2013 m. rugsėjo 30 d., pirmadienis

Ruduo, ruduo..:)

Sveiki!
Ir vis dėl to, kaip greitai prabėgo rugsėjis! Kiek daug patyriau, sužinojau. Jaučiuosi iš ties laiminga. Nesvarbu, kad gavau tą šešetą, pernai irgi vieną turėjau. Pasitaisysiu. Pasitempsiu. Viskas bus gerai. Nesvarbu, kad nesuprantu fizikos. Juk buvau vos dvejose jos pamokose! Viską dar suprasiu. Kaip ir chemiją - ją irgi išsinagrinėsiu, išmoksiu tai, ko senojoje mokykloje pernai nesimokėm. Dėl laiko trūkumo - nieko, kažkaip išsiversiu, visiems mums būna, kad para sutrumpėja, valandos greičiau prabėga..:) Kažkaip viskas gerai! Nors tiek daug nemalonumų, galvos skausmų, bet viskas gerai. Ramu. Jaučiu, kad taip ir turi būti.
Dailės gimnazijos dėka pasidariau laisvesnė, mažiau varžausi, sakau ką galvoju ir pagaliau pradedu suprasti, kas aš esu. Nors tuo pačiu metu klausimų, lyg aukšlių tvenkinyje, iškyla milijonai ir dar su kaupu.
Atrandu ryšį tarp juoko ir proto, suprantu kas man gyvenime nepatinka, ko turėčiau siekti, kokia noriu arba nenoriu būti, kokia esu iš tiesų ir neseniai supratau labai svarbų dalyką, kad mokslai - tai ne viskas. Šitai supratau ir anksčiau, bet vis tiek mokiausi tik tam, kad nepykčiau ant savęs, kad atrodyčiau sau ir gal kitiems protingesnė, kad tėvai nepyktų, kad manimi didžiuotųsi.. Kai pagalvoji, tai neturi prasmės. Gera šeima tave vertins tokį, koks esi. Įžvelgs gerąsias savybes, skatins jas tobulinti. Nors žinoma, geri tėvai neleis savo vaikams blogai mokytis, vis tik, mokslas yra svarbu, bet geri tėvai taip pat supras, kodėl gavai blogą pažymį ar kad dėl to tu neesi kvailesnis. Protingumas nėra geras mokymasis.
Tuo labiau, kad tai, ko moko mokyklose šiais laikais yra tik iš dalies naudingi dalykai.. Mokytojai išmoko tik tai, ko iš jų reikalaujama, t.y. išaiškinti visą kursą. Gi nėra laisva kalbėjimo, diskutavimo, specialybių rinkimosi pamokų ir visokių kitų dalykų, kurie lavintų ne tik augančio žmogaus atmintį ar kalimo gebėjimus, bet ir jį patį, kaip asmenybę. Aišku, kai kurie mokytojai (kokių buvo mano senojoje mokykloje) tuo rūpinasi ir kai kurias pamokas paskiria įvairiapusiškesniam mokymuisi, ką nors pasakoja ar kartu su mokiniais aptaria Lietuvos padėtį. Šito labai pasiilgau, dailės gimnazijoje to nėra...
•••••••••••
Kitas dalykas: specialybės rinkimasis.
Gavome anglų kalbos užduotį - išmokti pasakoti apie tai, ką norime dirbti užaugę. Svarsčiau apie tai ne vieną dieną. Apskritai, dažnai apie tai susimąstau. Bet vis nežinau. Noriu būti viskuo! Tikrai labai daug atrandu mane dominančių darbų. Ir ką daryti? Bandau susirašyti labiausiai traukiančius darbus ir juos aprašyti, kokių įgūdžių, žinių man reikės norint juos dirbti. Dar atradau pernai pirktą knygą - "Ko imtis, kai norisi daryti viską". Reikės ją perskaityti, gal kils minčių.

Žodžiu, sudėtinga. Bandau atrasti save. Bandau suprasti.

Kaip sekasi jums? Ar nepuola depresiškos rudeninės mintys?:)
~Aušrinė

2013 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienis

TJA

Kaip gaila, kad negaunu jokių žinių iš dalyvavusiųjų :(
Ar daug kas antradienį dalyvavo? Turite nuotraukų? Smagu buvo? O gal kažkas radot nors vieną gėlytę?:)

Na, kad ir kaip bebūtų, man kabinti gėlytes laaaabai patiko. O ypač džiugino mintis, kai praėjus pro tą pačią vietą, kurioje buvau užkabinusi gėlytę, tos gėlytės neberasdavau ir pagalvodavau, kad štai, kažkam įspaudžiau nors šypseną veide :) Tiesa, kai kurių taip niekas ir nepaėmė(kol kas), štai tau ir lietuviškas atsargumas :D
Nuotraukų kol kas neturiu, dvi slypi draugės telefone, o kitų nefotografavau, nes čia toks slaptas projektas, turi žmonės nematyt tavęs bekabinančio kažką įtartino(chi, chi).
Tikiuosi tiems, kurie dalyvavo, buvo smagu, o dabar - kita tema.

TJA(Tarptautiniai Jaunimo Apdovanojimai)
Taigi, noriu truputį papasakoti apie štai tokią organizaciją.
Tarptautiniai jaunimo apdovanojimai - tai lyg ir ugdymo programa, skatinanti žmones tobulėti, išmokti kažko naujo, gerai praleisti laiką, susirasti naujų draugų, įgyti pasitikėjimo savimi bei išmokti planuoti laiką. Jos esmė - tobulėjimas. Jei kažkada norėjai išmokti groti pianinu, bet tam nesiryžai ar pritrūkdavo valios, tuomet pabandyk prisijungti prie TJA - čia tau padės savanoriai, atrasit žmonių, kurie galės jus išmokyti įvairių dalykų.
Apie TJA sužinojau prieš pusę metų, asmeninio tobulėjimo forume. Iš vienos mano blog'o skaitytojos, beje :)

Šioje programoje gali dalyvauti jauni žmonės nuo 14 iki 25 metų. Visi jie siekia bronzos, sidabro ar aukso medalių. Dalyvauti galite nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos,  jums reikia tik susirasti šiai organizacijai atstovaujantį žmogų.
Yra keturi dalykai, kuriuos reikia padaryti, norint gauti apdovanojimą:

  • Pasirinkti kokią nors aktyvią veiklą (pvz.: jodinėjimas arkliais, lengvoji atletika, plaukimas..)
  • Pasirinkti kokį nors įgūdį, kurį norite tobulinti (pvz.: grojimas pianinu, siuvinėjimas...)
  • Savanoriauti (pvz.: padėti neįgaliesiams, padėti vaikams ruošti namų darbus...)
  • Dalyvauti žygyje
Kiekvieno medalio siekimo laikas yra skirtingas. Tarkime, dėl bronzos medalio kiekvieną iš veiklų reikia atlikti bent tris mėnesius. Ir vieną iš jų dar tris mėnesius pakartoti. Žygis trunka 2 dienas ir tris naktis. Atitinkamai dėl sidabro medalio kiekvieną iš veiklų reikia atlikti bent šešis mėnesius laiko ir t.t.

Žodžiu, tiek iš mano pusės. Įvardijau pagrindines programos dalis ir informacijos apie viską yra labai daug, tad tiesiog užsukite čia.

Iki kito karto!:)
~Aušrinė

2013 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis

Gėlyčių kabinimas RUGSĖJO 24-ĄJĄ!

Sveiki!:)
  Čia vėl aš su savo projektu (http://mintyselaukuose.blogspot.com/2013/09/projektas-gera-nuotaika.html)! Turiu pasakyti, kad mums turputėlį nepasisekė: visą savaitę nusimato darganoti orai. Bet savaitei projekto atidėti nesinori.. Todėl oficiali masiško gėlyčių kabinimo diena: RUGSĖJO 24-oji. Orų prognozės rodo, kad antradienį lis ne tiek ir daug :) Tad tikiuosi, kad visoje Lietuvoje vos palynos, o mūsų gėlytės nesušlaps ir žmonės ras jas gražias, spalvotas bei su užrašais :)
Dar yra porą dienelių - jei nespėjote nieko pagaminti, dar turite laiko - prisijunkit! :)

Nepamirškite prikabintų gėlyčių nuotraukų atsiųsti man paštu: nekornelija@gmail.com :)

Smagios nuotaikos gaminant ir kabinant!
~Aušrinė ^^

2013 m. rugsėjo 14 d., šeštadienis

Projektas 'Gera nuotaika' :)

Sveikučiai!:)
Ačiū visiems pakomentavusiems mano paskutinį įrašą, tikrai labai padėjot :) Nebesijaučiu tokia pasimetusi ir dabar vėl viskas gerai: pasaulis išmargintas įvairiausiomis spalvomis!
Ir kadangi vėl 'švyčiu' iš džiaugsmo, sugalvojau padaryti tokį projektą.. Atradau vieną labai mielą mezginių bei nėrinių blog'ą. O jame užmačiau štai tokį įrašą: http://onesheepishgirl.blogspot.com/2013/09/sheepish-bloom-drop-results-part-two.html . Labai labai miela idėja! Jeigu tingite skaityti, paaiškinsiu: visi savanoriai nuneria įvairiausių gėlyčių, pririša prie jų mielus, įkvepiančius sakinius ir kur nors viešumoje, gerai matomoje vietoje, pakabina :) Kaip smagu tokį dalykėlį rasti! Iš karto nuotaika pasitaiso. Tad nusprendžiau padaryti tokią akciją ir Lietuvoje :)
Taaai visi norintys - neriam, mezgam, rašom iki kitos savaitės. Na, ne kitos, o dar kitos. Rugsėjo 23-24 (pagal orą nuspręsiu dar, kurią būtent dieną) dienomis visi prikabinsim tokių gėlyčių įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose :) Būtų šaunu, jei jūsų atsirastų kuo daugiau ir iš įvairių miestų, kaimų, tad pasidalinkit šiuo įrašu su draugais, artimaisiais :)

Va, šiandien visą dieną praplušėjau ieškodama schemų ir nėrimo pradžiamokslių - mat senai jau nėriau, o taip puikiai mokėjau!.. Kai pradinėse išmokau taip iki šeštos klasės gražiausius darbelius nerdavau. O šiandien net pačios paprasčiausios pynutės neatsiminiau..:D Bet pavargau, užsiėmiau ir viską prisiminiau! Dešinėje vienintelė vykusi gėlytė:
O čia vargau, kol pagaliau prisiminiau:


Štai ir viskas, jei kas neaišku, klauskit komentaruose ar rašykit į e-paštą: nekornelija@gmail.com



Tikiuosi atsiras norinčiųjų prisidėti :)
Beje, jei reikia schemų ar ženklų aiškinimų, užsukit čia:
http://www.rankdarbiunamai.lt/2012/01/nerimo-zenklai-pavyzdziai/
http://forumas.pasmama.lt/forum/geroji-namu-feja/rankdarbiai/nerimo-schemu-archyvas/13.-geles-lapeliai-drugeliai-vaisiai-ir-kt
Arba žvilgtelėkit čia:

Iki kito karto!
~Aušrinė :))
~PAPILDYTA~
•Gėlytes gaminkite iš ko tik norite, nebūtinai nerkite :)
•Nepamirškit atsiųsti nuotraukų!

2013 m. rugsėjo 13 d., penktadienis

Jautrumas = gerai?

Esu labai jautri. Ir to nesigėdiju. Niekada nesigėdijau. Laikiau tai viena iš savo savybių, kurios mane padaro manimi. Bet šiandien supratau, kad tai nėra taip gerai... Kad neturiu jautrumo priimti taip šiltai. Ir neturiu jo vertinti. Prisiminiau galybę žodžių iš kitų žmonių, kurie manęs nesuprato ir nesupranta, kurie išsigandę ar pasipiktinę žiūrėjo, kaip aš pravirkstu dėl kažko, dėl ko visai neturėčiau verkti... Tie žvilgsniai, žodžiai.. Šiandien viską prisiminiau ir supratau, kad jie laiko mane ne emocianalia ar jautria, o paprasčiausia isterike. Taip, tokių žmonių daug, daug tokių, kurie nesupranta jautrumo ir patys nerodo nė lašelio jausmų. Nebent pyktį. Aš tokia būti negalėčiau. Dėl to dabar jaučiuosi pasimetusi, nežinau, ar man bandyti keistis, ar likti tokia, kokia esu..
Prieinu išvadą, jog jautrumas nėra blogai. Gal tik nesupratingi žmonės taip mano ir taip mane paveikia. O gal mano jautrumas per didelis. Gal turėčiau nors truputį jį prislopinti. Tik kaip?.. Esu kokia esu, gimiau su jautria širdimi, tai kodėl turėčiau būti kaip kiti?
O be to, jautrumas muzikai, menui yra gerai... Visada linkau į meno pusę. Tad kodėl turėčiau keistis? Nes man bus lengviau gyventi? O kodėl turėčiau norėti lengvesnio gyvenimo? Kaip sakoma, sunkesniame kelyje nesutiksiu varžovų.. Bet tuo pačiu ir draugų.

Taigi, esu pasimetusi. Vis dar sergu, šiandien tryniausi klinikose. Kadangi atsirado sloga ir gal keturis kartus ilgai bėgo kraujas su didžiuliais krešuliais, turėjau važiuoti išsitirti. O tose klinikose mane išsiuntė į suaugusiųjų skyrių, pas loristę.. Ten labai susinervinau, net nežinau kodėl. Gal dėl pamatytų vaizdinių(kaip kitiems pridegino kraujagysles nosyje ir pan..) o gal todėl, kad ten gydytojai griežti, tikslūs ir kiek pikti. Kai mane pakvietė susigraudinau, nes kai ką atsakiau gydytojai o kita gydytoja, buvusi kambaryje piktai užrėkė.. Vienu žodžiu, vos nepradėjau žliumbti. Ir mama žiūrėjo į mane, lyg man būtų kažkas labai negero, lyg būčiau psichiškai nesveika. O aš tiesiog jautri, ir tie pikti žodžiai mane sugraudino..
Tai va, nežinau, ką ir daryti, kaip nors kiek atsikratyti to dažnai bereikalingo jautrumo. Nenoriu, kad kiti taip į mane žiūrėtų. Nors taip būna nedažnai, bet būna.. Visada stengiuosi išlaikyti 'blaivų protą', nepasiduoti emocijoms, rimtai atsakyti, jeigu kas užsipuola ar jei supykstu, bet ašaros galiausia viską sugadina.. O kartais viską sugadina mano 'pasišalinimas'. Supykstu - išbėgu iš kambario, kad nepradėčiau žliumbti. Bet taip būna tik su inteligentiškais, išsilavinusiais žmonėmis, prieš kuriuos bijau atrodyti kvaila ir neretai save nuvertinu.
Žodžiu, daug problemų. Labai toli reikia kapstytis, jei noriu rasti visas priežastis ir kaip tai galiu pakeisti. Ech.

Ar mano skaitytojai patiria kažką panašaus?
~Aušrinė

P.S. Taip pat nemažai vaikystėje patyriau, kaip antai tėvų skyrybos, arba kančios šeimoje(apie tai nieko daugiau minėti nenoriu), įvairios sresinės situacijos... Žinau, visa tai yra viena didelė mano jautrumo priežastis. Arba aš tiesiog jautri. Sunku, Tik šiandien supratau, kad man bus sunku.

2013 m. rugsėjo 8 d., sekmadienis

Nepamirškite gamtos..:)

Ak, kokia nuostabi mūsų Lietuvėlės gamta!.. Paukščiai, upės, kalnai, ežerai... Mes tiek daug turime!
Nepamirškit retkarčiais ištrūkti iš kasdieninės sumaišties bei streso - skirkite šiek tiek laiko ir sau, pailsėkite gamtoje. Net jei tai bus mažas parkelis mieste ar suoliukas medžių apsupty. Visi mes gamtos vaikai, be augalų negyventume. Kartais reikia nuo visko pabėgti..(:
Mano sveikata ne per geriausia - tai vis to viruso, dėl kurio vėmiau, kaltė. Pradėjo labai nežmoniškai mausti gerklę ir atsirado sloga. O dar nors kiek daugiau pajudėjus įsiskauda galva. Kaip nemėgstu silpnumo jausmo.. Ak, na taip norisi bėgioti, džiaugtis, veikti, o ne gulėti lovoje. Rytoj jau eisiu į mokyklą, ir to labai laukiu, bet bijau, kad mokykloje galvos neskaudėtų. Nepasveikus mokytis visad reiškia galvos skausmą.. Bet šiandien geriu daug arbatos, ilsiuosi, gamtoje pabuvau - gal pagerės :) Tiesa, keista, kad dauguma kauniečių nežino panemunės šilo. Kiek seniau siūlydavau draugams ten susitikti, visi išpūsdavo akis ir klausdavo, kur tokia vieta randasi..:) Na na, savo miesto nepažįstam..:) O tas šilas - tokia puiki vieta! Miškas, kurį lanku gaubia Nemunas. Mm.. Ten taip ramu, gera. O šiandien dar toks vasariškas oras pasitaikė - nei vėjo, nei šalčių :) Tad ramiai pasigėrėjau, įsiklausiau į paukščių balsus ir įdomiai paskaičiau knygą. Kaip gera pabūti gamtoje :)
Kurie nenutuokiat, kaip visa tai atrodo, paveizėkit:
Pakrantė
Ilgasis tiltas, kurį, važinėjantis dviračiu, ne taip lengva įveikti:)
Gražu, ar ne? Tai va, kauniečiai - pagaliau metas ten apsilankyti :)

Keistai jaučiuosi. Vos prasidėjus mokslo metams 'gavau' tas tris dienas atostogų. Praleidau pačias pirmas dienas. Nelabai smagu. Bet viskas bus gerai, rytoj į mokyklą, daugiau nebe praleisiu!:)

Ar dažnai būnate gamtoje?
~Aušrinė

2013 m. rugsėjo 6 d., penktadienis

No school - bad for me >:

Taigi, dabar negaliu gerti pieno. Nieko čia baisaus, nes ir šiaip nelabai jį mėgstu, bet kad būtinai turėjau nusipirkti seniai valgytus dribsnius, kurie atrodo taip delicious. Ir juos valgyti BE pieno yra... ew.. Nebent su jogurtu, ką ir tenka daryti.
Ir kodėl gi man negalima gerti pieno? Buvau ligoninėj. Parą. Trečiadienį naktį atsibudau nuo pilvo skausmo. Pradžioje ignoravau maudimą ir bandžiau užmigti, bet po to skausmas priminė alkį, todėl nusprendžiau kažką suvalgyti. Virtuvėje buvo nemažai maisto, bet nieko nenorėjau, išskyrus morką, o morkos sunkiai virškinasi. Vis tiek ją suvalgiau ir nuėjau miegoti. Beet po keleto minučių pilvą dar labiau susuko, atsikėliau, nežinojau, kur dėtis, išpylė karštis. Pradėjo pykinti.. Pažadinau mamą ir pradėjau vemti.. Niekam nelinkiu taip vemti.. Apskritai tai toks blogas jausmas. Viską skauda, negera, silpna, nieko negali daryti, tik lauki kol vėl burnoje pradės kauptis sultys. Ir vėl vemi. Man akys užtemo, visai taip, kaip būna staigiai atsistojus, tik žymiai ilgiau. Ausyse spengė, galva sunki ir skaudanti. Tą valandą norėjau tik pabaigos. Visos tos nesąmonės pabaigos. O mama dar ant manęs pyko, padarė kažkokį marmalą, kurio negėriau, nes vien nuo minties apie valgymą ar gėrimą pykino. Tokiomis akimirkomis man labai reikia palaikymo. Reikia mamos. Užtenka, kad ji būtų šalia ir laikytų ranką ar panašiai. Pradžioje to neturėjau ir dėl to mano būklė buvo.. Siaubinga. Bet vėliau mama išsibudino ir viskas pasidarė geriau. Jaučiau palaikymą, dėl kurio man pasidarė geriau. Štai kas labai labai svarbu, kai žmogus negaluoja. Kito žmogaus palaikymas, rūpestis ir mintys, jog tu pasveiksi, kad viskas bus gerai. Taip ir būna.
Tada dar nuėjau miegoti ir užmigau, ryte tikėjausi eiti į mokyklą - gi antroji mokslo metų diena. Bet ryte viskas buvo taip pat... Vėmiau, negalavau. Ir labai norėjau į mokyklą. Ech. Teko pasilikti namie, mama irgi nėjo į darbą. Iki 12 taip prabuvau su pilvo skausmu, vėmimais, vaistais ir gulėjimu lovoje, o tada mama paskambino į vaikų kliniką. Atvažiavo greitoji, išvežė mane. Gydytoja buvo maloni ir turėjo gerų patarimų kitokiomis temomis, kurios man apskritai yra svarbios. Tad tikrai šauni gydytoja, tik kad man tuo metu ne tai rūpėjo (:
O ligoninėje teko pusvalandį laukti kol priims, apžiūrės. Ir tai labai labai blogai. Šitai yra toks didelis minusas. Belaukiant man buvo taip bloga... Vėl akyse juoda pasidarė ir panašiai. Kartojau žodžius "galėtų greičiau?.. na, kur jie?". Ir vis laukiau, kenčiau. Galiausiai apžiūrėjo ir nuvedė į stebėjimo palatą, kurią naujai atidarė. Ten vedami ligoniai gali pasilikti parą ir jei per tą laiką nepagerėja - paguldo į skyrių.
Iš tiesų pasitaikė labai nuostabi seselė. Rūpestinga, gera, šneki. Rūpinosi kaip močiutė savo anūku :) Bet man buvo taaaaip nuobodu. Iki vakaro gulėjau palatoje viena (o joje 6 lovos) su venoje įtaisytu kateteriu ir mano kraują skiedžiančia lašeline. Visą tą laiką šalia buvo mama. Ir visą dieną nieko nevalgiau. Todėl praėjus pilvo skausmui dėl tos priežasties, dėl kurios ir vėmiau, prasidėjo pilvo skausmas dėl alkio. Gavus leidimą valgyti mama nuvažiavo namo virti košės. Ir užtruko dvi valandas.. Taip ilgai. Paskutinį pusvalandį visiškai nerimavau, pakilo temperatūra (kuri ir taip jau buvo pakilusi). O dar mažą vaiką atvedė, tai kai jam jungė lašelinę jis taip verkė, šaukė mamą... Ir dėl to aš pradėjau varvinti ašaras, mat savo mamos irgi nemačiau, o ji taip ilgai negrįžo. Ir dar neturėjau sąskaitos paskambinti.
Bet kai ji pagaliau pasirodė, viskas pasidarė geriau, gavau maisto, žurnalą ir turėjau kam laikyti už rankos.
Dar vienas dalykas: visą tą laiką ligoninėje laukiau, kol sulašės skystis ir mane paleis namo. Nenorėjau ten nakvoti. Tačiau, sulašėjus pirmam buteliukui, prijungė kitą, o tas varvėjo gal 6, o gal 7 valandas. Iki 12 valandos nakties. Ir taip tikėjausi, kad po to jau galėsiu važiuoti namo... Deja. Gydytoja pasakė, kad turėsiu pasilikti. Kas mane labai suerzino. Taip norėjau namo!..
Žodžiu, išmiegojau, ryte baisiai skaudėjo ranką bei dar ilgai ir nuobodžiai laukiau, kol mane paleis. Bet jaučiausi jau pakankamai gerai, todėl padarė kraujo tyrimus ir sulaukus atsakymų - namo!! Valio!!

Štai kaip viskas buvo. Dar šiandien neėjau į mokyklą - taip liepė. Ir iš esmės gerai, nes dar suskausta pilvą, o be to - ėmė skaudėti gerklę. Taip žiauriai maudžia. O ligoninėj nuolat klausinėjo, ar neskauda gerklės, ar nesloguoju. Va tai tau ir skauda. Keista.
Taip ir nežinom, nuo ko čia viskas buvo. Ar nuo maisto, ar nuo kokio viruso, ar dar ko. Išrašė kažkokią skrandžio ligą.

O gal visa tai nuo streso - nauja mokykla, daug krūvio. Be to, aš esu labai labai jautri ir viską skaudžiai priimu, pergalvoju. Tai irgi veikia skrandį.
Niekam to nelinkiu. Nei blogiausiam priešui.

Būkit sveiki ir džiaukitės mokykla, ko aš negalėjau daryti ištisas tris dienas!
~Aušrinė :)
P.S. Dabar viskas gerai, aaa, jaučiuosi super duper happy!!^^

2013 m. rugsėjo 3 d., antradienis

Daaaailė jus visus pražudys (arba ne c:)

O jergau.. Ta dailės gimnazija yra visiškas balaganas...:D Turiu omeny, ten viskas taip keista.. Tarkim, niekas nieko nežinojo apie stojimo mokestį, o jis net 150lt! Mano akimis žiūrint, tai yra daug, žinant, jog net normalių vadovėlių nedavė -.- Su mama nusprendėm už tuos pinigus vadovėlius man nupirkt, o ne mokėt mokyklai.. Neturi lėšų matai, tai renkasi iš naujokų! Gražu.
Bet be šiokių tokių minusų, su kuriais gan lengvai susigyvensiu (tikiuosi), viskas yra perfecto!!!c: Žmonės faini, mokytojai faini, linksma, tik bijau dėl mokslų. Nelabai kaip ten moko.. Jaučiu, papildomai mokytis eisiu. Nematau kitos išeities, nes su mokslais ten tikrai baisu. O gal taip tik dabar atrodo, kai pirmos pamokos laisvesnės. Labai labai tikiuosi.
Iš tiesų pasiilgau net savo senosios matematikos mokytojos, nes palyginus su dabartine, ji viską tobulai išaiškindavo. O naujoji.. ech... 'nekažką'.
Žinau, labai prieštaringai čia rašau, bet KDG yra viena iš tų mokyklų, kurios minusų turi tiek pat kiek ir pliusų. Todėl vieną akimirką juokiuosi ir myliu savo mokyklą, o kitą - verkiu ir noriu grįžti į senąją. Tai va taip va. Ir kur aš papuoliau?.. :D

Kad ir kaip yra, kad ir kaip bus, manau, priprasiu ir gyvensiu kaip gyvenau, tik labiau pavargsiu, nes pamokų vidurkis maždaug 8 pamokos per dieną. Šiandien buvo 7, rytoj - 9. Ir dar maždaug dvidešimties minučių kelionė troleibusu.
Ir turbūt rečiau čia rašysiu, nes darbų milijonai. Jau dabar. Iš karto.

O kaip sekasi jums?:)
~Aušrinė c: