2014 m. kovo 27 d., ketvirtadienis

Wonderful day in school

(Jė)ZusMarija!
Kokia faina diena!!!
O dar norėjau neiti į mokyklą...
O buvo taip: pakenčiama ir net visai įdomi biologija šį kartą praėjo labai greitai, dar spėjau gauti dešimtuką, todėl nuotaika iš karto buvo daugiau nei gera. Bet tada atėjo antrą pamoka, o per ją nuotaika pagerėjo dar šimtus kartų, kadangi mūsų nuostabi matematikos mokytoja persirengė gydytoja (su chalatu ir širdies klausymosi aparatu) ir visą pamoką susiejo su gydytojų darbu - pradžioje aptarė mūsų kontrolinių darbus ir kai kuriems, blogai parašiusiems, davė vaistų - imbierinių saldainiukų. Mat toks gydymas. Vienam klasiokui net davė siuntimą pas gydytoją ir patarė profilaktikai atsisėsti į pirmą suolą. Po to visą pamoką sugebėjo susieti su savo apranga ir vis mėtė įvairias replikas ta tema. Žodžiu, buvo baaaisiai smagu :)) Menininkų gimnazija! Net mokytojai tokie faini!! O persirengusi ji buvo todėl, kad ši savaitė yra "savaitė be patyčių", kiekvieną dieną rengiamės tam tikra spalva. Pirmadienis - geltona, antradienis - mėlyna, trečiadienis - žalia, ketvirtadienis - balta, penktadienis - raudona. Labai smagu! Ateini į mokyklą, o ten visi įvairių atspalvių vienos rūšies spalvos drabužiais, perukais ir panašiai :) Dar per visas dienas mus fotografuoja ir jau kitą dieną nuotraukos puikuojasi stenduose. Ką galiu, pasakyti, dėl tokių organizuotų ir puikiai pavykusių renginių mano gimnazijai rašau riebų pliusą!

Po matematikos sekė anglų, kuri praėjo visai sklandžiai (visas mano pogrupis ir tarp jų aš nekenčiam anglų ir anglų mokytojos, todėl rami, sklandi pamoka yra WOW), o tada - etika. Per ją su mumis kalbėjosi, na, gal labiau mums kalbėjo, viena Kauno dailės gimnaziją baigusi mergina. Buvo labai įdomu ir naudinga! Apie ką ji kalbėjo? Apie tai, ką mums veikti gyvenime! Apie profesijas, norus, tikslus ir kaip viską pasirinko ji pati. Ta kalba labai mane įkvėpė ir dabar aš nebesijaučiu kaip paukštis sužeistu sparnu, kuris apimtas panikos nežino kur skristi, ar jis gali skristi ir apskritai ką jam daryti. Dabar tvirtai žinau, kad iki mokyklos baigimo turiu išbandyti kuo daugiau sričių, gal net padirbėti, nes man labai sunku išsirinkti vieną profesiją, aš noriu dirbti labai daug kuo ir įgyti įvairias specialybes. Mane traukia viskas! Nuo matematikos iki keramikos, nuo politikos iki kosmoso! Todėl manau, geriausia išbandyti save įvairiose srityse ir išsirinkti kelis pagrindinius dalykus, kurie mane velnioniškai trauktų. Tiesa, kai tai padarysiu, Urtės (tos merginos) įkvėpta vis tiek turėsiu jėgų mesti tai ir pasukti visai kitu keliu, nes kol atrasiu savąjį kelią gali tekti daug ką išbandyti :) Ji skatina nebijoti mesti veiklos, kuria seniau žavėjomės, bet pradėjus jos mokytis ar dirbti tas susižavėjimas pavirto šlykštėjimusi, ji skatina nebijoti ir sekti širdies keliu! Labai AČIŪ tau, Urte!
Tai iš tos serijos jau išbandžiau žurnalistiką (TD blog'as) ir tai nėra būtent ta sritis, kurioje labiausiai noriu save realizuoti. Lieka išbandyti likusias (koks pusšimtis) profesijas!:D

Po tos pamokos jaučiausi nuostabiai ir kitos pamokos praėjo tiesiog puikiai. Na, o tada sužinojau, kad namo eiti dar negaliu - penktadienį buvau tokioje paradoje apie Tibetą, visas dėmesys joje buvo skirtas mūsų klasei, mes galėjom prieš kameras kalbėti apie labiausiai patikusius darbus ir panašiai. Darys kažkokį filmuką iš viso to. Bet aš nekalbėjau, nes tuo metu norėjau iš ten dingti - nebuvo nuotaikos. O gaila. Tai šiandien po pamokų į mokyklą atėjo viena iš tos parodos organizatorių ir mes turėjom parašyti apie visą tą parodą straipsnius. Ir rašyti visiškai nenorėjau, bet ji atnešė maisto, MAISTO, mums, išbadėjusiems dailės gimnazistams, todėl širdelė atsileido ir jau nebesmagu buvo nieko neprašyti. Tačiau beveik nei vienas nebaigė, todėl turim viską baigti per šiandien, iki vidurnakčio. O man atėjo įkvėpimas, todėl yeee, bus smagu! Sakė, po to iš tų straipsnių padarys knygutę ir išleis lyg ir... Na, vienu žodžiu, būsiu istorijoje! :D

Tai tokios tokelės, nuotaikos puikios, aaaa!!!!
~Aušrinė :))

P.S. Aš niekad nerašau juodraščių. Šiame blog'e, ta prasme. Kai rašau, tai viską nuo pradžios iki galo, per vieną kartą, dėl to man labai keista buvo, kai kažkada neseniai perskaičiau kitame bloge, kiek daug jis turi nebaigtų įrašų. Jei ir aš taip daryčiau, turbūt nei vieno nebaigčiau, nes tiesiog užsitęstų, atsibostų tą patį skaityti, trinti ir pildyti.

10 komentarų:

  1. Superinė diena! Kaip super jūsų matematikos mokytoja sugalvojo!! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ahaaa, taip linksma buvo! :D Dar apie piramides pristatinėjo pamoką, tai prisigalvojo visko, kad susietų jas su gydytojais :D

      Panaikinti
  2. Kokia faina mokytoja matkės. Mažai dabar tokių, kad taip stengtųsi ;p

    AtsakytiPanaikinti
  3. O pas mus jau nebedaro, kad kiekvieną dieną tam tikra spalva rengtis...
    Ir pas jus dažnai taip su macės mokytojais? Nes pvz pas mane tai tik kartą metuose buvo taip, kad galėjom karaokę dainuoti... :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mano matkės mokytoja šiaip linksma yra, bet pamokos tai visada vyksta, nebūna, kad leistų kažką kitą veikti :D

      Panaikinti
  4. Ką tik radau tavo blogą. Oi, koks jis smagus ir kaip traukia man prie širdies. Sunku net patikėti, kad tau 14. Turi naują sekėją:) Taip ir toliau!

    AtsakytiPanaikinti
  5. Faina ta jūsų matematikos mokytoja :D mūsų mokykloj tai nė karto nėra buvę, kad kažkas rengtųsi kiekvieną dieną vis kitomis spalvomis ir tikrai pirmą kartą išgirdau, kad kažkuri mokykla taip daro! Tikrai puikus įrašas :)*

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai kad mano mokykla - kaip šeima!!:) Ačiū!!:)

      Panaikinti