2014 m. rugsėjo 30 d., antradienis

Kai nusileidžia saulė, pateka jausmai

Paskutinis saulės spindulys palietė mano nukaitusį skruostą. Paskutinis rožinis it kvarcas debesėlis pasislėpė po tamsia lietaus lašelių skraiste. Ne, nelis. Nors ir turėtų. Bet ne šiandien. O norėčiau, kad būtų drėgna - gal tuomet visi dar likę neigiami jausmai pakiltų į orą kaip rūkas ir susilietų su viso pasaulio žmonių kančiomis. Galbūt ta tamsa, kurią regiu danguje kiekvieną dieną, galbūt ji tėra neviltis ir piktumas, paleistas beribiam pasauliui į rankas. Galbūt tą grožį kuria mūsų blogis. Galbūt... Bet turiu užtraukti žaliuzes, turiu pamiršti, ką mačiau. Mano kambarys pilnas laimės, sapnų ir svajų. O, kad niekas iš manęs to neatimtų!.. Galbūt per daug svajoju, galbūt... Bet ir mano realybė atrodo visai kaip sapnas - suprask kad gudrus, kur kas yra?! Galvoji vieną, sakai kitą, tavęs kažko paklausia, o tu tik šypsaisi ir nejučia grįžti prie savų minčių...

Ech, pasiilgau Tavęs.
Neliūdna man, tik neramu.
Nenoriu prarast savęs, negaliu.


Aušrinė

2014 m. rugsėjo 29 d., pirmadienis

Šokoladiniai Aušrinės keksiukai

Hola!
Ak, kaip noriu čia rašyti dažniau, bet niekaip nesugebu suderinti šio pasaulio su mokykla... Visą save atiduodu mokslams ir JAM, dėl ko nukenčia kiti dalykai. Bet, vis tik, dabar rašau ir bandau atrasti balansą tarp šios malonios veiklos ir tarp vadovėlio, atverstais puslapiais vargiai gulinčio ant stalo.

Geriau susiveržkit diržus prieš tai, ką išvysit toliau, nes beveik garantuoju, kad jūsų pilvas ims barškėti tarškėti kaip ilgą laiką neteptas dviratis, o seilės nejučia varvės per smakrą ir vis tikš tikš žemyn...
Taip, tai dar vienas receptas! Ir ne bet koks, o Aušrinės šokoladinių keksiukų su graikiniais riešutais receptas.

Reikės:
•110 g. sviesto
•100 g. juodo šokolado
•2 valg. š. tikros karčios kakavos
•170 g. cukraus
•4 kiaušinių
•1 arbat. š. kepimo miltelių
•2 arbat. š. vanilinio cukraus
•110 g. miltų
•pusės skardinės "Rududu"
•100 g. graikinių riešutų

Gaminimas:
► Ant mažos ugnies ištirpdykite sviestą ir juodąjį šokoladą; tirpinant lėtai maišykite.
►Į ištirpusią masę suberkite kakavą, cukrų, vanilinį cukrų ir viską gerai išmaišykite.
►Gautą masę supilkite į didelį dubenį ir, vis maišant, po vieną įmuškite kiaušinius. Galiausiai suberkite kepimo miltelius bei miltus; gerai išmaišykite. Gauta masė turi būti vientisa, tiršta, bet nesunkiai bėgti nuo šaukšto. Jei tešla per tiršta - įmuškite dar vieną kiaušinį, jei per skysta - įberkite miltų.
►Į formeles tešlą dėkite taip: vienas šaukštas tešlos, vienas šaukštelis "Rududu", vėl šaukštas tešlos, o ant keksiukų viršaus užbarstykite pirštais sutrupintų riešutų.
►Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C  ir kepkite apie 30 minučių. Keksiukai turi gražiai iškilti. Jokiu būdu neatidarykite orkaitės anksčiau nei po 25 min., nes keksiukai subliūkš!
 Šie keksiukai tapo vienais iš mano mėgstamiausiųjų - ak, tas šokladas!..

