2016 m. birželio 1 d., trečiadienis

taip aš pasakiau taip

Ech, kūryba, ta paleistuvė.
Laisvo elgesio mergina, ne kitaip.
Kekšė?
Kreipiu į ją dėmesį, kai aplanko; kaip nekreipsi.
Kreipiu, atsiduodu, bastausi su ja, krentu, mušuosi, rėkiu...
Tik kad ji, toji kalė, ateina nakčia.
Patraukia akį, širdį, nosį - visą visą kūną.
Tikrai - kaip atsispirt?
Suglausiu blakstienas išsvajotu metu, atmerksiu akis neįmanomu ankstumu...
Nekenčiu kūrybos.
Nekenčiu tos normų oponentės.
Rutinos, savijautų, nuotaikų drumstėjos.
Acccch, kaip nekenčiu.
Ir už šitą neapykantą - ačiū tau, kūryba.
Paleistuve, kekše, narkomane.
Ne, narkotike.
Tau gimininga laisvė.
Aš žinau.
Jūs panašios sava paleistuvyste.
Jūsų nekenčiu, jus dievinu,
dabar, rytoj ir niekad.
TAIP.

Turiu daug noro kurti daug blogos poezijos, blogų minčių, blogų tekstų/kūrinių. Turiu daug ketinimų. Blogų. Prastų. Šlykščių. Naktinė kūryba - tamsa. Aš ją dievinu, sudievinu. Paniekinu. Mindau. Ir

taip aš pasakiau taip aš noriu Taip

(kažkokia šizofrenija()(

Šrinė





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą