2016 m. liepos 6 d., trečiadienis

Apie grasinimus, riebalų sluoksnelius ir idealius mylimuosius

Iš tiesų tai nežinau, apie ką noriu rašyti. Išties.
Jei jis nebūtų dingęs, turbūt iš vis daugiau neberašyčiau, na, ne iš vis, ne visai, dar rašyčiau - gal; ir kada nors -, bet ne dabar, tad gal ir gerai, kad jis dingo. Oi, ne, palaukit. Tragedija.
Ši neišmanėlė manė sau, kad pamanė, kad viskas yra taip, kaip yra, ir šiame pasauly viskas visuomet taip ir būna, bet iš tiesų niekada taip nebūna.
Pamaniau, kad paimsiu va taip, ir išbučiuosiu jį. Problema: jo čia nėra. Sprendinys: galiu vardinti variantus, svarstydama, ką jis į tai būtų atsakęs, jeigu aš būčiau jo neišbučiavusi, o tik pasakiusi, kad išbučiuosiu, nors iš tiesų turbūt nė nesiruoščiau jo bučiuoti:

- Aš dabar tave išbučiuočiau.
- Kodėl?
- Nežinau. Tiesiog.

- Aš dabar tave išbučiuočiau.
- Už ką?
- Ai, užknisai.

- Aš dabar tave išbučiuočiau.
(tiesiog nieko neatsako, tad išbučiuoju)

- Aš dabar tave išbučiuočiau.
- Pirma aš tave išdiferencijuosiu ir suintegruosiu, tada pažiūrėsim.
- The die is cast.

O jeigu the die is cats? Man iš tiesų patinka kačiukai. Mažai dalykų yra iš tiesų, negi aš to nepatvirtinu nuolat kartodama savo išties, iš tiesų, tikrai?
O jeigu šuniukai? Nee.. Šuniukai ištikimi, su jais neįdomu. Katė tave išduos; o, taip; taip išduos, kad liūdėsi! Liūdėsi ilgai, kol galų gale (turbūt itin greitai) susidomėsi depresija ir imsi it jogas praktikuoti; nes gi išdavė katė.
O, o dar geriau, dar geriau yra išdresuoti mylimieji. Nežinau; nepykit, mylimieji - taip yra.
Ir mylimosios, darančios ką nori. Pavyzdžiui, šiuo metu praktikuoju vaikščiojimą be moteriškų tramdomųjų ties krūtine. Žinot, kaip būna - pradedi su tokiu drabužiu, kuris iš esmės nieko neatskleidžia - na, matosi dvi viršūnėlės, bet nekrenta taip labai į akis (tam tinka juodos maikės; pastebėjau, kad spalva turi daug įtakos); po to lygis vis sudėtingėja... Na, ne, aš dar vis minus du šimtai antrame.
Bet už tai, vietoj to, be to dievinu nuogumą. Savo. Kaip mylimosios, žinoma. Rūbai trukdo; išties. Stovint ant galvos uždengia veidą (ir vis tiek nieko neslepia); valgant bei stovint tete-a-tete su veidrodžiu trukdo matyti riebalų sluoksnelį žemiau bambos, todėl a) neskatina stovėti ant galvos ir numesti to sluoksnelio aukščiau bambos; b) neleidžia juo grožėtis ir pilnavertiškai minkyti (o kam nepatinka būti minkomam?); c) šiaip nervina savo svorio buvimu.
O kodėl aš sveriu mažiau? Nežinau, gal, kad svėriausi be rūbų. Arba šiandien išslinko daugiau plaukų nei įprastai. Kas ten supaistys.
O tie plaukai, jie.. visur. Ir primena mylimąjį. Mano pačios plaukai. Pasidarysiu išvadas. Tik nuveskit mane prie ežerėlio, kurio paviršiaus nedrumsčia nė menkiausias vėjo gūsis.
Mylimasis nuolat maišo dalykus, žodžius; gal ir mane? Aš irgi nuolat maišau vietas, laikus, taisykles; gal ir jį? Gi nesvarbu, kaip pavadinsi.
Iš tiesų, viskas, ko aš noriu, tėra daina prieš miegą ir jo kūno linkis idealiai prilipęs prie manojo.

Sing me to sleep, sing me to sleep.

Šrinė.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą