2016 m. vasario 29 d., pirmadienis

Šlifuoti, šlifuotini, apsišlifavę


2014.08.15
"Žinai, dienorašti, man atrodo, kad aš įsimylėjau. <...> man taip patinka jo tvirtos, bet be galo kruopščios rankos..."

Visada viskas taip ir prasideda. Tik taip, ir ne kitaip. Ne, aš jums meluoju. Niekas niekada (ne)prasideda (ne)vienodai. Ir visa TAI nebuvo taip pat. Neprasidėjo. Bent jau ne taip pat. Bet ir dabar aš jums meluoju...

2014.09.19
"Išsiunčiau! <...> aš išsiunčiau jam laišką!"

2015.01.08
"Bet... Dabar aš jam nebenoriu atrašyti. Na... Noriu, labai noriu. Bet neturiu ką pasakyti. Nes jis nerašo man taip, kaip žmonės įprastai rašo. Manęs tai jau nebežavi. Norisi... tikrumo."

2015.01.20
"Aš jį paleidau. <...> supratau, kad neturiu nieko gyvenime laukti. Lauksiu ar ne - tai, kas turi, vis tiek ateis.
<...>
I love you so much
You must kill me now"

Ir štai taip viskas pasibaigia. Irgi visada. Bet aš ir vėl meluoju - sudrauskit pagaliau mane!..

2015.01.21
"Ir vis tik man jo trūksta. Pokalbiai su juo užpildydavo manyje kažkokią tuščią erdvę..."

2015.02.03
"Vis dar svajoju apie R."

2015.06.21
"15 dieną, vakare, parašiau R. TAIP, R.
<...>
šeštadienį (20-a diena) vakare mane kai kas sukrėtė, dėl ko ir šiandien dar jaučiuosi comme si comme ca. Man parašė R. R!
<...>
Stay as you are
The darkest star
Shining for me,
Majestically
<...>
visas gyvenimas apsivertė. Žinojau, kad galbūt nereikia jam rašyti, kad tik pati kurstau naują dramą, bet aš jo pasiilgau! <...> Aš juk myliu J., savo J. Nejaugi man taip greitai viskas nusibosta, vis reikia kažko naujo?.. Tikrai spurda širdelė, kai galvoju apie R...
<...>
Visiškai susirgau. Ne fiziškai. Sielos liga.
Ryt grįžta J. Nežinau, sakyti apie R. ar ne."

Na, juk sakiau - meluoju. Meluoju dėl visko - pradžios, pabaigos, vidurio, galo...

2015.06.22
"<...> jis man svarbus. Tik keistas ir aš jo nesuprantu. Arba jis manęs nesupranta. Na ir gerai. Susitiksim ar ne, palieku tai likimui bei aplinkybėms. Bus kaip bus, yra kaip yra, todėl negali būti taip, kaip nėra, ir nebus taip, kaip negali būti."

2015.07.29
"Kai kėlėmės keltu, stebėjau žuvėdras - jos sklendė taip lengvai, grakščiai, vikriai. A. sakė, jog jai atrodė, kad joms skristi sunku. Bet joms gera. Jos turi vėją. Ir marias. Ir, jeigu tik nori - jūrą."

2015.08.07
"Liepos 31-ąją aš jį susapnavau, ir ta sapno atmosfera neišnyko ištisą dieną, todėl vakare jam parašiau. Buvo gera vėl rašyti. <...> vėl įsiplieskė mūsų susirašinėjimas ir laiškų laukimas.
<...>
"Nihilistas, cinikas, šizofrenikas, kvailys, anarchistas... And this is only the beggining of the list."

2015.08.27
"Parašiau labai paprastai: "Susitikim?", ir nieko per daug nesitikėjau <...>. Jis sutiko.
<...>
Jaučiausi kalta J. atžvilgiu, bet kurį laiką buvau visiškai pasiryžusi pabėgti su R.
<...>
Man buvo keista jį matyti, keista kalbėtis, keista... Ir malonu.
<...>
Puikiai vienas kitą supratom.
<...>
Mudu sėdėjom susiglaudę kurį laiką.
<...>
"Tu ne Liucija, aš ne Vasaris - iš tavęs išeitų prasta vienuolė."

2015.08.28
"Susitaikymas. Viskas, kas sieja R., sieja ir susitaikymą. Vis tiek žinau, kad mudu dar susitiksim."

Viskas visada baigiasi ir vėl prasideda iš pradžių. Kiekvieną akimirką. Pradžia ir pabaiga.

2015.09.30
Šiandien - paskutinė rugsėjo diena; pabaiga. Puiki pabaiga kam nors pabaigti.
Je t'aime, je t'aime!
- žodžiai, kuriais švaistausi į visas puses. Ir visai, o, visai nesvarbu, kad aš myliu visus! Tai juk nepadoru. Neįmanoma. Taip, ko gero, rašė ar bent galvojo dabartinės ant ketvirčio gyvenimo ribos ašmenų beslysčiojančios (vyresnės juk jau suvytusios, o jaunos - dar nepatyrusios) kekšės, kurvos, prostitutės prieš dešimtį metų. Kažin, kokia ateitis laukia manęs? Vis dar noriu būti astrofizike.<...>
Dienorašti, aš pasimečiau!
<...>
Aš kaip mažasis princas, o jie - mano lapės. Arba atvirkščiai. Esmė ta, kad jie abu būtų tik dar du vaikinai tarp viso pasaulio vaikinų, bet, kadangi aš juos prisijaukinau, dabar jie yra mano vaikinai, ir mes visi vienas nuo kitų priklausomi; rūpim. Juk prisijaukinau...
The die is cast.
Ir man norisi spiegti, verkti, rėkti, blaškytis!..
<...>
Atleisk man, J... Atleiskit man visi. Jūs nekalti dėl savo nežinomybės; jūs nežinot, kad tiesiat savo rankas, kojas bei kitas galūnes į meilę, tokią meilę, kuri apsvilins jus labiau nei pati kaitriausia ugnis.
Atleisk, R. Kol kas."

2015.10.11
"Pasimečiau tarp tų visų teisingų-neteisingų kelių, bet bent jau žinau, kad einu SAVUOJU."

2015.10.27
"Man skauda, nes mudu buvom surišti' susipynę... Man skauda, o galvojau, kad bus dzin. Man skauda.

Non, je ne regrette rien.

Sudiev, J.
Buvo gera."

2016.01.10
"Susėdom šalia, ant dviejų kėdžių, prie stalo, susiglaudėm, jis atnešė antklodę, į kurią įsisupom, ir valgėm; degė tik stalinė lempa, buvo tamsu, šalta, bet mums kartu - šviesu ir šilta; jauku..."

2016.01.20
"Aš LABAI prisidirbau. Ištisai prisidirbinėju."

2016.01.21
"Vis tiek gyvenimas viską sutvarko. Visada."

2016.01.23
"<...> ar mudviem reikėtų bandyti vienam kitą pakeisti, ar mudu turim bandyti vienas prie kito prisitaikyti (ir taip vis tiek pasikeisti)?"

2016.02.12
"Beprotiškai geri jausmai užplūsta vien pagalvojus apie R. <...> ne šiaip susitikom, ne tam, kad išsiskirtume; nėra kairės ir dešinės - yra KARTU <...>."

Prasideda ir pasibaigia vienodai... Keista, kaip viskas pasisuko. Gerokai vienas kitą apšlifavom.
Mi a(r)mor.

Šrinė