta, nes visiškai nėra laiko sportui - mokykloje kūno kultūros nėra, o namie ar į baseiną ne visada spėju. O Jėzau... iš mano pilvo preso liko šnipštas.. Šitas punktas itin svarbus!!

3. Palaikysiu tiesią nugarą. Įstojus į KADG mano nugara, ech, žiauriai sublogėjo. Visad būdavo viskas gerai, buvau tiesi, nugaros neskaudėjo, o dabar.. Siaubas. Tai sėdėsiu/ vaikščiosiu tiesia nugara (šitai man pavyksta, bet ta nežmoniškai sunki kuprinė), darysiu pratimus nugarai, iš mamos kartais masažų išsireikalausiu.. :3 Viskas bus gerai!

4. Darysiu tai, ką labiausiai mėgstu! T.y. fotografuosiu, piešiu ne tik namų darbus, bet ir savo malonumui, lipdysiu, gaminsiu papuošalus, valgį, skaitysiu knygas, pati rašysiu ir viską, ką tik mėgstu! Per tą mokyklą nieko nebedarau... Kartais tik atrandu laiko. Manau, mažiau laiko pamokoms - puiki išeitis. Aš iš ties per daug sėdžiu prie namų darbų. O be to, namo grįžtu tik apie penktą valandą. Laikas turi būti skirtas man ir mano pomėgiams, o ne namų darbams!

5. Būtinas dalykas - miegas. Nuo šiol stengsiuosi kiekvieną dieną išsimiegoti. Ne visada spėju. Dėl to mano gyvenimas visiškai pasikeitė. Būnu surūgusi, nebejaučiu tokios didelės laimės ir meilės pasauliui. Vėl KADG kaltė.. :D

6. Daugiau laiko skirsiu šeimai. Mano santykiai su mama pusėtini. Tai sutariam labai gerai, tai labai blogai. Noriu balanso, pastovumo, ramumos. Džiaugsmo ir laimės. Su, tėčiu, sesutėm, apskritai visa gimine iš tėčio pusės viskas super, sutariam žiauriai gerai. O su mama ir jos gimine.. Ech.

7. Tobulėsiu! Pastaruoju metu jaučiuosi taip, lyg stovėčiau vietoje. Anksčiau viskuo domėdavausi, viską darydavau, visaip tobulėdavau. O dabar tobulėju taaip lėtai... Tik jaučiu, kaip laikas lekia.

8. Dažniau rašysiu blog'ą. Nes man tai patinka. Aš noriu rašyti, man patinka, kad turiu sekėjų, kad Jūs skaitot mano blog'ą. Kita vertus, taip pat smagu rašyti dienoraštį, tai ir jo stengsiuosi nepamiršti.

9. Sieksiu geriausio! Nes aš tokia. Džiaugiuosi, kai padarau tobulai, kai viskas išeina. Tada jaučiuosi nuostabi. Iki šiol viskas ėjosi kaip per sviestą.. Gimnazijoje viskas kiek sunkiau. Bet mano prigimtis viską daryti tobulai. Maksimalistė.
 Ir svarbiausia...
10. Džiuginsiu kitus! Nes man tai pats didžiausias malonumas! :)

Linkiu Jums sėkmės su savaisiais tikslais ir gerų Naujų Metų!!! Linksmai sutikit!! :)

~Aušrinė ♥

Fiilmai

Sveiki!!
Aš pagaliau namie. Net keista! Ooooch, kokia gera savaitė buvo... Taip gera širdelėje :)

Kaip ir žadėjau, aprašysiu porą gerų filmų. Tik labai tingiu juos aprašinėt. Be to, noriu šiandien parašyti dar vieną įrašą, kurį jau senai norėjau parašyti. Tai su tais filmais per daug neišsiplėsiu. Apskritai, pastebėjau, kad nebemoku dėstyt minčių :D Tik ne ant popierinio lapo imitacijos.

Našlaitė/ Orphan
Mistinis/siaubo filmas. Prislėgta dėl negimusio vaiko, sutuoktinių pora įsivaikina mergaitę. Iš pradžių ji atrodo nuostabi mergaitė - protingai kalba, elgiasi, yra mandagi, gražiai tapo - bet vėliau aplink ją ima dėtis keisti dalykai... Kur būna ji, ten kas nors nutinka. Nauja mergaitės motina supranta, kad su ja kažkas negerai ir pradeda ja domėtis plačiau...

Iš pradžių maniau, kad filmas bus labai baisus, kažkokia eilinė nesąmonė. Bet klydau. Bežiūrint pasidarė labai įdomu, nors ir buvo nemažai tokių žiaurių vietų, kurių nežiūrėjau (kam man matyti tuos žiaurumus?), pats filmas iš tiesų geras.

Kitas filmas:
Pagalbos šaukšmas/ The Call
Šis filmas labai panašus į tikrą istoriją, ne per seniausiai atsitikusią Lietuvoje. Apie sudegintą bagažinėje mergaitę.
Pagrindinė veikėja dirba 911 tarnyboje. Jai puikiai sekasi dirbti savo darbą. Tačiau vieną dieną ji priima skambutį iš mergaitės, į kurios namus įsilaužė kažkoks vyras... Mergaitė būtų išsigelbėjusi, vyras būtų išėjęs (jis ieškojo jos), jei ne dingęs telefono ryšys. Moteris nepagalvojo, ir perskambino. Vyras išgirdo skambutį, grįžo ir pagrobė mergaitę. Po šio įvykio moteris nebegalėjo dirbti savo darbo, ji pradėjo mokyti būsimus 911 darbuotojus. Ir vieną dieną, kai ji rodė naujokams, kaip dirbti su programomis, kompiuteriais, ji priėmė skambutį. Tai buvo kita pagrobta mergaitė, vežama bagažinėje. Ji pasiryžo ją išgelbėti, drąsino mergaitę, patarė jai. Gelbėjimo eigoje atskleidžiami piktadario kėslai, pasidaro įdomu, kaip viskas baigsis, kas yra kas, kodėl... Labai įdomu.
Tik kad taip gali nutikti ir realybėje..


Dar žiūrėjom "Koko prieš Šanel", kurį jau mačiau vasarą. Man tokie filmai patinka, o dar kai Audrey Tautou vaidina... Rekomenduoju ir šį pažiūrėti. Tik nerekomenduoju veiksmo mėgėjams. Šis filmas gana ramus.

Tai štai :) Man labiausiai patikę filmai. A, tiesa, iš vieno puskių draugo sužinojau, kad amerikietiškuose filmuose būtinai turi būti parodyta: 1. Amerikos vėliava; 2. Juodaodis. 3. Kinietis; nes kitaip filmas laikomas rasistiniu. Ir tikrai! Žiūrėjome du ar tris amerikiečių, visuose buvo šie trys dalykai :D Atkreipkit dėmesį.

O dabar eisiu kepti lazaniją.. Mm... Praeitai metais per Naujus Metus irgi kepiau :D Jau kaip tradicija.
Ką šiandien veiksit/veikėt jūs?

~Aušrinė :3

2013 m. gruodžio 30 d., pirmadienis

Filmai, Kalėdos ir L

Nuostabios Kalėdos. Tiksliau, visos dienos po pirmosios Kalėdų dienos. Kodėl? Pasilikau pas senelius/tetą/pusseseres Rūdiškėse. Savaitei grįžo puskė iš Škotijos!!
Visos keturios dienos, kurias čia praleidau, buvo puikios. Jaučiuosi geriau nei gerai. Keistai. Naujai. Peržiūrėjom gal 6 filmus, tuoj žiūrėsim dar vieną. Visai kitokia atmosfera, nei pas kitus senelius! Ten būna nesmagu... Kitoks požiūris žmonių. Man ne itin priimtinas. O čia - atvirkščiai. O be to, čia atvažiuoju su savo nuostabiomis sesutėmis ir dažniausiai būna nors viena puskė, tiesa, dešimt metų vyresnė, bet nesvarbu, todėl turiu su kuo leisti laiką, kalbėtis. Dabar dar seniai matyta L grįžo... Kaip faina!!!

Žiūrėjome daugiausia mistikos/siaubo žanrų filmų. Man tokie paprastai nepatinka dėl nuolatinės įtampos, bet jei filmas rimtas, o ne kokia kvaila amerikietiška nesąmonė, tai įtampa ir žiaurumai pasidaro nesvarbu, įsitraukiu į žiūrėjimą. Tad pamačiau iš ties gerų filmų ir noriu juos pristatyti.

"Kaliniai"
2013-ųjų metų filmas. Per Padėkos dieną dingsta dvi mergaitės: šešiametės Ana ir Džoi. Jų ieško detektyvas Lokis, bet jam ne itin sekasi ką nors išsiaiškinti. Vienas iš įtariamųjų - keistas vyriokas Aleksas, iš kurio policija nieko nepeša. Jokių įrodymų, kad tai padarė jis. Bet Anos tėtis įsitikinęs, kad Aleksas viską žino, todėl nepalieka jo ramybėje, įkalina sename name ir kankina.
Istorijos eigoje pinasi įvairi informacija, ieškoma dingusių mergaičių, pasidaro baisiai įdomu, kaip viskas yra iš tiesų. Mane įtraukė, vertė mąstyti, narplioti bylą kartu su personažais. Po tokio filmo, kai gale viskas paaiškėja, dar mąstai apie įvairias detales, įvykius, kaip ten viskas buvo. Rekomenduoju pažiūrėti.

Atleiskit už trumpą apžvalgą, apie kitus filmus parašysiu kitame įraše, dabar jau lekiu žiūrėti dar vieno filmo :D Tik kad labai norėjau parašyti! Kad ir nerišliai.

Kaip praėjo jūsų Kalėdos? Kaip dovanos? Aš kuo toliau, tuo mažiau džiaugiuosi gaudama (nes nebėra kažkokių konkrečių, pvz.: barbė, norų, kaip kad būdavo prieš keletą metų) ir tuo labiau džiaugiuosi dovanodama. Nors gauti irgi smagu, jei dovanoja tai, ko man reikia ar kas man patinka.

~Aušrinė :)

2013 m. gruodžio 23 d., pirmadienis

Lietuva - (jos didenybės) fizikos šalis

Rimtai. Nors dauguma moksleivių skundžiasi, kad nieko joje nesupranta (na, iš tiesų taip ir yra), bet kai pasižiūri, kiek daug yra ir ją suprantančių! Penktadienį supratau, kad tiesos tame yra. Mat buvo paskutinė diena mokykloje, ir, aišku, dauguma klasių rašė fizikos kontrolinius. Mano klasė - ne išimtis. Tai va. Aš buvau nepasiruošusi, galvojau, kad klasiokai jau buvo parašę tą kontrą praeitą dieną (aš sirgau), bet, turėjau rašyti kartu su visais. Ir žinot ką? Viską parašiau! Buvo trys sąvokos ir du uždaviniai. Susikaupti velniškai sunku, nes prieš fiziką visi keitėmės dovanomis, sveikinom vieni kitus, buvom nuostabiai gerai nusiteikę. O tada atėjo fizika... Visi verkė, kad tik nereikėtų rašyti. Of course, fizika yra fizika. Kur tik bepasisuksi. O mūsų tas fizikas dar toks..:DD Tai va. Panikavau, bet viską parašiau. Sąvokos - easy peasy, o uždaviniai.. Vieną šiaip ne taip išsprendžiau, o kitą perskaičiau tik nuskambėjus skambučiui. Tada spoksojau į jį, vis skaičiau iš naujo ir iš naujo, niekaip nesupratau, kaip pritaikyti turimas žinias, kad jį išspręsčiau. Bet pasiryžau. Todėl, net nežinodama tikslaus sprendimo būdo, pasilikau klasėje ir sprendžiau. O mokytojas vis blaškė, apie visokias olimpiadas šnekėjo, galiausiai atėjo pažiūrėti, ką į tą netvarkingai skaičiais prirašinėtą lapuką rašinėju. Mane nervas paėmė, žinot, kai kas nors skaito, ką rašai, o tu baiminiesi, kad ten kokių nors nesąmonių nepriveltum... Bet išsprendžiau! Nežinau, ar gerai, bet vis dėl to. Buvau nuostabios nuotaikos. Ir ta nuotaika dar pakilo, kai išleido iš paskutinės pamokos.
 Po to važiuoju autobusu ir nugirstu, kaip kažkoks vaikinas kalba apie fiziką. Sako, kad jam įdomu, kad supranta. Prisimenu daugumą kitų lietuvių su puikiomis fizikos žiniomis. Dar viena bloggerė rašė, kad jai irgi patinka (http://sningamelynem.blogspot.com/). Regimantas Adomaitis, aktorius, irgi baigęs fiziką (buvau filharmonijoje, džiazo vakare su juo). Tai nesakykit, mielieji, jog lietuviai nesupranta tokių mokslų kaip fizika ir matematika! Mes viską puikiai mokam!

Fizikos dėsnis: nėra neįmanomų dalykų. :DDD Mūsų mielojo fiziko išmyslas. Bet teisingas.


Su atostogomis, moksleiviai!!! Pagaliau sulaukėm!
Ir su Kalėdomis (jau už dviejų dienų!!!)!! :))

~Aušrinė :3

P.S. Turiu tikslą: iki Naujų Metų pasiekti 5-ajį tūkstantį peržiūrų skaičiaus :)
P.P.S. Užsukit į Ba-na-na!! Naujas įrašas: http://iausiosdrauges.blogspot.com/ . Viskas, ką turit žinoti apie muziką :D Baisiai ilgas įrašas, bet baisiai ilgai nieko naujo nekėlėm. Atsipirkom.

2013 m. gruodžio 15 d., sekmadienis

Vilnius!!

Nuostabi diena!!
Jaučiuosi puikiai, viskas yra gerai! Myliu visus ir linkiu jums diiidelės šypsenos veiduose :)

Taigi... Šiandien buvau ekskursijoje. Pirmoje šiai metais su nauja klase. Ekskursijos visada suartina žmones, per jas visada tiek daug nutinka... Šį kartą labai gerai praleidau dieną, sužinojau, pamačiau naujų dalykų ir suartėjau su kai kuriais žmonėmis.
Važiavome į Vilnių. Vilnių!! Jis toks gražus. Iki šiol ne itin šiuo miestu žavėjausi, bet jis tikrai nuostabus. Ypač senamiestis. Kažkokia dvasia jame gyvena..
Pradžioje truputį pasivaikščiojom, paveizėjom į eglutę, o tada ėjom žiūrėti A. Vasiljevo mados parodos. Nuostabios suknelės, aksesuarai, skėčiai!.. Praeitų dešimtmečių mada. Turiu svajonę - užaugusi noriu turėti nors vieną tų laikų suknelę. Su raukinukasi, nėrinukais.. Taip gražu!
(kol kas neatrinkau nuotraukų, tai čia keletas atsitiktinių iš parodos)




Toliau keliavome į muziejų. Net nežinau, kaip jis vadinasi, mat įspūdžio nepaliko, tik šiek tiek sužinojau apie Smuglevičių bei Chodkevičių giminę.
Po muziejaus turėjome valandą laisvo laiko, o tada - į teatrą. Žiūrėjom spektaklį pagal Dostojevskį. Kaip dievinu teatrą!! Kai galiu matyti gyvus aktorius, visokias žvaigždutes, ir jie atrodo paprasti, ne tokie, kokie vaizduojami televizoriaus ekrane ar žurnalistų straipsniuose. O ypač man patinka stebėti pačią jų vaidybą. Kaip jie reiškia emocijas, garsiai, aiškiai kalba... Pasaka.:)

Na, o po teatro turėjome dar dvi valandas laisvo laiko. Visi išsiskirstė kas sau, aš, su dar šešiais žmonėmis, patraukėme į piceriją. Pakalbėjom, pavalgėm, pažaidėm "Uno" ir greitai atėjo metas grįžti prie autobuso. Prieš tai užsukom dar į kelias parduotuves ir aš pasijutau taip, lyg būčiau užsienyje, lyg Vilnius - kaip koks Niujorkas. Vilnius nuostabus!!



 Kelias namo, kaip visada, neprailgo, prsisijuokėm, prisikalbėjom, sužinojom kai ką nauja apie vieni kitus. Smagu. Linksma. Gera. Tik kad namų darbų dar nepadariau. Ir rytoj baisus testas laukia. Bet nesvarbu, dabar viskas yra nuostabu :)

Aplankykit Vilnių!
~Aušrinė :)

P.S. Nuostabus kūrinys.

2013 m. gruodžio 3 d., antradienis

Baseinas - nuostabus dalykas

 Apskritai, visos sporto rūšys nuostabios. Bet šiuo metu lankyti pilates, lengvąją atletiką ar jodinėti negaliu, nėra tinkamo laiko treniruotėms, todėl galiu lankyti tik baseiną.
Tiesą sakant, iki pirmojo karto, kai šiais metais apsilankiau baseine (lapkritį), nemokėjau nardyti neužsikimšusi nosies. Ežeruose, jūroje, tvenkiniuose - visur, šokdama į vandenį ar nerdama, naudodavau dešinę ranką nosies užsikimšimui. Nežinau kaip ir kodėl, bet man neišeidavo nerti kitaip, pribėgdavo vandens, o tada žinot, tas nemalonus jausmas... Tai taip ir nardydavau, nenorėdavau pajusti to blogo jausmo. O apsilankiusi baseine jau pirmą dieną išmokau nerti neužsikimšusi nosies ir dabar nesuprantu, kaip iki šiol man pavykdavo "priburbuliuoti". Tai va.
 Šiandien vėl buvau baseine ir Dieve, kaip man patinka plaukti! Man patinka išmokti, patinka padaryti kažką naujo. Pats plaukimas... hm.. kartais mane pradeda pykinti, nes aš sugebu prisiryti chlorkalkių arba kokie nors "tankai" praplaukia gretimame takelyje ir sukelia Baltijos jūros aukščio bangas siaučiant 5m/s vėjui, bet pats plaukimas labai atpalaiduoja. Išėjusi iš baseino jaučiuosi pilna jėgų, lyg naujai atgimusi, blogos mintys nuplautos. Fantastika!
 Nors man nepatinka visas procesas, kuris vyksta iki įlipimo į baseiną (važiavimas troleibusu, laiko skaičiavimas, persirenginėjimas rūbinėje), ir dėl to kartais kyla didelis noras išvis nevažiuoti (dar nuovargis prisideda), bet paplaukiojusi dar nė karto nesigailėjau, visada išeidavau švytinti :)

Bandau išmokti plaukti krūtine, kaip profesionalai 'varo' :) Neįsivaizduoju, kodėl man neišeina. Tiesiog negaliu išplaukti viso takelio. Išsiderinu plaukimo eigoje. Tai pradedu skubėti, tai pametu "ritmą", kada su rankomis irtis, kada išnirti.. Na, žodžiu, praktikuosiuosi ir pavyks :)

Gražių, jaukių, šiltų gruodžio dienų!:) Ir nepamirškite daryti gerų darbų! Adventas..:)
~Aušrinė
Lalalalaa 

2013 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Hairdresser

  Kaaaaip faina, kai sutinki kokį nors nepažįstamą žmogų ir su juo randi visiškai bendrą kalbą! Lyg tas asmuo - dalis tavęs. Pažįstamas. Kaip tu.
  Šiandien tai buvo kirpėja. Tiesa, buvau nuėjusi pas ją apsikirpti vasaros pabaigoj (žinau, retai lankausi kirpyklose :D), bet tuo metu man pasirodė, jog ji manęs nesupranta, tik nori išsikalbėti ir visai nesiklauso. Bet ji manęs klausėsi, ir per tris mėnesius manęs nepamiršo! Tai va, šį kartą vėl mane apkirpo ir mes apie tiek daug ką pakalbėjom. Kiek panašumų, panašių minčių, supratingumo. Labai keista.:) Ir tiek aš jos, tiek ji manęs nepamiršo. Keista. Manau, tikrai būna panašių sielų, kurios kartais susitinka, ir nors iš pirmo karto įspūdžio viena kitai nepalieka, tačiau įsimena, supranta, kad yra panašios.

  Plaukus pasitrumpinau LABAI. Jau seniai noriu plaukų iki pečių (du kartus buvau nusikirpusi, bet vis 'nelipdavo', atsiaugindavau), tai šį kartą priartėjau prie to noro. Ne visiškai trumpi, ilgesni nei iki pečių, bet tokio ilgio, kokio mano plaukai man atrodo gražiausi :) Ir labai keista dabar, nes iki šiol mano garbanos siekdavo bambą..:D
Labai džiaugiuosi!

 Jaučiuosi ta pati aš, kokia buvau seniau, nutrūktgalvė bei miela, su savo trumpučiais plaukais :)
Tiesą sakant, per daug mąstau apie praeitį. Lyginu dabartį su praeitimi.. Kai pakeičiau mokyklą, kaip viskas buvo naujoje aplinkoje, ir kaip yra dabar. Pasiilgstu tų laikų. Savo mąstymo. Savo pasaulėžiūros. Kai buvau visiškas vaikas, ieškojau tik draugystės, džiaugsmo, meilės ir teisybės. Kai pažindavau, stebėdavausi, na, tai darau ir dabar, bet vis labiau 'suaugiškėju'. Kita vertus, ne taip labai ir pasikeičiau. Tiesiog reikia paleisti praeitį. Tai jau buvo, gerai, kad tuo džiaugiuosi, bet man reikia daugiau gyventi čia ir dabar. Didžiumą laiko taip ir būna, bet pastarosiomis dienomis tai svajoju, tai žvelgiu į savo praeitį, tai kažko pasiilgstu, tai noriu kažko ateityje.. Arba pasimetu tarp savo pasaulių: tarps mokslų, šeimos, draugų ir sapnų. Labai dažnai sapnuoju keistus sapnus, o atsibudusi dar kelias dešimtis minučių peikėjuosi, kad suprasčiau, kur esu. Viskas maišosi, susipina, mano mintys... Joms turiu mažiau laiko. Seniau grįždavau namo apie antrą, trečią, dabar - penktą, šeštą. Seniau turėdavau marias laiko savo apmąstymas, suvokimams, o dabar tik darau darbus, skubu, kartojuosi pamokas ir vos kelis kartus per dieną susimąstau apie tai, apie ką seniau susimąstydavau trisdešimt kartų. Ech.
Paauglystė. Savęs ieškojimas. Žavus laikotarpis.

Jau jaučiu kylančią Kalėdų dvasią!
~Aušrinė

2013 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Ak, kaip aš myliu savo tėtį!

Gyvenimą! Save! Šeimą ir draugus!

Vakar buvau pas tėtį nuvažiavusi. O prieš tai gal mėnesį nesimatėm.. Liūdna, kad laiko tiek mažai, o dalykų, kuriuos noriu padaryti - tiek daug! Taip retai matausi su tėčiu! :(
Anyways, žiauriai faina buvo :3 Pabuvau vos kelias valandas, bet pasišnekėjom, pažaidėm šachmatais, pavalgėm ir dar daug apie ką papalepėjom :D Jis kiek pasikeitė! Toks šiltesnis, geresnis, negu būdavo.. Kai pakeitė darbą taip pasikeitė. Matyt, į gerą viskas. Džiaugiuosi.
 O gyvenimas susitvarko, išbalansuotos vietos kartais dar labiau išsibalansuoja, bet pamažu priprantu prie naujos mokyklos ritmo (mano problema - lėtas adaptavimasis). Tai va. Kartais viskas blogai. Kaip penktadienį buvo. ŽIAURIAI. Viskas nesisekė, piešti nebuvo įkvėpimo ir some shit.. Tik kad į baseiną nuėjau (!!). O va, dabar vėl viskas gerai. Keistai tas gyvenimas sutvertas. Po gėrio eina blogis, po blogio - vėl gėris. Be blogų jausmų nežinotume gerųjų skonio.

 Beje, atradau, kad meditacija yra tikrai labai geras dalykas. Pamedituoji nors 5min ir po to kaip naujai gimęs jautiesi. Jokio pykčio, nervų, tik gera savijauta, šypsena ir ramuma. Praeitą savaitę buvau susidomėjusi. Dabar supykusi pradedu giliai kvėpuoti, jei galiu, užsimerkiu, ir pyktis, blogi jausmai, tokia pati nuotaika pradingsta :) Prieš metus va tokį filmuką atradau, tai dar vienas meditacijos būdas, nereikalaujantis daug laiko.

Šilti vakarai, Kalėdų laukimas ir dovanų planavimas - kaip jauku!:)
Laukiate Kalėdų?
~Aušrinė :)

P.S. Kaip faina man pirmadieniais, kai grįžtu namo ir būna dar tik 4 valanda!

2013 m. lapkričio 14 d., ketvirtadienis

The 14th day of November

 Ha. Beveik sulaukiau penktadienio. Išgyvenau. Nors dar neaišku, ryt bus matyt, ar galiu tai vadinti "išgyvenimu".
 Žiauriai noriu lankyti baseiną! Prieš savaitę buvau nuėjusi ir ou mai gad, kaip man patiko!! Kad jūs žinotumėt!..:) Tokia atgaiva, laisvė, tiesiog plauki.. Tik kad tas baseinas, kurį ruošiuosi lankyti, yra mokyklos baseinas, o tai reiškia, kad yra nustatytos valandos, kuriomis pašaliniai žmonės gali juo naudotis. Darbo dienomis būna ryte tam tikros valandos ir apie 19h. Niekaip neišeina tokiu laiku spėti! Namų darbų krūvos, vos spėju viską atlikt. Ir baseinui nelieka laiko :( Bet nusprendžiau, kad pirmadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais visai įmanoma spėti! Tai va, dėl to laukiu rytojaus :)) Baseinas nuostabiausia, ką tik dabar galiu lankyti!!

 Lietuvių mokytoja pablūdo. Turėsim skaityti senąjį testamentą. Ir sakyti pamokslus. Turiu omeny, skaityti man visai įdomu bus, bet kad aš netikiu dievu. Tai kaip galiu įtikinamai sakyti pamokslus ir apskritai, iš kur man žinoti, kaip teisingai juos sakyti!!?? Tai va.. O ir šiaip ta mokytoja tokia.. Simpatijos man nejaučia.
 Beje, šiandien gavau pirmą fizikos pažymį. Dešimtuką. Nes pirma teisingai uždavinį išsprendžiau. Ir ačiū dievui :D Mat praleidau labai daug pamokų, neturėjau nei vieno pažymio ir man būtų kažkas blogai buvę.. O va, dabar turiu vieną pažymį, stengiuosi nebe praleisti nei vienos fizikos ir viskas susitvarkė! Tik kad fizikas labai nenuspėjamas, visko galima tikėtis. Kaip jam užplaukia, kokia nuotaika būna.. Tarkim, bus sutarta rašyti testą iš uždavinių, ateis ta pamoka, o lauke, pvz.: snigs, tai mokytojas leptels kažką panašaus: "Sninga! Rašot be skaičiuotuvų." ir spręsim bile kokio ilgumo ir su bile kiek skaičių uždavinius be skaičiuotuvų. Fun. Tiesą sakant, kdg visi tokie mokytojai. Priplaukę, bet faini. Juokingi. Kai kurie visiškai nieko neišmoko, bet vis tiek, faini.

 Apskritai, tai šiandien gera diena! Su savais pliusais ir minusais, bet gera. Nors aštuonios pamokos ir tarp jų nei vienos dailės (vienintelė tokia diena), bet kažkaip smagu. Jaučiuosi puikiai, nenuvertinu savęs. Nes neretai prikišinėju sau visokius dalykus, matai, manęs ta ar ana mokytoja nekenčia, kad nesugebėjau atsakyti į klausimą ar kad eilinį kartą susifeilinau. O šiandien viskas gerai.
 Dar vienas geras dalykas: turiu paruošti anglų kalbos projektą apie aprangą. Pasirenku žmogų, kuris, mano akimis žiūrint, įdomiai rengiasi, jį apklausiu ir nufotografuoju. Tada padarau skaidres ir papasakoju apie jo stilių per anglų pamoką. Tai va, pasirinkau merginą iš interneto, kuri kelia savo outfits(kartais užstringa žodžiai ir nežinai, kaip išverst iš kitos kalbos :D) į chictopia ir rašo blog'ą. Aš parašiau jai e-mailą ir ji man atrašė! Taip smagu! Šiandien jau gavau atsakymus į klausimus, tai belieka parengti visą pasakojimą ir ryt atsiskaityt :33 O ji tokia miela!:D

Tai va, einu darytis arbatos, o tada mokytis, mokytis, mokytis ir daryti anglų!:)

Tikiuosi, jūsų diena taip pat buvo gera, o jeigu ne - rytoj tikrai tokia bus!
~Aušrinė

2013 m. lapkričio 12 d., antradienis

Good, good, good


 Fun (jaučiu iš Gintarijos šitą žodį pasigavau :D), mano nenoras mokytis nedingsta. Nors pažymiams kol kas tai nekenkia. Tačiau kiekvienas vakaras praleidžiamas inkštimais(mintyse), o namų darbus vos įstengiu padaryti, nes visiškai nenoriu. Pagaliau noriu daryti, tai, ką noriu! Mokytis tai, ką noriu.. Atsibodo, visus aštuonis metus klusniai vykdžiau mokytojų, tėvų ir pačios savo paliepimus mokslų srityje. O dabar tiesiog atsibodo. Man patinka sužinoti kažką naujo, taip, bet kad daugelyje dalykų kiekvienais metais sukamas tas pats ratas, tik kitaip pateikta informacija.. Arba viskas eina tik sunkyn(visokios fizikos, matematikos..). Kita vertus, liko vos keturi metai. Trys su puse. Ištversiu. O gal čia tik silpnumo akimirka, vis dar savęs nesuprantu. Anyway, namų darbus vis tiek reikia daryti, mokytis irgi, tad mokysiuosi, jei reikės - sukąstais dantimis.
 Be to, MANO mokykloje viskas yra puiku, tik kartais atsiranda labai didelis nenoras ten eiti. Bet kai nueinu, viskas būna perfect. Draugai, mokytojai, dailės, viskas taip fainai! Labų labiausiai man patinka dailės!! Ir prancūzų. Šiandien per eskizavimą pozavau :3 Va, kaip mane mato žmonės :D




Ir keli mano eskizai (kitų nenufotkinau):
 Šiandien pirmą kartą per šiuos metus piešėm žmogų. Ir dar nepasipaišę pieštuku, iš karto ant lapo su tušu, anglimi, kreidelėm. Tai sunkoka, sunkoka, bet labai patiko man. Tokia laisvė... Pieši linijas, nesistengi per daug tiksliai, tiesiog keverzoji ir lavini ranką.:)

 Dar vienas baisiai geras dalykas: pradedu vis geriau ir geriau sutarti su mama! Iki šiol šiaušdavaus, jei ji manęs kažko klausinėdavo ar į mane žiūrėdavo(taip, taip..), bet kažkas pasikeitė. Gal kad pervargstu ir retai ją matau. O gal toks paauglystės laikotarpis. Bet mes artimesnės. Pasakoju jai visko daugiau, žaidžiam žaidimus, kalbamės, juokiamės.. Ji man padeda, palaiko morališkai :) Kaip gera..

Ir pagaliau įsigijau porą kambarinių augalų! Taip jie man patinka! I have no idea, kaip jie vadinasi, bet vienas primena man Japoniją(dėl kotelių, jie kaip bambukai, kaip.. tiesiog. Japonija), o kitas toks keistas, lyg iš atogrąžų. Abudu tiesiog lapiniai :) Svarsčiau, ar pirkti kaktusą (švelnų, kadaise tokį turėjau, jį glostyti galima :D), ar žydintį augalą, ar kokius nors lapus. Tai nusprendžiau, kad kaktusų turiu pakankamai, o vietoj gėliau labiau noriu kažko neįprasto. Tai štai, dabar užpildžiau palangę tai nuostabiais augaliukais ir jaučiuosi dar geriau!:) Žinot, būna tokie dalykai, kurie šiaip mūsų gyvenimo neįtakoja(jei jų nebūtų), bet kai mes juos turim, ar galim jais džiaugtis, tai labai pakyla ir nuotaika, ir kažkoks ramybės bei taikos jausmas atsiranda.. Man vienas iš tų dalykų - augalai. Aš visiškas gamtos žmogus.

Ai, ir dar prie to pačio, paerzinsiu filmai.in naudotojus :D
Prieš porą metų prisijungdavau kiekvieną dieną, kad tų taškų gaučiau, taip išsiugdė įprotis... ir va kiek taškų turiu dabar!:D Svarbiausia, kad man gaila žiūrėti kažką, atrodo, kad šitie 237.5 akimirksniu išgaruos.. I know, I know... :D

Nesušalkit!
~Aušrinė :)

2013 m. lapkričio 10 d., sekmadienis

Jei kas nors paklaus, kur aš - tylėk

Stoviu tarpduryje. Ausų būgnelius pasiekia gana malonus garsas - ji karpo popierių. Popieriaus kvadratėlių krūvelė sparčiai didėja. Jos darbas svarbus. Nenoriu jai trukdyti. Tačiau trokštu praskrosti mus skiriančius milijonus oro molekulių, apkabinti ją per liemenį ir niekada nebepaliesti. Žinau, kad myliu ją. Visada mylėjau.

Sometimes I want to live I my own life, life in my dreams. Sometimes I don't want to sleep, because dreams are worse than reality. Sometimes I keep dreaming, even if I don't need and don't want to do it.. But we all know - dreaming is WONDERFUL thing. The best thing, helping me when I'm stuck in my world.

 Jaučiu visišką harmoniją. Galiu keliauti mintimis kur tik noriu, ir nejaučiu nei liūdesio, nei džiaugsmo. Neutralu. Ramu. Tobula. Jokių nervų, jokių ašarų, jokių šypsenų, jokio juoko. Nieko. Ramu.
 Svarstau, ar tik tai ne muzikos įtaka? Šiandien buvau filharmonijoje. Koncerte. Smuikai, violončelės, būgnai, arfos... Kaip viskas nuostabu. Muzika. Kaip puikiai jaučiau kūrinių nuotaikas... Tai išdavė ir mano žandai. Kai muzika pakrypsta į įtampos, drąsos, galios pusę, iš karto manyje užverda kraujas, žandai nurausta, kūnas įkaista.
 Iš tiesų Kauno filharmonijoje buvau antrą kartą. Seniau nelabai žavėjausi tokiais dalykais. Apskritai į visus kultūrinimosi centrus nekreipdavau ypatingo dėmesio: jei einam su klase - tai einam, jei siūlo tėvai - nueisiu, kad jau siūlo, bet nebūdavo taip, kad labai norėčiau pamatyti, išgirsti, sužinoti. O jau kelerius metus mane labai domina ir teatrai, ir filharmonijos, ir įvairūs renginiai, ir krepšinio varžybos... Noriu dalyvauti, pažinti, sužinoti, pamatyti, išgirsti, pajusti. Ir kaip gerai, kad Kaune tiek daug renginių visais metų laikais vyksta! Na, bet jau krypstu į lankas :)
 Muzika tikrai kažkas ypatingo.. Ji gali manipuliuoti žmonėmis kaip tik nori. Gal ateityje kas nors sugalvos piktų planų, kurių pagrindinis elementas bus muzika. Keista mintis čia įsipaišė. Bet iš tiesų, muzika gali labai daug. Ir gydyti, ir padėti žmonėms. Baisu, jei kas sugalvos muziką atsukti prieš žmones.

Ar vaikštote į renginius, spektaklius, koncertus?
~Aušrinė (pakerėta)
P.S. Šiandien mamai išsakiau tokią mintį, kurią norėsiu kada nors prisiminti, tai:
"Mes negalime išmesti maisto, kai tuo tarpu knygų herojai badauja!"
Ir tikrai, negaliu valgyti daug ir sočiai, jei knygose veikėjai nevalgo beveik nieko. Labai susitapatinu su knygomis, jų pasakojamomis istorijomis ir veikėjais. Jei jie neturi ko valgyti, ir aš jaučiuosi taip, lyg neturėčiau ko valgyti, bei džiaugiuosi kiekviena duonos rieke. Hm.:)

2013 m. lapkričio 4 d., pirmadienis

Cuz everything's gonna be alright!

 
 Viskas suknistai(naujas kalbos stilius, Aušrine?..), bet man vienodai. Kad ir kaip blogai yra, vis tiek prisimenu begales gerų patarimų, žodžių ar dalykų. Bandau suimti save į rankas. Mano optimizmas manęs neapleidžia :) Tik kad nežinau, kaip kovoti su pervargimu!! Ir išbalansuotu gyvenimu. Nors žinau. Perėjimas į kitą mokyklą. Tik neee. To daryti nenoriu.
 Ir kas gi blogai? DAILĖ. Gavau du aštuntukus ir septynetą. Jaučiuosi tokia nevykėlė. Aišku, buvo, kas gavo mažiau, bet mane šitie pažymiai taip paveikė!! Aš taip stengiausi, tiek darbo įdėjau... O tie mokytojai patys nežino, ko nori.. Vieną dieną sako, kad galima daryti bet kokio formato, kitą dieną pareiškia, kad turi persiūti savo darbą ant didesnio pagrindo.. Tai kas per?!!.. Gal aš ir pati kalta, suprantu, kad bent dviejuose dalykuose tikrai galėjau padaryti geriau ir būčiau gavusi didesnius pažymius, bet... Taip išėjo. Na, gerai. Kitą kartą, kiti projektai bus žymiai geresni, pasistengsiu žymiai labiau, aaa!!:) Nors ir dabar 'įdėjau širdį' į šiuos darbus, bet ne visą. Kas mane labai nustebino. Visada įdėdavau visą savo širdį į kiekvieną darbą, kurį dariau!!! Na, nieko :) Visi suklystam, visiem būna, o dar kol pripratau prie naujos aplinkos.. Tai, viskas bus gerai!! Žinau!:)
 O be to, turiu savo bff, kurią baisiai myliu :)) Ir kuri taip pat myli mane (haha, egoistė aš :D). Ir dar ne vieną tikrai gerą draugę/ą! Kurie mane paguodžia, supranta ir palaiko. Ir mamą. Kuri kartais užknisa, neneigsiu, bet dažniausiai mane supranta nors to ir neparodo, palaiko ir padrąsina! Tai yra svarbiausia. Myliu visus tuos žmones :))

Ai, ir one last thing: pagaliau!! Pagaliau rytoj į baseiną!! Kadangi man nebus rytoj pamokų(ir šiandien nebuvo, tik peržiūros), tai susitariau su bff pagaliau aplankyti baseiną ir nuspręsti, ar lankysim, ar ne. Yeee!!! Kaip laukiu rytojaus! Mano raumenys jau atrofuojasi :D

Don't worry, be happy, yeah?:D
~Aušrinė :3
P.S. Po ašarų dėl pažymių susitikau su Ula!! Ji yra viena iš mūsų trijulės, tik mokosi kitoje mokykloje, dėl to retai matomės :cc Bet šiandien susitikom, pakalbėjom, man labai skaudėjo gerklę, bet išgėriau karšto šokolado ir žodžiu, buvo faina!! Prisijuokėm, aptarėm įvairius dalykus ir ji nufotkino mane su vienu iš mano tapybos darbų (nuotrauką pavogiau iš jos instagramo :D):
P.P.S. Kodėl aš taip prisirišu prie žmonių ir daiktų??? Ne taip, kaip Džeikas :D:D
P.P.S. Ar tai, ką rašau, primena pirmuosius išprotėjimo požymius?:D
P.P.P.S. Kitaip kodėl dėčiau tiek daug post scriptum'ų??
P.P.P.P.S. Jus kieti. Kai įvertinat mano įrašus ir paliekat komentarus :3

2013 m. lapkričio 1 d., penktadienis

Kokia aš sugadinta. Tik ne taip, kaip dauguma.

Noriu išvažiuoti. Pabėgti nuo dabarties, nuo darbų, nuo sąžinės graužaties ir nuo savęs pačios. 
Noriu būti prie jūros. Noriu būti gamtoje. Noriu gyventi gamtoje. Man atsibodo miestas. Jau seniai.
DĖMESIO!! Įrašas pilnas negatyvių minčių, kurios man padeda suvokti, kas yra negerai. Nenoriu, kad tie, kurie dabar spindinčiom akim ir super-duper gera nuotaika skaito šiuos du sakinius, vėliau susigadintų likusią dienos dalį.
 ~~~
  Seniai svajoju gyventi nuošalioje, medžių ir pievų apsuptoje vietoje, mielame namuke, su milžinišku šiltnamiu, kurį paversčiau savo dirbtuvėmis.. Noriu gyventi taip, kaip svajoju. Kaip man atrodo miela. Kaip rodo filmuose. Kasdieniniai rūpesčiai negraužia galvos, pomėgiams laiko kiek tik nori, apmąstymai irgi nieko nekainuoja. Net laiko.
 Nes tai, kas vyksta su manimi šiuo metu, yra NEPAKELIAMA. Lyg smunku žemyn.. Nes nesugebu pailsėti! Per daug kontroliuoju savo gyvenimą, per daug siekiu tobulumo, per daug iš savęs noriu.. Tai, ką dariau iki šiol, kai formavau savo suvokimą apie pasaulį ir tam tikras elgesio normas, dabar man kenkia. Mano sąžinė didelė ir jautri. Pro ją nepastebėta nepraeina nei viena mintis, nei vienas poelgis. O, varge! Pati tai sukūriau. Ir iki šiol buvau laiminga. Tikrai.. Su tam tikrais nuosmukiais, tačiau vis tiek laiminga. O dabar negaliu net su savim pabūti be jokių priekaištų.. Tai baru save(nesąmoningai, įprotis) dėl augančio svorio, kuris gal net ir krenta (?), bet kadangi mažai sportuoju ir beveik nebežiūriu, ką valgau (įtemptas dienos režimas ir nauja mokykla kalta; nors, ko gero, aš pati dėl visko pati kalčiausia :)), tai atrodo, jog jis auga, raumenys pamažu virsta riebalais; tai priekaištauju, jog nesugebu atlikti būtiniausių darbų, o to dažniausiai nepadarau, nes būnu pervargusi.. Nors pagaliau pradėsiu lankyti baseiną ir Climbing club'ą!! Tai pagaliau nugara atsigaus ir raumenys labiau dirbti pradės. Nes su nugara... ojojoj... skauda, be pilates treniruočių, siaubas. Namų darbų nė nepaliečiau, tik bandau pabaigti tekstilės ir tapybos projektus, bet labai sunku pagauti įkvėpimą, kai jo tiesiog nėra!! Norisi skaityti knygą, žaisti Assassin's Creed (kurį paskutinį kartą žaidžiau vasarą) ir žiūrėti 'The Carrie Diaries'! Ir ne, aš nesu žaidimų ar serialų maniakė! Tas ir keista! Kad noriu viską veikti tik prie kompo ir tik feisbuko, serialų, žaidimų ar nuotraukų pavidalais. Bet tik ne daryti darbus, kuriuos reikia daryti ir tik ne tai, kas į naudą mano sveikatai (vis sunkiau prisiversti sportuoti ir sveikai maitintis). SCREW IT!!! I WANT TO LIVE IN MY OWN WORLD. NOT IN THIS REALITY F*CK.
 Ir iš tiesų, dalykas tas, kad man reikia vėl išmokti mylėti save. Nežinau, kada nustojau tai daryti. Gal tai stresas mokslo metų pradžioje viską nulėmė.. Gali būti. Nes nuo tada žiauriai pasikeičiau. Gerai. Bent jau išsiaiškinau, kas su manim darosi. Maniau, kad pasidariau laisvesnė, bet iš tiesų pasidariau dar labiau suvaržyta. Viduje. Nebeturiu daug laiko, nebeturiu tų ramybės ir apmąstymų pilnų dienų. Dabar jaučiu tik gyvulinius poreikius: valgyti, miegoti, ..., atlikti savo pareigas ir pan. Man reikia meditacijos. Ir jogos. Reikės išbandyti. Ir būvimo su savimi. Susidraugavimo. Nes susipykau. Nejučia. Taip išėjo.

Kaip rasti ramybę ir balansą? Žinau, kad man geriausiai padeda gamta, tik nelabai šiuo metu yra galimybių vienai pabėgti kur nors, tarp medžių ir pievų.:) Kas padeda Jums?

Atsibodo gyventi su tom savo taisyklėm!! Viskas, šiąnakt miegot eisiu vėlai. Ir ne šiaip sau. O dėl savęs pažinimo ir apmąstymų. Man jų trūksta :)
~Aušrinė
P.S. Va, kas dar mane ramina..:)

2013 m. spalio 25 d., penktadienis

Lietuviška muzika, arba mes turim tiek daug gero

Šį vakarą svarsčiau, kaip praleisti likusią dienos dalį -
 rinkausi iš filmo žiūrėjimo, youtube naršymo, knygos skaitymo, laiško rašymo ir tiesiog mąstymo. Nežinau kodėl, bet viskas išėjo taip, jog dabar klausausi lietuviškos muzikos ir vis labiau suprantu, kiek daug nuostabių atlikėjų mes turime! Ir kodėl lietuviai sako, jog lietuviška muzika nieko verta? O dar kai tokios išvados padaromos išgirdus vos kelis atlikėjus ar dainas.. Dievinu tikrą, gerą muziką, o ypač jei ji - lietuviška. Nes vis gi, tai mano kalba, o aš myliu savo kalbą ir šalį. Kai pamatau kažką nuostabaus, sukurtą lietuvių - dar labiau didžiuojuosi savo gimtine.
Tiems, kurie netiki, jog lietuviai gali kurti gerą muziką:

  Pirma daina, kuri mane pravirkdė, buvo Jurgos Šeduikytės "Nebijok". O ašaros ėmė riedėti skruostais todėl, kad prisiminiau savo vaikystę.. Mama klausydavo jos dainų, kai buvau mažytė ir dar dabar aš puikiai prisimenu begales akimirkų, nuo kurių neatsiejamos jos dainos.
~~~
  Kitas nuostabus atlikėjas - Andrius Mamontovas. Su jo muzika aš užaugau. Dar vis tebeaugu. A. Mamontovo muziką dažnai girdėjau tėčio dėka. Pirmą kartą (kiek atsimenu) jo dainą išgirdau važiuojant pas senelius. Kelionėse tėtis visad leisdavo muziką. Ir man taip patiko viena Andriaus daina, jog, nežinodama jos pavadinimo, bandžiau ją apibūdinti įvairiais žodžiais ir veiksmais (kas buvo labai sudėtinga, dar dabar nežinau tos dainos pavadinimo) ir prašiau tėčio paleisti dar kartą.
Taigi, galiu teigti, jog užaugau su šių dviejų atlikėjų muzika. 
~~~
  Praeitais metais atradau Domanto Razausko kūrybą. Praėjo metai, o vis dar negaliu atsiklausyti jo dainų, nei viena neatsibosta. O be to, tuo metu, kai klausiau jo dainų, išgyvenau liūdną gyvenimo etapą.. Tad jo muzika man labai labai padėjo.
(kažkodėl bloggeris neranda "Lietaus kambarys" dainos; čia visas albumas)
~~~
  Toliau - Bjelle ir Peru. Prieš tris-du metus buvau be galo ja susižavėjusi (ja - Raminta). Mane užbūrė jos balsas, dainos, viskas.. Ir net nežinau kodėl. Man atrodo, jog labai gerai ją pažįstu, nors žinau tik jos vardą.
~~~
  Dar viena nuostabi atlikėja - Ieva Narkutė (Jieva). Nors jos muzika taip labai nesižaviu, bet dainos iš tiesų gražios.. Iš tiesų. 
~~~
  Liūdni slibinai - jų kūrybos pradėjau klausytis pernai. Iki tol nelabai domėjausi. Bet atradimu džiaugiuosi, nes jie irgi nuostabūs! Turiu omeny - savotiški, įdomūs, muzika kitokia, kažkuo traukianti... Kaip ir visi geri Lietuvos dainininkai! Jie turi kažką tokio... O be to, grupėje yra D. Vaitiekūnas, kuris man taip patinka! Na, kaip žmogus, kaip linksmas, nuotaikingas, įdomus žmogus! Aišku, aš jo nepažįstu, bet iš visko, ką apie jį žinau, esu susidariusi būtent tokią nuomonę.:)
(vėl bloggeris nenori rasti dainos, kurią noriu įkelti :D paieškokit: Liūdni slibinai - Nežinau)
~~~
  Vytautas V. Landsbergis - ir rašytojas(vaikų), ir poetas. Ak, kai buvau maža, dievindavau jo parašytą ir įgarsintą pasaką apie pelytę Zitą!.. Tiek istorija, tiek dainos, tiek jo balsas, viskas, sudarė labai gražią bendrą visumą ir dar dabar retkarčiais pasiklausau tos pasakos :)
~~~

Na štai, kaip ir pagrindiniai žmonės, kuriais aš žaviuosi ar žavėjausi, kurie yra iš ties nuostabūs dainininkai ir, be abejo, nuostabūs žmonės. Kokie lietuvių dainininkai labiausiai žavi jus?

Nepamirškite šypsotis,
~Aušrinė :)

2013 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

A-T-O-S-T-O-G-O-S!!!!

Yeeeee, pagaliau!!!! Ilgai lauktos atostogos!!
Nors pala... Nebus jokių atostogų.
 Turiu omeny, atostogos BUS, bet darbų per jas atlikti turėsiu tiek, kiek vos suspėčiau per mėnesį... O čia viena savaitėlė! Skirta pailsėti! Na, bet yra kaip yra, ką jau darysi. Po atostogų, pirmadienį, bus peržiūros. Vertins atliktus dailės projektus, piešinius. Šiuos du mėnesius man buvo tekstilė, tapyba ir piešimas bei eskizavimas. Tekstilės ir tapybos peržiūros pirmadienį. O nei to nei ano dar neesu pabaigusi. Tai yra, tapybos būčiau galėjusi užbaigti vieną piešinį ir jau būtų užtekę, bet vienas nutapytas ir man gražiausiai atrodęs piešinys DINGO. Taip shiiit!!! Žiauriai nuliūdau, kai sužinojau. Beet nenukabinsiu nosies, pasistengsiu nupiešti dar geresnį!:) Na o tekstilės projektėlis, hm, aš savąjį siuvinėju. Ko gero įkelsiu čia nuotraukų, kai pabaigsiu :)
Still, I'm happy happy happy, that school is over over over!!!!!!!! Rytoj lieka tik į filmą nueit ("Eskursantė"), kurį labai noriu pamatyt ir pas tekstilės mokytoją užsukt. O tada jau būsiu free!! Ir mačiau skelbimą mokykloj, kad rytoj galima nemokamai į "Miegančius dramblius" eiti. Yeeee!! Seniai norėjau palaipioti ten, bet vis neprisiruošdavau. O dabar tokia puiki proga! :) Labai laukiu rytojaus, oficialios atostogų pradžios dienos :D

Kas dar naujo, tai, kaip čia pasakius... Tas mano laisvumas pradeda reikštis tingėjimu ir apsileidimu. Ta prasme aš likau tokia pati: stengiuosi, ruošiu namų darbus, mokausi, sportuoju, bet tuo pačiu jaučiu, kad po truputį man ima slysti iš rankų vadžios. Mat dienose tikrai pritrūksta vienos ar kelių papildomų valandų, dėl ko neišsimiegu ar nepailsiu. Visgi, atostogos labai į naudą, nors ir turėsiu atlikti begales darbų.
A! Kalbant apie darbus, tai ką jūs ruošiatės veikti per atostogas? Aš skaitysiu lietuvių kalbai užduotas knygas, mokysiuosi fiziką, chemiją, geografiją, prancūzų(vieną testą per atostogas reiks atsiskaityt), rašysiu du anglų kalbos rašinius, dar dviejų reikės lietuvių kalbai... Tapysiu peržiūroms ir baiginėsiu tekstilės darbą, o dar močiutė nori, kad jos ir prosenelės virtuvėse nors po vieną spintelę išdažyčiau! Tai reikės dar kelias dieneles išvykai į Panevėžį skirti... Och.. O dar su buvusiom klasiokėm žadėjau susitikti, į "Kaunas talent 2013" renginį eisiu. Na, žodžiu, pilna veiklos, tik pailsėti nebus kada.:(

But I'm happy.

~Aušrinė
P.S. Kaip nauja blog'o išvaizda?:)

2013 m. spalio 22 d., antradienis

Free like a bird flying in the sky, seeing nothing just freedom

Hola!
Gerai jau, nerašysiu apie tą sveiką mitybą :D Suprantu, kad tai visiškai neįdomu, nes nemoku tokios formos informacijos pateikti įdomiai. Bet bandysiu tobulėti! Vėliau. O dabar vėl eilinis įrašas apie šį bei tą :)

Pamenat tą įrašą mokslo metų pradžioje apie dailės gimnaziją? Kai rašiau, kad ji turi pliusų tiek pat, kiek ir minusų? Kai rašiau su šiokiu tokiu nusivylimu? Tai dabar galiu visam tam paprieštarauti: Kauno dailės gimnazija yra nuostabi!!! Kiekvieną dieną vis labiau tuo įsitikinu. Pradžioje mačiau begales minusų, o dabar pradėjau stebėtis, kurgi jie dingo? Jie nedingo. Dingo mano požiūris, pasikeitė mąstymas, pasidariau laisvesnė, pasikeitė gyvenimas. Į gerą, žinoma.
Ir jeigu dailės gimnazija būtų tokia, kaip ir kitos mokyklos, t.y. susidėtų iš vieno pastato, nereikėtų lakstyti po tris skirtingus; turėtų savo valgyklą ir pan., tai tada ją lankantys mokiniai būtų kaip ir visi: suvaržyti, turėtų visus patogumus ir t.t.. Nekalbu apie visiškai visus, bet suprantat, ką turiu omeny. Vis tik žmonės šiais laikais labai suvaržyti, neturi laisvės. O laisvę suteikia gimnazija, kurią dabar lankau.
Praėjo beveik du mėnesiai ir spėjau suprasti, jog atrandu save. Pagaliau. Po šitiek ieškojimų, nesusipratimų. Pagaliau esu laisva, pagaliau darau tai, ką noriu, pagaliau mokausi man skirtoje aplinkoje. Jaučiu, kad tai skirta man. Kaip ir visiem kitiem, kurie lanko šią gimnaziją. Tai mūsų vieta. Vieta, kurioje gali pasiduoti muzikai, menui ir mokslui, nes, tiesą sakant, nors pavargstu šimteriopai labiau nei iki šiol, bet dar labiau susidomėjau mokslu. Man įdomi antika, įdomi graikų kultūra, įdomi Lietuvos istorija, įdomi matematika, įdomios privalomos knygos ir įdomios piešimo pamokos. Viskas įdomu! Nors kai kurių pamokų mokymo lygis gana žemas, bet niekas netrukdo man mokytis daugiau(nebent nuovargis ir laiko trūkumas), niekas netrukdo tobulėti! O be to, kiekvieną rytą važiuoju autobusu ir pastebiu daug mieste esančios gamtos bei žmonių, matau jų emocijas, galiu brėžti eilinio lietuvio portretą(dauguma jų iš ties labai panašūs), pastebiu, kad mūsų suvaržyti veiksmai įgimti. Mes bijom, ką kas nors apie mus pamanys, ką pasakys..
O gamta, kurią matau rytais (kalneliai, parkai, net saulėtekius anksčiau pavykdavo išvyst), dažnai be galo mane pakeri savo natūralumu, kaip antai apšerkšnijusi žolė, garuojantis parko prūdo vanduo ar neįprasta varnų kompozicija, kai tarp jų sukinėjasi vienas kiras. Išvydus tokius vaizdus norisi čiupti fotoaparatą ar teptukus ir piešti, fotografuoti, praleisti kelias pamokas dėl tokio grožio.. Kada nors taip ir padarysiu. Mama leido. Taip.
Ach.. Kaip gera širdelėje.. Dailė išlaisvina žmogų, seniau net piešdavau ribotai, suvaržytai. O dabar.. Jaučiuosi kaip paukštis, kuris sklando lengvai ore, priešindamasis tik vėjui.

Ir mane vis aplanko keisti sapnai,
~Aušrinė
P.S. Dievinu vanilę. Mmmm. Pagaliau turiu vanilinės arbatos..:)
P.P.S. Pradedu mėgti džiazą.
P.P.P.S. Addiction!!:
The 1975 - Chocolate (Cover from DWNTWN)

2013 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

Geras žmogus = gražus žmogus

  Prieš savaitę, praėjus mėnesiui nuo tada, kai pradėjau eiti į mokyklą (pirmąsias dvi savaites į mokyklą neėjau), susimąsčiau apie savo gyvenseną. Klausiau savęs, ar ji tebėra sveika, kokia buvo iki šiol, kodėl ir kaip ji pasikeitė. Ir priėjau išvadą, kad ji visai nėra tokia, kokios norėčiau ar bent jau ne tokia, kokia buvo anksčiau. Taigi, šį kartą pasidalinsiu savo žiniomis ir mintimis apie sveiką gyvenseną :)

 Pradėkime nuo maisto. Su juo "susiduriame" kiekvieną dieną: pusryčiai, kuriuos valgo ne visi, pietų pertraukos laukimas pirmojoje dienos pusėje, vakarienė po dienos darbų ir įvairūs užkandžiai. Bet dažniausiai valgome greitai ir nesusimąstome ar tas maistas tinkamas, ar mums jo išvis reikia. Savaitgalį pagaliau normaliai pasidomėjau apie visavertę mitybą, t.y. ką reikia valgyti pusryčiams, pietums, vakarienei, kaip planuoti valgymo etapus. Ir žinote ką? Iki šiol nežinojau, kad pusryčiams reikia angliavandenių! Na, žinojau, kad pusryčiams reikia valgyti tai, kas suteiks visai dienai jėgų, o ir nuo vaikystės man visokias košes kišdavo(kurių, beje, nevalgydavau), bet kai perskaičiau keletą straipsnių, geriau supratau to prasmę ir dabar nedvejodama kiekvieną rytą valgau tvirtus pusryčius: sumuštinius, košes, įvairius pieno produktus(pastarieji daugiausia sudaryti iš baltymų).
 Tai šį dalyką turėtų žinoti daugelis. Bet abejoju, ar dauguma žino, kad angliavandeniai dar skirstomi į paprastuosius ir sudėtinguosius...

•Paprastieji(greitieji) angliavandeniai - tai saldumynai, batonas, vaisiai. Juose esantis cukrus smegenis bei raumenis pasiekia greičiau, aprūpina juos energija. Tačiau taip pat šie angliavandeniai greičiau tampa riebalais, kurie gadina figūrą, sveikatą. Bet nesupraskite klaidingai - jų nereikia visiškai atsisakyti. Mūsų smegenims greita gliukozės porcija dažnai būna reikalinga.

•Sudėtingieji(lėtieji) angliavandeniai - tai grūdai, duona su sėlenomis(arba viso grūdo), makaronai iš kietųjų kviečių rūšių, daržovės. Jie organizmą energija aprūpina lėčiau - per 1-4 valandas. O dėl tokio lėto įsisavinimo jie sudeginami nespėję tapti riebalais.
Iš lėtųjų angliavandenių žymiai daugiau naudos, nei iš greitųjų.

TAČIAU: neturėtumėte pulti valgyti vien tik lėtuosius angliavandenius. Greitųjų ir lėtųjų angliavandenių santykis organizme turėtų būti 1:3.

Iš angliavandenių žmogus turi gauti 50% paros kalorijų.



Jau senokai rašiau kažką naudingo, tad štai!:)
Šį kartą tiek :) Po truputėlį apipilsiu jus sveikos gyvensenos suvokimu :) :D O kuo tikėti ir ką taikyti savame gyvenime -atsirinksite patys ;)

Ar siekiate idealumo? Ar tobulinate save, kai tik galite?
~Aušrinė :)

P.S. Mokykloje nagrinėjome graikų pasaulį. Graikai manė, kad gražus žmogus yra ir geras. O geras - gražus. O sveikame kūne - sveika siela. Todėl graikai turėjo griežtus kanonus, etikos, estetikos normas, apibrėžtą žmogaus idealumo siekimą. Visa tai mane įkvėpė dar labiau susirūpinti savo gyvenimu, polinkiais, ištvermingumu, sportu, dvasiniais bei psichologiniais dalykais. O ir apskritai graikų kultūra be galo įdomi :)

2013 m. spalio 7 d., pirmadienis

I'm just a kid

Keista man. Širdy, galvoj. Vieną akimirką taip gera, kad meilės kupinomis mintimis bučiuoju visą pasaulį, o kitą - keiksnoju save dėl nepadarytų darbų ir jaučiuosi apgailėtinai.
Sumaištis galvoje. Viską spėju. Nieko nespėju. Pabaigiau. Nepabaigiau.
Be viso to dar sugebu grožėtis auksiniais medžių lapais, stebėti žmones autobusuose, kurie, beje, yra labai skirtingi, nors kažkuo tokie vienodi; be viso to dar rūpinuosi savo draugais, šeima, paukščiais. Dar neužmirštu savo pomėgių. Nors kartais taip ir atrodo. Atrodo, kad smunku žemyn. Ne šiaip sau, ne dėl to, kad nieko nebedarau. O dėl to, kad darau viską. Dėl to, kad turiu padaryti milijonus darbų mokyklai. Milijonus darbų namie. Milijonus darbų sau. Be viso to gi ir knygą noriu paskaityti, o apskritai perskaityti jų ne vieną dešimtį. Paskutinį kartą prieš mėnesį pasiimtą knygą skaičiau prieš dvi savaites. Mano šalikas, kurį pradėjau megzti prieš tris savaites, šiuo metu nejuda į priekį, dar žinant tą faktą, jog numezgiau jo vos septintadalį...
Kartais noriu išsilieti. Vis tvardau ašaras, bėgu nuo jų, nors galiausiai jos vis tiek mane pasiveja ir ima smaugti. Žodžiai, nebaigti namų darbai, projektai - viskas susideda į vieną krūvą ko ne kiekvieną mano brangią dieną. Ir žlugdo. Nes kai susispiečia didelis bičių kamuolys ir pradeda mane badyti, aš nieko nebe padarau. Nieko nebegaliu daryti. Mintys graužia, savijauta šlykšti ir, po velnių, net nebemoku rišliai rašyti...

Ir žinote ką? Vis tiek neišsiliejau. Nes kai noriu iš ties išsilieti, tada nieko nedarau. Tik bandau prisiversti daryti gyvybės ar mirties klausimo vertus darbus. O kai mintys negraužia, jaučiu kažką kitą. Kad nesimėgauju gyvenimu, kad kažkas ne taip. Būtent tokiais momentais sugalvoju išsilieti ir suprantu, kad nė velnio neišsiliejau. Visai kaip dabar. Aišku, vėl galvoju, kad turiu pamiršti visą šitą nesąmonę, ištrinti šį nelemtą juodraštį ir mokytis biologiją, bet... negaliu. Noriu kažką parašyti. Na, kas man, po galais, darosi??!

Aš galiu susikaupti, galiu parašyti kažką prasmingo, bet šiuo metu nenoriu. Ir žinau, kad jums visiškai nusispjaut ant tokių mano nieko vertų įrašų. Dažnai jaučiuosi nieko verta. Bandau kažką įrodyti. Nors ir pasidariau laisvesnė, laisviau bendrauju, bet viskas kažkodėl yra blogai..
Ak, žinau... Tai - pervargimas. Tik tiek.. Jokių blogų dalykų, nieko, viskas apskritai einasi puikiai.. Tik per mažai laiko skiriu nuostabiam poilsiui.. Va ir atradau savo problemą blog'o dėka. Ech. Reikia pailsėt. Reikia.
Noriu laisvos savaitės.. Laisvos NUO VISKO. Nuo išorinio pasaulio. Noriu užsiimti tuo, kas mane džiugina ir neturėti jokio sąsajo su aplinka(jokiais draugais, tėvais, pamokomis...). Tik knygos, mezgimas, sportas, subalansuota mityba, gaivus oras ir visi kiti dalykai, kuriems neturiu laiko.

O dabar jaučiuosi žymiai geriau. Gaila tik, kad negaliu čia rašyti savo slaptu raštu. Ech. Iš tiesų noriu, kad niekas šito įrašo nesuprastų.

Nepasiduokit tai rudeninei depresijai. Ji užknisanti bobikė :D
O aš susmukau. Trumpam. Pavargau.
~Aušrinė

2013 m. rugsėjo 30 d., pirmadienis

Ruduo, ruduo..:)

Sveiki!
Ir vis dėl to, kaip greitai prabėgo rugsėjis! Kiek daug patyriau, sužinojau. Jaučiuosi iš ties laiminga. Nesvarbu, kad gavau tą šešetą, pernai irgi vieną turėjau. Pasitaisysiu. Pasitempsiu. Viskas bus gerai. Nesvarbu, kad nesuprantu fizikos. Juk buvau vos dvejose jos pamokose! Viską dar suprasiu. Kaip ir chemiją - ją irgi išsinagrinėsiu, išmoksiu tai, ko senojoje mokykloje pernai nesimokėm. Dėl laiko trūkumo - nieko, kažkaip išsiversiu, visiems mums būna, kad para sutrumpėja, valandos greičiau prabėga..:) Kažkaip viskas gerai! Nors tiek daug nemalonumų, galvos skausmų, bet viskas gerai. Ramu. Jaučiu, kad taip ir turi būti.
Dailės gimnazijos dėka pasidariau laisvesnė, mažiau varžausi, sakau ką galvoju ir pagaliau pradedu suprasti, kas aš esu. Nors tuo pačiu metu klausimų, lyg aukšlių tvenkinyje, iškyla milijonai ir dar su kaupu.
Atrandu ryšį tarp juoko ir proto, suprantu kas man gyvenime nepatinka, ko turėčiau siekti, kokia noriu arba nenoriu būti, kokia esu iš tiesų ir neseniai supratau labai svarbų dalyką, kad mokslai - tai ne viskas. Šitai supratau ir anksčiau, bet vis tiek mokiausi tik tam, kad nepykčiau ant savęs, kad atrodyčiau sau ir gal kitiems protingesnė, kad tėvai nepyktų, kad manimi didžiuotųsi.. Kai pagalvoji, tai neturi prasmės. Gera šeima tave vertins tokį, koks esi. Įžvelgs gerąsias savybes, skatins jas tobulinti. Nors žinoma, geri tėvai neleis savo vaikams blogai mokytis, vis tik, mokslas yra svarbu, bet geri tėvai taip pat supras, kodėl gavai blogą pažymį ar kad dėl to tu neesi kvailesnis. Protingumas nėra geras mokymasis.
Tuo labiau, kad tai, ko moko mokyklose šiais laikais yra tik iš dalies naudingi dalykai.. Mokytojai išmoko tik tai, ko iš jų reikalaujama, t.y. išaiškinti visą kursą. Gi nėra laisva kalbėjimo, diskutavimo, specialybių rinkimosi pamokų ir visokių kitų dalykų, kurie lavintų ne tik augančio žmogaus atmintį ar kalimo gebėjimus, bet ir jį patį, kaip asmenybę. Aišku, kai kurie mokytojai (kokių buvo mano senojoje mokykloje) tuo rūpinasi ir kai kurias pamokas paskiria įvairiapusiškesniam mokymuisi, ką nors pasakoja ar kartu su mokiniais aptaria Lietuvos padėtį. Šito labai pasiilgau, dailės gimnazijoje to nėra...
•••••••••••
Kitas dalykas: specialybės rinkimasis.
Gavome anglų kalbos užduotį - išmokti pasakoti apie tai, ką norime dirbti užaugę. Svarsčiau apie tai ne vieną dieną. Apskritai, dažnai apie tai susimąstau. Bet vis nežinau. Noriu būti viskuo! Tikrai labai daug atrandu mane dominančių darbų. Ir ką daryti? Bandau susirašyti labiausiai traukiančius darbus ir juos aprašyti, kokių įgūdžių, žinių man reikės norint juos dirbti. Dar atradau pernai pirktą knygą - "Ko imtis, kai norisi daryti viską". Reikės ją perskaityti, gal kils minčių.

Žodžiu, sudėtinga. Bandau atrasti save. Bandau suprasti.

Kaip sekasi jums? Ar nepuola depresiškos rudeninės mintys?:)
~Aušrinė

2013 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienis

TJA

Kaip gaila, kad negaunu jokių žinių iš dalyvavusiųjų :(
Ar daug kas antradienį dalyvavo? Turite nuotraukų? Smagu buvo? O gal kažkas radot nors vieną gėlytę?:)

Na, kad ir kaip bebūtų, man kabinti gėlytes laaaabai patiko. O ypač džiugino mintis, kai praėjus pro tą pačią vietą, kurioje buvau užkabinusi gėlytę, tos gėlytės neberasdavau ir pagalvodavau, kad štai, kažkam įspaudžiau nors šypseną veide :) Tiesa, kai kurių taip niekas ir nepaėmė(kol kas), štai tau ir lietuviškas atsargumas :D
Nuotraukų kol kas neturiu, dvi slypi draugės telefone, o kitų nefotografavau, nes čia toks slaptas projektas, turi žmonės nematyt tavęs bekabinančio kažką įtartino(chi, chi).
Tikiuosi tiems, kurie dalyvavo, buvo smagu, o dabar - kita tema.

TJA(Tarptautiniai Jaunimo Apdovanojimai)
Taigi, noriu truputį papasakoti apie štai tokią organizaciją.
Tarptautiniai jaunimo apdovanojimai - tai lyg ir ugdymo programa, skatinanti žmones tobulėti, išmokti kažko naujo, gerai praleisti laiką, susirasti naujų draugų, įgyti pasitikėjimo savimi bei išmokti planuoti laiką. Jos esmė - tobulėjimas. Jei kažkada norėjai išmokti groti pianinu, bet tam nesiryžai ar pritrūkdavo valios, tuomet pabandyk prisijungti prie TJA - čia tau padės savanoriai, atrasit žmonių, kurie galės jus išmokyti įvairių dalykų.
Apie TJA sužinojau prieš pusę metų, asmeninio tobulėjimo forume. Iš vienos mano blog'o skaitytojos, beje :)

Šioje programoje gali dalyvauti jauni žmonės nuo 14 iki 25 metų. Visi jie siekia bronzos, sidabro ar aukso medalių. Dalyvauti galite nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos,  jums reikia tik susirasti šiai organizacijai atstovaujantį žmogų.
Yra keturi dalykai, kuriuos reikia padaryti, norint gauti apdovanojimą:

  • Pasirinkti kokią nors aktyvią veiklą (pvz.: jodinėjimas arkliais, lengvoji atletika, plaukimas..)
  • Pasirinkti kokį nors įgūdį, kurį norite tobulinti (pvz.: grojimas pianinu, siuvinėjimas...)
  • Savanoriauti (pvz.: padėti neįgaliesiams, padėti vaikams ruošti namų darbus...)
  • Dalyvauti žygyje
Kiekvieno medalio siekimo laikas yra skirtingas. Tarkime, dėl bronzos medalio kiekvieną iš veiklų reikia atlikti bent tris mėnesius. Ir vieną iš jų dar tris mėnesius pakartoti. Žygis trunka 2 dienas ir tris naktis. Atitinkamai dėl sidabro medalio kiekvieną iš veiklų reikia atlikti bent šešis mėnesius laiko ir t.t.

Žodžiu, tiek iš mano pusės. Įvardijau pagrindines programos dalis ir informacijos apie viską yra labai daug, tad tiesiog užsukite čia.

Iki kito karto!:)
~Aušrinė