Dienos bėga

Ajajai.. Jau pusė vasaros *babah*, o darbai labai nenoriai vygdomi... Iš sąrašėlio dar tik keletas dalykų įvygdyti. 
Teisybę sakant, tai kelios savaitės ir taip atkrenta, nes kur nors išvažiuoju(pvz.: pas senelius, į Nidą). Tai... nedaug laiko lieka.  Turbūt susidarysiu sąrašą, kaip viską įvygdyti. Sąrašas sąrašui.

Per dvi "atsiribojimo nuo blog'o" savaites labai daug kas nutiko.
Mačiau, kaip mirė paukštis, nuvedžiau papūgą pas veterinarą, pradėjau bėgioti, pabuvau savaitę pas senelius, susipykau su drauge, susitaikiau su drauge, nuoga maudžiausi naktį su drauge tvenkiny, pririnkau daug žirnių, įsimylėjau kačiuką, susipažinau su žmogum, kuris man patinka(yra toks žmonių sąrašęlis mano galvoje... ten visi man patinkantys žmonės. Tiesiog patinkantys. Dėl kažko.), praradau vaikiną(tapom "tik draugais"), labai mažai įdegiau, pasijutau kaip vaikinų magnetas, nusipirkau batus, be galo įsimylėjau savo papūgą, daug juokiausi, liūdėjau, bendravau su sodo kaimynės anūku, šokinėjau per griovį, laksčiau rugių jūroj, pirmą kart užsidėjau timpas, nusifotografavau rugiuose...


Hmm.. Visai minčių nekyla. Ką čia dar parašius. Tiek jau to...
Vasarai einant į pabaigą,
Aušrinė (greičiau pabaikit savo pažadus..) (:

Įkvėpimas. Ne laiku ir ne vietoje.

Ir vėl įkvėpimas atkeliavo vakare. Na, beveik naktį. Kai su juo nieko gero nenuveiksiu. Shit...
Ahhhh!! Dabar noriu varyt kur nors, nesvarbu kur, fotografuoti, piešti eskizus, skaityti, rašyti, svajoti, kurti, groti, stebėti, mylėti... Bet žinoma, jau dešimta. Kaip nemėgstu, kai valandos tampa kliūtimi.. Tiesą sakant, labiau kalta mama, ar mano amžius.. Bet palaukite - ne tai noriu pasakyti.

Gerai. Ramiai. Bus dar tų įkvėpimų. O namuose irgi galima šį tą nuveikti.
Chhmm...
Viskas. Ramu. Ta proga pasidalinsiu savo fotografijomis. Ne per seniausiai darytomis. Ir meduoliniu pyragu, keptu šiandien :)

I love.

Mano sesutės. Mažos inteligentės. Abi be galo įdomios. Negyvenu su jomis, todėl yra gana liūdna. Bet yra ir geroji pusė - susitikusi labiau jas vertinu. O ir jos elgiasi "gražiau", kad tik neišvažiuočiau(žinoma, čia tėčio ir pamotės gąsdinimai:)). Džiugu, kad dar yra tokių vaikų, kaip jos. Didžiuojuosi jomis. Vyresnė išauklėta, aiškina kitiems vaikams, ko daryti negalima. Mielai atrodo :) O kita nelinkusi klausyti, kas jai sakoma, bet užtat labai įdomi. Tokia kitokia. Lyg iš kitos planetos. Arba toks evil vaikas su angeliuko širdimi. Myliu jas abi, nors jos ir nėra tiesioginės sesės. Man patinka su jomis būti, žaisti, skaityti pasakas, kalbėtis, juokauti. Jos supranta, kada kaip elgtis. Moka tinkamai pajuokauti tuo mielu vaikišku humoru. Ir man patinka tas jausmas, kad galiu jas kažko išmokyti. Kad vyresnė įdėmiai klauso. Nenusisuka, būtinai išklausys. Kompiuterio taip nepažįsta, kaip kad aš pažinojau būdama jos metų. Ir labai labai gerai. Nes dabar aš retai kada išbūnu paprastą dieną jo neįsijungusi.

Yra daug "neskaitmeninių" žmonių -
tereikia apsižvalgyti.
~A