2014 m. rugsėjo 3 d., trečiadienis

Vėl

Štai ir prasidėjo.
Lauktai ar nelauktai, bet prasidėjo.
Prasidėjo ankstus kėlimasis, nors negaliu sakyti, kad per tas 72 atostogų dienas keldavausi labai vėlai. Prasidėjo ilgos pamokos ir svajonės apie šiltus arbata kvepiančius namus. Prasidėjo nuolatinės mintys apie poilsį ir maistą, prasidėjo rytiniai svarstymai, ką valgomo įsimesti į kuprinę, prasidėjo vakarai su neramiomis mintimis apie kitą dieną laukiantį kontrolinį. Arba du kontrolinius. Kartais - tris. Nors vis gi šįmet nestresuosiu taip, kaip seniau. Jaučiu pasikeitimus savyje, į daugelį dalykų reaguoju ramiai. Įjungiu tą mokyklinį mąstymą kada reikia, o kada ne - leidžiu sau ilsėtis... Bent kol kas. Viliuosi, jog pavyks tai išlaikyti visus metus.
Prasidėjo vakariniai spintos naršymai ir su nerimu iškylantys teiginiai, sakantys, jog nebeturiu ką rengtis. Prasidėjo piešimas, dailės, peržiūros, purvini pirštai, riešai, megztinio rankovės ir visi kiti galai. Prasidėjo draugai, šypsenos, ašaros, pykčiai, juokas, linksmybės ir bendros sąjungos prieš mokytojus. Prasidėjo atostogų laukimas. Prasidėjo didžiausios kančios ir nuostabiausi džiaugsmai.

Prasidėjo nauji mokslo metai.
Ir labai keista, bet jaučiuosi gerai, netgi puikiai.
Amen.

4 komentarai: