2012 m. sausio 24 d., antradienis

Šiaubaš

Žmonės, visai neturiu laiko rašyt :S  Nežinau, ar čia gerai, kad dabar atradau. Gal kažkam išvis nepatinka, kad reiškiu mintis. Bet bet kokiu atveju vėl pasireikšiu..

Šiuo metu mane neramina du dalykai: tai mirtis ir augantys vaikai, nauja karta.
Pirma pakalbėsiu apie augančią kartą.
Kuo tolyn, tuo piktyn, kaip sakant. Visi tik mušasi, keikiasi, rūko ir dar begales kitokių blogybių daro. Mane tas nervina ir neramina. Kaip taip galima ?? Iki ko žmonija nusirito.. Tave ne tik kad pirmokas na**ui pasiųs, bet dar ir pagrasins su kumščiu. Nenormalu. 

Papasakosiu tokį trumpą, penktadienį įvykusi įvykį..
Aš su dvejomis draugėmis važiavau į vienos iš draugių repeticijų salę.. Drauges pavadinsiu D. ir V. Taigi, nuvažiavom praėjom kelis pastatus ir V. prisiminė, kad paliko raktus.. Paskambino broliui ir paprašė juos atvežt. Kol jis važiavo, mes nusprendėm paieškoti tokio vieno klasioko namų. 
Buvo gatvė, per kurią pereiti galima tik per požeminę perėją. Iš anksto per ją nepraėjom, o vėliau, kai reikėjo kirsti gatvę, nebuvo kaip. Nebent laukti, kol nebus mašinų ir perbėgti. Tai aš su V. ir perbėgom. O D. yra policininko dukra, tad tikrai nemanė laužyti taisyklių, nesvarbu, ar ta taisyklė yra „eiti tik per perėją“. 
Šaukėm ją, rodėm, kad ateitų.. Galiausiai nusprendėm kažkodėl nebebėgti atgal iki jos, o pereiti per požeminę perėją į jos pusę(nežinau kodėl taip išėjo x)). 
Ėjom ėjom.. Vis žvilgčiojom į ją. Kai jau buvom arti perėjos, nebestebėjom jos ir pasinėrėm į tamsias perėjos gelmes... Išlipusios pamatėm ją verkinačią ir besišluostančią kelį. Pribėgom ir paklausėm, kas nutiko. Ji pasakė, kad kažkokios kalės ėjo ir specialiai ją pargriovė. Dar žvengdamos nubėgo.. Aš tokį įniršį pagavau.. Būčiau žemę aukštyn kojom apvertusi, jei tik būčiau jas pamačiusi. 
Tiesa, TURBŪT jas pamačiau, kai dar aiškinausi su D. kas ten atsitiko. Jos ėjo pro šalį. Specialiai garsiai paklausiau grasinančiu balsu „Šitos ?“. D. atsakė, kad nežino, nepastebėjo.. Tik kad viena buvo blondinė ir pnš. O tos panos tokios ne klausiamais žvilgsniais į mane pažiūrėjo, o išsigandusiais.. Tai supratau, kad jos. Bet per tą laiką jau buvo dingusios. Beje, viena buvo blondinė.. 
Nusprendžiau jas pasekti, gal dar rasiu. Ir ėjo jos ten, kur ir mums reikėjo.. Bet nuėjusios neradom. 
Taigi, toks įvykis. Nelabai kažkoks skausmingas ar pnš, bet tikrai nemandagus, nuviliantis, parodantis, kokie dabar auga žmonės..


O dabar: mirtis. 



Ką mes žinome apie mirtį ? Ne per ne lyg daug, bet ir ne per ne lyg mažai. Daugiau sužinosime tik mirę.. Bet kaip mes sužinosim, jeigu būsim negyvi..?
Tai čia tokios tik šiaip mintys. O iš tikro mano smegenis rimtai veikia mintys apie mirtį. Kiekvieną dieną kažkas susijęs su mirtim, kažkokie ženklai, kažkas, kas reiškia mirtį.. Ar tai reiškia, kad kažkas mirs ? Man siaubingai neramu. Kažkodėl dabar galvoju, kad man dvasios, ar kad ir kas tai galėtų būti, praneša apie mirtį. Ar mano, ar artimųjų nežinau. Tieisog. Gal ir kvaila taip manyti..bet kai taip dažnai ir daug kas primena mirtį, tikrai nebežinau, ką ir galvoti. Šiurpuliukai laksto kūnu..


P.S. Tikrai turiu dar daaaug ką pasakyti, bet neturiu marių laiko. Ir mintis turbūt ne visai aiškiai dėstau. Na, bet kokiu atveju pasakiau bent dalį to, ką norėjau, ir tikiuosi, kad suprasit.

2012 m. sausio 20 d., penktadienis

Vasara :D

Net nepastebėsim, o jau bus atėjusi vasara. Laikas tikrai greit bėga.. Taip greitai praėjo šios dvi savaitės, kai baigėsi atostogos.. Net nepastebėjau. Tikrai. Viskas sukasi sava linkme ir net nemėgina sustoti.. O kas būtų, jeigu viskas pasikeistų.? T.y. para turėtų 36 valandas, vieną dieną būtų diena ir šviestų saulė, o kitą - būtų naktis ir šviestų mėnulis ? Metų nebeliktų, visi metų laikai susimaišytų ? Būtų nekažkaip.. Nors gal netyčia kažkada taip ir atsitiks ? Žemei nusibos žmonių daromas blogis (Žemės naikinimas) ir ji viską apvers aukštyn kojom.. Gali visko būt.  Bet apskritai, kodėl susikūrė pasaulis ? Kam to reikia ? Kodėl męs mąstom ? Kodėl kiekvienas žmogus turi savo pasaulį, protą ? Kas čia per nesąmonė ? Kodėl..? Kaip visa tai paaiškinti.. Kam reikėjo kažkam susikurti.. Na, ta prasme, kas būtų, jeigu visiškai nieko nebūtų ? Nieko. Nei Žemės, nei Marso, nei Saulės, nei Saulės sistemos, nei kitų galaktikų.. Kas būtų ? Mane tas laaabai domina. Gal kažkas turit savų minčių..? Pasidalinkit :) Labai labai lauksiu.
O dabar - iki visiem ir gero savaitgalio !! :)

2012 m. sausio 18 d., trečiadienis

And again..sniegas

Taaaaip.. Ir vėl sniegas. Atrodo, tik ši tema ir egzistuoja.. Bent žiemą. Nors ir vėl kalbėsiu apie tą baltą metų laiką, prižadu, kad kitas mano įrašas bus kiek kitoks..☺
Tai va.. Ar malonu gauti iš gniūžtės į galvą einant iš mokyklos..? Žinant tą faktą, kad tai padarė kažkuris iš klasiokų..? Na, jeigu mėgstate sniegą, tuomet turbūt taip. Bėgsite lipdyti savo gniūžtės ir tęsti prasidėjusį karą..:)  O jeigu ne ? Tai turbūt sugadins nuotaiką.
Turbūt pagalvojot, kad gavau į galvą iš to baltos masės gniužulėlio ir man dėl to sugedo nuotaika.. Bet, deja, ne :) Na, dalis tiesos yra.. Dėl gniūžtės.  Bet tai man nesugadino nuotaikos. Aš tiesiog nekreipdama į juos dėmesio nuėjau su draugėmis tolyn.. Nors tada spėjau gauti dar gal tris tokias pat gniūžtes tiesiai tarp pakaušio ir ausies. Paskui gėlė galvą, skaudėjo.. Bet tai mane prabudino. Kažkaip kitaip pasidarė. Nebuvo blogos nuotaikos. Nebuvau pavargus. Truputėlį buvau, bet ne taip kaip įprastomis dienomis..
Tai kaip manot, gal visai neblogai džiaugtis ir tokiais dalykais ? Man visai patiko :D Nors ir nelabai malonu, bet tai mane pagyvino. Vėlgi skatinu džiaugtis paprastais, kasdieniais dalykais ir reiškiniais..:)
Po viso to ir dar vėliau draugė išsitempė mane į lauką.. Ėjom čiuožinėt nuo kalniuko. Nemaniau, kad bus taip linksma ☺ Išties gerai praleidom laiką ir dar suartėjom :) Gerai prisidūkom ir nusidaužėm užpakalius..:D
Tai kaip ir viskas, ką norėjau pasakyti ☺

P.S. Jeigu turiu skaitytojų, norėčiau jiems padėkoti. nenoriu, kad šis "pusiau dienoraštis" nueitų šuniui ant uodegos.

2012 m. sausio 17 d., antradienis

Shit happens.

Ką gi.. Mano nuotaika šlubuoja. Nenoriu nieko. Nieko. Visiškai nieko. Būna tokių dienų, I know, I know..
Dabar rašydama šį postą pabandysiu apsimesti linksma. Lyg niekur nieko. Okey ?? ☺ Bandom.
Žinau, kad skaitytojų beveik neturiu, arba IŠVIS NETURIU. Tik vienas žmogas atrašė į tą sniego temą. Jaučiu, ir jis tuoj iš čia dings. Beet nepasiduodu. Žinau, turėsiu kažkada skaitytojų.. Juk čia naujas blog'as. 
Tai va.. Aš noriu gražaus saldainio, kad galėčiau pasidaryt gražią nuotrauką :3

Kažkas panašaus į šį. Tik gal splavotąą.. Nors nesvarbu.:3
O dabar apie mokyklą: ar jūs irgi pavargstat ?? Nes aš būnu nusivariusi nuo kojų ir nieko nenoriu(kaip dabar).. Taigi ir juokiamės, ir pykstamės, draugaujam, lakstom, mokomės ir dar begales kitokių dalykų ten darom. Gal visai neblogai ta mokykla, a?

P.S. Nelabai turėjau ką pasakyti. Manau, visiems aišku dėl ko :D 

2012 m. sausio 16 d., pirmadienis

Žiema ? ☺

Sniegas. Sniego karas. Besmegenis. Sniego gniūžtės. Sniego angelas.. Kartais visa tai atrodo keista. Kodėl tai suteikia tiek džiaugsmo ir laimės ? Po visų sniego žaidimų vėliau būna šalta, varva nosis, nušąla veidas ir dar daug kitokių dalykų.. Ir vistiek: džiaugsmas.
Keista, ar ne ? 
Aš asmeniškai nekenčiu žiemos.. Man būna šalta. O kai šalta, jokio linksmumo. Šąla visos galūnės, veidas.. Eidamas keliu gali gauti tiesiai į galvą iš šaltos gniūžtės.. Slidu. Kad nesušaltum, turi prisirengti kalnus megztinių.
Žodžiu, vien tik blogis.
Nors ne. Yra ir šis tas gero. Snaigės.. Jos labai grakščiai krenta neliesdamos net oro.. Jos lyg atlyginimas už žiemą. Kad žiema nebūtu pikta ir bloga.
Gal todėl dauguma ir mėgsta žiemą..? Dėl  baltut baltutėlių snaigių galybės ? Ar yra kita, man nesuprantama, priežastis ?

Nuoširdžiai prašau pajusti kūrimo gyslelę skaitytojams ir parašyti savo nuomonę apie žiemą komentaruose. Dėl ko ją mėgstate, arba dėl ko nemėgstate.
Snow ☺


 

2012 m. sausio 15 d., sekmadienis

Kur gyvenimas..?

Ar jūs kada nors susimastote, kokie gražūs gali būti paprasti, kas diena matomi vaizdai..? Laiptų aukštumas, rūsio tamsumas, saulės švelnumas.. Dažnai skubame ir nepastebime paprastų, bet nuostabių dalyku. Žiūrėk, apsisuksi aplink savo ašį, ir pamatysi pražystantį gėlės pumpurėlį kažkur vienumoje, tarp skurdžios žolės rankų.. Eidamas namo žvilgtelėk į medžių viršūnes.. Įvairiaspalviai paukštukai šokinėja šakomis, it maži vaikai žaidžia. Kodėl mes viso to nematome ? Kur skubame ? Net nejaučiame, kad gyvename.. Tai kokia prasmė kažką daryti, jei vistiek nejausi, kad gyveni.? Žmogus gi skirtas tam, kad gyventi.. Jausti, užuosti, regėti, girdėti.. Visi jausmai dingsta. Ir galiausiai nebelieka nieko.. Tik kažkoks tikslas, kuris visai nesusijęs su žmogaus prigimtimi.
Tai gal nors vieną dieną per savaitę pasidžiaukime gyvenimu..? Niekas nežino, kuri diena gali būti paskutinė.
Žvilgtelėkime į medžius, kurie kiekvieną dieną stiebiasi į dangaus begalybę..