2016 m. gegužės 30 d., pirmadienis

Tapatybė

aš tik vienišas mažas kačiukas,
suglamžytas taškuoto popieriaus gabalėlis,
skiautelė, besiplaikstanti virš Neries vilnių,
aš tas bokštas, į kurį tu užverti galvą saulėtą vasaros dieną
ir tas drugelis, draugiškai nepaleidžiąs tavo rankos,
aš esu šiukšlė, įstrigusi tarp karštų betono rėmų,
sraigtelis varžtelių saujoj,
baltas lūpos kamputis, kruopščiai nulaižomas
ir tas ryžių pienas, ištepęs kamputį,
mane pažįsta tavo paukščių pulkai, raportuojantys apie nakties saugumą,
aš ta naktis, tos žvaigždės, dangus
ir dūmas, prasmukęs pro tavo kambario langą,
aš tavo sąžinė, tavo viltis ir svajonė,
tavo dainos pavadinimas ausinės paklodėj,
aš tavo šlepetės prie lovos,
mikrobangė ant komodos,
taip pat ir balzamo sluoksnis ant tavo odos..
ach, ak, och!..
aš esu viskas, kas tik galiu, kas noriu būti,
aš žinau, kad esu reikalinga/s,
kol aš esu tavo, tau, su tavim.

aš - nesutramdomas vėjas
tarp mirties
ir
gyvenimo.

Šrinė

5 komentarai:

  1. Aaaaa, Aušrine, kaip gera vėl skaityti tavo kūrybą! Vedu akimis raides ir net šiurpuliukai po kūną bėgioja. Taip švelnu, paprasta... ir saldu. Ačiū, kad rašai!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Rugile, tai tau dėkoju, kad nepamiršti, užsunki, skaitai, gėriesi...:) Ačiū!

      Panaikinti
  2. Neįtikėtina kaip panaudojai sraigtelio metaforą išreikšti tam, jog esi išskirtinė :))
    Nepaprastai gražu, melodinga ir kiek graudu, tačiau juk poezijai graudumas komplimentas. Bent man, iš manęs ^^

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, ačiū, ačiū, mieloji!!
      (gera vėl tave čia matyti)

      Panaikinti
    2. Tai jau tikrai, kad niekur nedingau. Tik rasti jėgų perskaityti įrašą lengviau, nei jį pakomentuoti ^^

      Panaikinti