2013 m. rugpjūčio 7 d., trečiadienis

Laimė turi dvi puses

 Negaliu užmigti. Per daug minčių. Atsiguliau vienuoliktą ir dvi valandas blaškiausi lovoje. Galvoje. Pasitaikydavo ir anksčiau tokių dalykų, bet kad visiškai negalėčiau užmigti, kol kas dar taip nebuvo...
 Skaičiau knygą. Nepadėjo. Karšta. Įsijungiau ventiliatorių. Nepadėjo. Atsidariau langą. Šviežias oras... Bet vis dar ne. Negaliu užmigt. Atsikėliau ir nuėjau prie virtuvės lango. Stebėjau žvaigždes, daugiabučių langus: "Kiek dar tokių kaip aš - neužmiegančių?",- svarsčiau. Ir galiausiai nusprendžiau išlieti dalį minčių čia. Gal padės. O gal ir ne.

 Kartais gyvenu prisiminimuose. Praeityje. Tiesiog.. aš žaviuosi savo praeitimi. Kiek daug padariau, išgyvenau. Nors žinau, kad esu dar labai labai jauna ir vyresni man prikišinės, jog visas gyvenimas dar prieš akis ir dar daug ką nuveiksiu, tačiau aš matau savo praeityje daug daugiau nei tik praeitį.. Tai mano istorija. Aš ją visą ir prisimenu. Iš jos aš esu nulipdyta. Tai mano etiketė. Klajodama po ją aš galiu vertinti save iš šalies. Suprasti, ką turiu keisti. Kiek patobulėjau. Kuriose srityse nusmukau. Dar šiandien tvarkiau savo prisiminimų dėžes. Ak, kiek ten daug visko.. Nuo mano rašliavų iki reikšmingų, savo istoriją turinčių daiktų. Pasijutau miela, labai miela viską peržiūrėjusi ir supratau, ką tuomet apie mane galvojo draugai, klasiokai. O, dabar tai suprasti nesudėtinga. Iš įvairių raštelių ir sveikinimų. O tuomet reikėdavo spėlioti..
 Kada nors pasidalinsiu su jumis svarbiausiais savo prisiminimais, įkelsiu nuotraukas. Nors gal jums tai ir nebus taip įdomu, kaip yra man, bet bent jau žinosiu, jog tie daiktai niekad nedings - bent nuotraukos ir aprašymai bus mano blog'e.

 Keistos mano dienos. Jau pradedu jausti, kaip artėja įtemptas mokyklos ritmas. Greitai reikės sukinėtis parduotuvėse mokyklinių prekių. Ech..
 Tai va kokios mintys lanko mane naktį. Jos išduoda, kas po mano džiaugsmu. Nors čia parašiau labai nedaug, kadangi pusė tų minčių yra apie tai, ką turiu padaryti bei nuveikti(kas jums tikrai neįdomu), bet aiškiai jaučiu, jog rašau su liūdesiu. Be šypsenos. Ir gerų minčių. Tik suvokimu, kad mano laimė turi dvi puses. Žinau, rytoj (jau šiandien) atsibusiu (jei išvis užmigsiu) geros nuotaikos, vėl linksmai pasitiksiu naują dieną ir tik trumpam prisiminsiu šią naktį - tiesiog jokių problemų. Bet pamatysiu šį įrašą ir dar kartą susimąstysiu apie laimę. Ir jos puses. Gal taip ir turi būti. O gal ir ne.

Man šis įrašas nepatinka. Jis liūdnas. Ta nemiga... Ji mane išsekino. Nors užmigti vis dar negaliu. Turbūt.

Gerai, kad bent nelunatikuoju,
~Aušrinė

P.S. Ačiū visiems, kas skaito mano blog'ą!:) (opa, štai ir mano džiaugsmas grįžta - gal jau rytas?)
( <a href="http://www.bloglovin.com/blog/8609953/?claim=a9m7bchpauw">Follow my blog with Bloglovin</a> )

6 komentarai:

  1. Labai patiko ♥ Vasarą retai kada pavyksta užmigti be 00:00 :D ar vėliau :)

    ***

    http://svajoniusalisdreamland.blogspot.com/

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Malonu :) Iš dalies sutinku :D Visai kitas ritmas vasarą. Bet čia aprašytas kartas buvo keistas, labai keistas.

      Panaikinti
  2. Labai lengvai "susiskaitė". Aprašei kžaką, kas būdinga ir man. Ties ta vieta apie praeitį. Labai gražiai dėstai mintis. :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Su malonumu perskaičiau šį įrašą ^_^ ( Tiksliau kelis kartus )
    Asmeniškai man labai būtų įdomu pasižvalgyt po tavo prisiminimus, tikiuosi padarysi tokį įrašą kada :) ! Tikrai, lauksiu xx

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O! Jei jau atsirado norinčiųjų, tikrai įkelsiu :)

      Panaikinti