2014 m. kovo 26 d., trečiadienis

Sukasi ratu

Sveiki, mano mylimi ir neapsakomai skirtingi blog'o skaitytojai!
Prisipažįstu, noriu čia rašyti daug ir gal net kiekvieną dieną, bet jau mėnesį gyvenu tuo pačiu nuolat besisukančiu ratu: miegas, maistas, mokykla, namų darbai, pomėgiai... Dėl to nuolat turiu skubėti, kad visi šie poreikiai būtų patenkinti, nors turiu pripažinti, jog net ir to nespėju. Mane viskas tiesiog išsunkia. Nebeesu ta nuostabi miela mergaitė, kuri buvau vos prieš gerą pusmetį. Dabar jaučiuosi kaip karo užgrūdintas veteranas geležiniu veidu, kuris diena iš dienos kenčia savo dalią. O tai, žinoma, gerai tik iš vienos pusės, o iš kitos, tos, kuri mano širdžiai mielesnė, tai tikra katastrofa. Na, bet vis bandau tai keisti, stengiuosi išlaikyti balansą tarp įvairių dalykų ir jokiu būdu netapti ta tipine kadg mergaite - be nuomonės, be jėgų, be jausmų ir dar plius sulinkusia nugara. Gal kiek žiauru, bet tokia mano nuomonė apie daugelį mano mokykloje besimokančių merginų. Ta dailės gimnazija išlaisvina, bet ir sugadina žmones.. Ir vis tiek man ji patinka. Lyg koks pasirengimas gyvenimui. Antras etapas. Dabar suvokiu, kad iki šiol gyvenau lyg kūdikis prie mamos krūtinės. O dar skųsdavausi, kiek daug testų, kad nespėsiu visko išmokti, kaip sunku... Kad būčiau žinojus, kaip bus dabar. Cha cha.

Nors ir kiek nedaug laiko lieka apmąstymams, blogginimui, TD rašymui (ten jau porą savaičių neberašau, nes man parašyti straipsnį kainuoja porą valandų - mėgstu viską daryti kruopščiai ir kuo geriau), knygų skaitymui ir visiems kitiems pomėgiams bei kasdieninio gyvenimo malonumams, galiu teigti, jog savo gyvenimu nesiskundžiu. Netgi esu patenkinta. Iš tiesų labai, ŽIAURIAI daug per šiuos dar nesibaigusius mokslo metus išmokau ir dėl to esu labai dėkinga. Vis dar neesu tikra, ar verta likti toje gimnazijoje, nes dabar jaučiuosi taip, lyg pasiėmiau iš jos tai, ko man reikėjo, susipažinau su įvairiomis sritimis ir toliau galiu drąsiai plaukti tyrinėti kitų vandenų, bet vis dėlto, kažkas neleidžia taip imti ir išeiti, norisi likti... Jau pripratau prie visos tvarkos, prie klasės, kad ir kiek daug minusų yra, kad ir kaip viskas skiriasi nuo mano ankstesniojo gyvenimo. Labiausiai man nepatinka tai, jog mano klasėje yra vos šeši berniukai. Ir dvidešimt mergaičių. Ir tai vienintelė devinta klasė mokykloje. Tai tas baisiai užknisa, nes tie bernai visiškai nedraugiški... Ta prasme neutralūs. Senoje klasėje berniukų ir mergaičių santykis buvo normalus, gal net berniukų daugiau, ir aš su jais puikiai sutardavau, visokių juokelių, bajerių prisigalvodavom, linksma buvo..:) O dabar viso šito nebėra. Ir prie to vis dar nepripratau.

Bet! Dar vienas bet šiame įraše. Neapkrausiu jūsų mano vidinio pasaulio mintimis, nelabai smagu. Visa tai galiu kuo puikiausiai patikėti dienoraščiui. Čia noriu rašyti kažką nuotaikingo, gero, linksmo ir pakeliančio nuotaiką :)) O be to, vėl grįžta mano aistra rankdarbiams - šį kartą puolu prie karoliukų ir siūlų - todėl greitai mano blog'as vėl bus pilnas įvairių darbelių nuotraukų! Planuoju rengti kažką panašaus į šią akciją - "Gera nuotaika". Ar atsiras norinčių prisijungti? :)

Kiekvienas einame tuo keliu, kuris mums atrodo priimtiniausias. Ir tai visai nepriklauso nuo išorės veiksnių - viskas priklauso tik nuo žmogaus.
~Aušrinė

P.S. Susikūriau instagramą. O ne. Ne ne ne. Pirmas žingsnis fyfų pasaulio link :D Bet bent galėsiu sukelti kontrastą tarp jų ir savo nuotraukų! Ha! (instagramas)
P.P.S. Kitose yra tikrai fainų vaikinų :33 Vis tik gaila, kad ne mano.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą