Mylėkit

Kodėl kai kuriems žmonėms taip sunku rasti meilę?
Jie neranda jos savyje.

Meilę reikia susikurti. Pačiam sau; su savimi; savyje. Tuomet ji egzistuoja, dega, plaukia, skrenda, ji alsuoja ir gyvena, ir neužgesta, ne, ne, tik ne tol, kol ji esti žmogaus viduje.. Meilė nėra kitame žmoguje, kurį myli, ji nėra tarp dviejų žmonių, nėra kažkas atskiro, nedalomo, ji nėra KAŽKUR konkrečiai. Ji tiesiog yra, kai yra, ir kai yra, ji yra VISUR.

Rūpinamės ne todėl, kad mylim, bet mylim, nes rūpinamės. Pabandykit kuom nors pasirūpinti! Ilgai, nuolatos - jūs pamilsit... Nesąmoningai.

Motina savo vaikus myli ne todėl, kad tai jos vaikai, ne todėl, kad ilgai juos nešiojo savo viduje, ne todėl, kad kentėjo, gimdė, ne todėl, kad tie vaikai yra dalis jos, bet vien dėl to, kad ji jais rūpinasi. Ir tas ryšys, motinos-vaiko ryšys toks stiprus tik todėl, kad atsiranda tuojau pat po gimimo, todėl, kad motina turi rūpintis, rūpintis iškarto, rūpintis nuolatos, o tas rūpestis... jis perauga į meilę.

Kodėl žmonės šitiek klajoja? Kodėl renkasi ne tuos? Kodėl nustoja mylėti? Kodėl šeimos tampa atšalusios?

Kodėl... nesirūpina?

Aš myliu. Po velnių, aš myliu. Nuolat, visados. Tai meilei net nereikia atsako, nes žinau, kad mylintysis, o ne mylimasis yra skolininkas. Myliu vieną asmenį, myliu jo šeimą, myliu savo šeimą, myliu draugus, ir myliu pasaulį! O, kodėl žmonės neranda tokios meilės savy? Kas sutrukdo, kur kliūtis?

Meilė yra pamatas. Bene viskam. Turi mylėti save, kad galėtum mylėti kitus. Turi mylėti kitus, kad galėtum jaustis gerai, kad kurtum gražią aplinką ir tie aplinkiniai kurtų kartu su tavimi aplink save ir tave. Turi mylėti, jei nori nuoširdumo, tikrų draugų, jei nori šilumos ir gerumo... Tai elementaru. Žmogiškieji ryšiai. Santykiai. Iš meilės.

Kodėl žmonės taip klysta? Iš kelio..

Turi mylėti, jei nori kažko siekti - turi mylėti gyvenimą! Ir būsi aistringas... Tik dėl meilės.

Aš jums sakau - meilė - tai pamatas. Visa ko pamatas. Ant jos galima statyti viską, ką tik norima statyti - meilė daug, velniškai daug atlaiko; ji patvari, ji patikima. Jeigu tikra. Jei žmogus myli save. Jei geba mylėti kitus.

Kur, kur jūs padėjot savo meilę, žmonės gerieji?
Prašau, susiraskit ją... Aš jums padėsiu.

Mylėkit, mylėkit, mylėkit!
Prašau, mylėkit!
Aš myliu.

Komentarai

  1. Nevalingai vengiu tų šūksnių, kurie ko nors reikalauja, ką nors diktuoja, įsako... Mylėkit! Nemėgstu liepiamosios nuosakos. Ir mano lietuvių kalbos mokytoja jos nemėgo mano rašiniuose: esą kas aš tokia, kad galėčiau mokyti, liepti, nurodyti... Tikrai taip, dabar jau sutinku aš. Juk reikia pradėti nuo savęs. Dėl to įrašą perskaičiau...ir baigiau jį skaityti su malonumu. Tu sakai, mylėkit. Bet tu taip pat sakai, myli. Jau myli pati ir skatini tai daryti kitus, nes supranti, kaip tai naudinga sielai, kūnui, ateičiai bei dabarčiai. Pasauliui. Tai nuostabu. Liepiamoji nuosaka tapo ne liepimu, o skatinimu.

    Ir taip, meilė yra visa ko pamatas. Sutinku su kiekvienu žodžiu.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą