2013 m. rugsėjo 30 d., pirmadienis

Ruduo, ruduo..:)

Sveiki!
Ir vis dėl to, kaip greitai prabėgo rugsėjis! Kiek daug patyriau, sužinojau. Jaučiuosi iš ties laiminga. Nesvarbu, kad gavau tą šešetą, pernai irgi vieną turėjau. Pasitaisysiu. Pasitempsiu. Viskas bus gerai. Nesvarbu, kad nesuprantu fizikos. Juk buvau vos dvejose jos pamokose! Viską dar suprasiu. Kaip ir chemiją - ją irgi išsinagrinėsiu, išmoksiu tai, ko senojoje mokykloje pernai nesimokėm. Dėl laiko trūkumo - nieko, kažkaip išsiversiu, visiems mums būna, kad para sutrumpėja, valandos greičiau prabėga..:) Kažkaip viskas gerai! Nors tiek daug nemalonumų, galvos skausmų, bet viskas gerai. Ramu. Jaučiu, kad taip ir turi būti.
Dailės gimnazijos dėka pasidariau laisvesnė, mažiau varžausi, sakau ką galvoju ir pagaliau pradedu suprasti, kas aš esu. Nors tuo pačiu metu klausimų, lyg aukšlių tvenkinyje, iškyla milijonai ir dar su kaupu.
Atrandu ryšį tarp juoko ir proto, suprantu kas man gyvenime nepatinka, ko turėčiau siekti, kokia noriu arba nenoriu būti, kokia esu iš tiesų ir neseniai supratau labai svarbų dalyką, kad mokslai - tai ne viskas. Šitai supratau ir anksčiau, bet vis tiek mokiausi tik tam, kad nepykčiau ant savęs, kad atrodyčiau sau ir gal kitiems protingesnė, kad tėvai nepyktų, kad manimi didžiuotųsi.. Kai pagalvoji, tai neturi prasmės. Gera šeima tave vertins tokį, koks esi. Įžvelgs gerąsias savybes, skatins jas tobulinti. Nors žinoma, geri tėvai neleis savo vaikams blogai mokytis, vis tik, mokslas yra svarbu, bet geri tėvai taip pat supras, kodėl gavai blogą pažymį ar kad dėl to tu neesi kvailesnis. Protingumas nėra geras mokymasis.
Tuo labiau, kad tai, ko moko mokyklose šiais laikais yra tik iš dalies naudingi dalykai.. Mokytojai išmoko tik tai, ko iš jų reikalaujama, t.y. išaiškinti visą kursą. Gi nėra laisva kalbėjimo, diskutavimo, specialybių rinkimosi pamokų ir visokių kitų dalykų, kurie lavintų ne tik augančio žmogaus atmintį ar kalimo gebėjimus, bet ir jį patį, kaip asmenybę. Aišku, kai kurie mokytojai (kokių buvo mano senojoje mokykloje) tuo rūpinasi ir kai kurias pamokas paskiria įvairiapusiškesniam mokymuisi, ką nors pasakoja ar kartu su mokiniais aptaria Lietuvos padėtį. Šito labai pasiilgau, dailės gimnazijoje to nėra...
•••••••••••
Kitas dalykas: specialybės rinkimasis.
Gavome anglų kalbos užduotį - išmokti pasakoti apie tai, ką norime dirbti užaugę. Svarsčiau apie tai ne vieną dieną. Apskritai, dažnai apie tai susimąstau. Bet vis nežinau. Noriu būti viskuo! Tikrai labai daug atrandu mane dominančių darbų. Ir ką daryti? Bandau susirašyti labiausiai traukiančius darbus ir juos aprašyti, kokių įgūdžių, žinių man reikės norint juos dirbti. Dar atradau pernai pirktą knygą - "Ko imtis, kai norisi daryti viską". Reikės ją perskaityti, gal kils minčių.

Žodžiu, sudėtinga. Bandau atrasti save. Bandau suprasti.

Kaip sekasi jums? Ar nepuola depresiškos rudeninės mintys?:)
~Aušrinė

2 komentarai:

  1. Rugsėjo mėnuo man buvo sunkokas, bet jau lyg ir apsipratau visa laimė... :D
    _______________
    lif-agny.blogspot.com

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš jaučiuosi kaip maratone - darbų milijonai, laiko mažai :D
      Smagu dėl tavęs!^^

      Panaikinti