 Skanaus!
~Aušrinė :))

2014 m. rugsėjo 20 d., šeštadienis

Drąsos ir gerumo ryšys

Norėdamas būti geras privalai būti drąsus. Geras esi tada, kada padedi kitiems. O jei nori daryti gerą kitiems, turi būti be galo drąsus. Na ir kas, kad esi kupinas gerų ketinimų? Jie ir liks tik ketinimais, jei nesiimsi veiksmų.

Drąsa įgyjama tuomet, kai atsiranda kažkoks labai stiprus jausmas ar noras, pašalinantis baimę. Gali būti nedrąsus, bet toks būtinai tapsi, jei būsi beprotiškai geranoriškas.

Viskas susiję. Viskas sukasi ratu.

"Mūsų pasaulis apvalus - viskas sugrįžta vėl pas mus",- kaip dainuoja pats Dievas (A.M.).

Vieną akimirką šią savaitę aš buvau bailė. Ir kodėl neužleidau tos vietos?.. Bet šiandien, galbūt dėl savo klaidos suvokimo ir ištaisymo, gavau nuostabią dovaną iš visiškai nepažįstamo žmogaus. Nuostabu buvo jau vien tai, kad tas žmogus yra drąsus. Labai.

Nors kaip aš galiu sakyti, kad jo nepažįstu? Visi mes esam pažįstami, tik to nežinom.

Pasaulis nuostabus, tiesiog. Myliu jį ir mylių klaidas, iš kurių galiu mokytis.

Būk drąsus ir pats tuo įsitikinsi.

Pati savo,
Aušrinė

P.S. Gera daina gerai nuotaikai: 

2014 m. rugsėjo 11 d., ketvirtadienis

Paskendę angelų balsai

Ta muzika, kuri aukštai -
Paskendę angelų balsai
Tai meilės ir dievų namai
Sugrįžti kviečiantys aukštai.

Įsiklausyk, palauk, sustok,
Pažvelk į dangų ir nusišypsok
Jei gena ją sapnai, dar nusijuok
Ir ramią savo dainą grok

Iš asmeninių, labai asmeninių archyvų. Primena vasarą... ir JĮ.
!!!!!!!

2014 m. rugsėjo 3 d., trečiadienis

Vėl

Štai ir prasidėjo.
Lauktai ar nelauktai, bet prasidėjo.
Prasidėjo ankstus kėlimasis, nors negaliu sakyti, kad per tas 72 atostogų dienas keldavausi labai vėlai. Prasidėjo ilgos pamokos ir svajonės apie šiltus arbata kvepiančius namus. Prasidėjo nuolatinės mintys apie poilsį ir maistą, prasidėjo rytiniai svarstymai, ką valgomo įsimesti į kuprinę, prasidėjo vakarai su neramiomis mintimis apie kitą dieną laukiantį kontrolinį. Arba du kontrolinius. Kartais - tris. Nors vis gi šįmet nestresuosiu taip, kaip seniau. Jaučiu pasikeitimus savyje, į daugelį dalykų reaguoju ramiai. Įjungiu tą mokyklinį mąstymą kada reikia, o kada ne - leidžiu sau ilsėtis... Bent kol kas. Viliuosi, jog pavyks tai išlaikyti visus metus.
Prasidėjo vakariniai spintos naršymai ir su nerimu iškylantys teiginiai, sakantys, jog nebeturiu ką rengtis. Prasidėjo piešimas, dailės, peržiūros, purvini pirštai, riešai, megztinio rankovės ir visi kiti galai. Prasidėjo draugai, šypsenos, ašaros, pykčiai, juokas, linksmybės ir bendros sąjungos prieš mokytojus. Prasidėjo atostogų laukimas. Prasidėjo didžiausios kančios ir nuostabiausi džiaugsmai.

Prasidėjo nauji mokslo metai.
Ir labai keista, bet jaučiuosi gerai, netgi puikiai.
Amen.