2015 m. gruodžio 8 d., antradienis

Neapibrėžtuma sąmyšyje

Ir aš skaitau kitų žmonių mintis,
ir man liūdna, ir man gera,
ir graudu.
Aš nežinau, kodėl taip jaučiuosi
ir kodėl vis užmirštu savo sapnus,
bet tai savotiškai gera, ar ne?
"Ne",- atsakau sau graikiškai.
Ne, ne, ne - taip, taip, taip.
Vienas ir tas pats.
Eadem sed aliter.
Mano jausmų spektras tau - įvairialypis.
Kaip ta, kol kas nepaliesta, literatūra.
Reikėtų pradėti;
skaityti.
Aš negalvoju apie ateitį.
Bet gyvenčiau su tavimi.
Ir vis tik negaliu planuoti...
Man gera, man graudu.
Noriu verkti, nors širdy ramu.
Vynas...
Katės; švelnu; mi(au).
Viskas taip nuostabu, kad net bloga
o mano oda išdavikė -
vis prisimena tavo tvirtybę;
šiurpas.
Ir vis mažiau aiškumo.
Pokyčiai;
nuolatiniai pokyčiai...
Mes nepažįstami.
(kadaise tėvai mane mokė elgtis gražiai)

Šrinė