2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis

Kračių mintinys

Būti geresne, protingesne, visur dalyvauti, reikštis, kai to reikia, nebijoti, išsakyti savo nuomonę, stengtis, stengtis, stengtis, nepykti, nerėkti, nesierzinti, nesinervinti, tobulėti (=pamažu mirti?), mąstyti, patirti, užjausti, išlaikyti ramybę, suprasti, niekada nepasiduoti, mylėti...


Taip, ir aš reikalauju, dauguma reikalauja iš savęs PER DAUG. Reikalauju visko, išskyrus patį svarbiausią dalyką - išlikti savimi. Žmogumi. Tiesiog. Paprastai. Ir džiaugtis, nuoširdžiai džiaugtis akimirkos grožiu, tuo, kas vyksta dabar ir ne kada nors vėliau/anksčiau!

"Mano manymu, nėra nieko geriau nei laisvos mintys. Kai gyveni taip, kaip nori gyventi, kai esi tokiu žmogum, kokiu nori būti, kai elgiesi taip, kad jaustumeisi teisingas prieš save patį. Dažnai problemas kuriamės mes patys, per daug gilindamiesi į kitų nuomonę, priešiškai reaguodami į pastabas, nemokėdami priimti kritikos. Aš tai laikau tiesiog susireikšminimu. Mylėti gyvenimą - priimti jį ir mėgautis juo, niekam nenorint nieko įrodyti. Tai man yra laisvė."


Taip, ne kur kitur, o būtent snukiagnygėje, parašė mano pusseserė. Ir tą akimirką, būtent tą akimirką, kuomet skaičiau ir mano akys pasiekė paskutinį tašką - visas skaitymo momentas, atrodo, truko vieną labai ilgą akimirką -, suvokiau, jog nesu LAISVA. Kad negyvenu taip, kaip noriu. O tada, vis dar tą pačią akimirką, nutiko kai kas dar keistesnio - vos tai suvokusi iš kart pajutau, jog visi pančiai, blogybės, nesupratimai, problemos, šiuo metu nejučiomis slegiančios mano širdį, nutrūko, išnyko, pradingo, aš išsilaisvinau, aš pasijutau LAIMINGA, tyrai laiminga, ir nesustabdoma... Laisva. Darau tai, ką noriu. Esu tai, kas noriu būti, būsiu tuo, dėl ko stengsiuosi, aš esu mano mintys, mano mintys yra aš, ir viskas taip nuostabu, taip nuostabu...

Tai buvo tobula akimirka. Mirtina?


Vienas žmogus yra pasakęs, jog visiškai tobulas būna tik lavonas - tobulai negyvas nuo galvos iki kojų... Man tai prilipo. Labai stipriai. Pasikeitė požiūris į visų taip trokštamą tobulybę. Nuo tos dienos, kai ši mintis buvo perpasakota geriausios draugės lupų ir atkeliavo iki mano sąmonės, labai daug dalykų pakito. Kardinaliai. Žodis tobula tapo žodžiu mirtis; ir atvirkščiai. Šie žodžiai netgi tapo dar vienu simboliu mano ir mano keistuolio draugo, kurio niekada negalėčiau, nedrįsčiau užmiršti, bendravimo sukurtame paslaptingame mįslių pasaulyje. Ir tik šiandien, kai galutinai nusprendžiau, jog kartais tam tikrus žmones reikia palikti, pamiršti, paleisti, su šiomis sąvokomis supažinau ir savo mylimąjį... Nesu tikra, ar jis mane suprato taip pat gerai, kaip kad anksčiau minėtas žmogus, bet tikiu tuo, bandau neabejoti. Abejonės veda prie nepasitikėjimo, baigčių, iširimų, dirbtinumo... Abejonės turi labai didelę griaunamąją galią. Abejonės = mirtis; mirtis = tobula; abejonės = tobula? Niekas kitas tokiomis temomis daugiau su manimi nepadiskutuos... Ak, tai buvo nuostabu. Yra. Bus.

"Rytoj jau buvo, vakar nebuvo niekada."


Apskritai, jaučiuosi be galo keistai. Turiu omeny, taip niekada dar nebuvo. Gyvybė ir gyvenimas pinasi, rišasi, kovoja, draugauja, bando suprasti vienas kitą kiekviename žingsnyje, kiekviename įkvėpime ir iškvėpime, visur ir visada. Aš svyruoju. "Ant peilio ašmenų smagiau". Tik ilgainiui pabosta...

Man gėda, kad esu tokia milžiniška, nedaloma egoistė. Aš (aha, vėl tas ego...) niekada nebandžiau įsijausti, iš tiesų pabūti JO vietoje... Abiejų JŲ vietose. Tariausi, maniau juos pažįstanti, suprantanti, suvokianti ir matanti viską taip, kaip iš tiesų yra, o tomis akimirkomis, kuomet galvojau nepažįstanti, nesuprantanti, nesuvokianti ir nematanti visko taip, kaip iš tiesų yra, atrodė, kad iš tiesų, nuoširdžiai trokštu juos pažinti, suprasti, suvokti, pamatyti, kaip yra iš tiesų, bet niekada, o, NIEKADA iš tiesų nebandžiau to padaryti. Tai buvo taip paviršutiniška... Egzistuoju vien aš ir mano jausmai. NE! Šiandien galų gale apčiuopiau ir supratau tą mintį, kuri taip ilgai kuteno mano pašonę, bet niekaip neatkreipė dėmesio, kuris buvo sutelktas į paviršių, o ne pačią esmę - yra žmonės, kuriuos myliu, labai nuoširdžiai ir tyrai myliu, tačiau nepažįstu jų sielos, jų gelmių. Tai yra labai sunku, - na, pažinti - sutinku. Bet tik tokiu būdu tarp žmonių gali egzistuoti ir gyvuoti TIKRAS, nenutrūkstamas ryšys.


Dar nesuprantu, kaip galiu būti tokia žiauri meilei. Visą gyvenimą ji man yra dieviškas, garbingas, tyras, tikras, nuostabus reiškinys - ji visada ėjo ir tebeeina greta mano gyvenimo keliu, tačiau aš ją priverčiau manimi nusivilti. Suabejoti. Mane nervina mano nepastovumas. Aiškus pagrindo trūkumas. Vis statau, statau, kuriu tą pagrindą, bet jis vis griūna ir griūna, o tam užtenka vos keleto piktų žodelių, minčių ar poelgių. Skriaudžiu meilę. Skriaudžiu savo, tavo, jo, kitų, visų mūsų Meilę. Ji nėra vergė, ji niekam nepavaldi; ji viską ištveria, niekuomet nenusisuka, nepasiduoda; visa ištveria, atleidžia, supranta; ji yra būtent tai, ką taip stipriai norisi vadinti tobulybe. Meilė = tobula; tobula = mirtis; mirtis = meilė?..

H.: Kas tai - prologas ar eilės žiedui?
O.: Tai kažkas labai trumpa.
H.: Kaip moters meilė.

Ieškau.

hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti
hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti
hey angele, aš ieškojau kažko ko galėčiau ieškoti


Tiesos.

Kas ieško tiesos
vaikšto pajuodusiais paakiais

Bet nebūtinai tas, kuris vaikšto pajuodusiais paakiais, ieško tiesos.

paklausyk manęs
paklausyk gražaus vyro
paklausyk gražaus vyro kuris netiki niekuo


Neklausysiu gražaus vyro, nes jis netiki niekuo.

_____________

Šie suvokimai - nieko naujo, nieko netikėto. Viskas žinoma, šimtus kartų apgalvota, bet kiek kitaip. Pagaliau aš gebu tai įvardyti, ne tik suvokti. Pagaliau galiu tuo pasidalinti su kitais ir būtent dėl to man pagaliau pavyks visą tai įgyvendinti. Taip. Pagaliau.

"<...> nagrinėti, kas tai yra didybė ir klusnumas, dėl ko diena - diena, naktis - naktis, ir laikas - laikas, būtų ne kas kita, kaip veltui gaišti dieną, naktį, laiką."

tave myliu. Visus jus.

Tobula.

Šrinė

2 komentarai:

  1. perskaičiau... ką čia- ryte surijau ir viskas, kas sukasi galvoje - TOBULA.
    sunku paaiškinti, kaip dar tokie dalykai įmanomi... bet man atrodo kažkokiu būdu esame išgyvenusios panašius dalykus,tiek daug savęs radau Tavo žodžiuose... labai daug. visiškai netikėtai, bet švelniai pasibeldei, atvėrei mano širdį, dar skaitysiu ir skaitysiu šį Tavo tekstą...

    "Šie suvokimai - nieko naujo, nieko netikėto. Viskas žinoma, šimtus kartų apgalvota, bet kiek kitaip. Pagaliau aš gebu tai įvardyti, ne tik suvokti. Pagaliau galiu tuo pasidalinti su kitais ir būtent dėl to man pagaliau pavyks visą tai įgyvendinti. Taip. Pagaliau."


    Aušrine, ir man!
    Ak, kaip gera, kad esi, kad pažįstu Tave ir kaip gera, kad Tu rašai....

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O, Evelina, manau, suprantu, apie ką kalbi, nes man taip visuomet nutinka perskaičius tavuosius tekstus!.. Bet juk tai... nuostabu. fantastiška. tobula.
      Ech, tas žodis... Ką tik kilo mintis, kad bus sunku paleisti, galutinai išleisti iš savo gyvenimo tą žmogutį ir jį pamiršti, bet tuoj pat šią mintį atsvėrė kita, geresnė (?) - o kodėl man reikia jį užmiršti? Štai ir radau dar vieną atsakymą, o dar klausimo forma, į mane kankinančią dilemą! Niekas nevyksta šiaip sau. Ačiū Tau, nuostabioji!

      Vis negaliu atsistebėti mūsų panašumu ir abipusiu supratimu. Atrodo, kad mūsų sielos labai gerai pažįstamos! Mm...

      Panaikinti