2014 m. liepos 18 d., penktadienis

Apie gyvenimo tikslus, asmeninius užrašus ir vaistus

Prieš gerą mėnesį atradau Lino Matulio supergentį - puslapį apie gyvenimą, jo prasmę, išskirtinius patyrimus ir panašius dalykus. Pirmas mano perskaitytas straipsnis buvo apie asmeninius užrašus, kuris, beje, labai labai sudomino, ir aš sau prižadėjau kada nors vėliau paskaityti ir kitus Lino įrašus. Ta diena buvo vakar, kai perskaičiau keletą baisiai įdomių straipsnių ir, nieko nelaukusi, ėmiausi veiklos, kurios skatina jų turinys.

Asmeniniai užrašai
Apie šį dalyką skaičiau jau seniau ir tikrai buvau labai susidomėjusi, bet taip ir nepradėjau vesti savojo žurnalo - nusprendžiau pradėti tai daryti vėliau, nes patikėkit, kiekvieną dieną įvairiausiuose kampeliuose (pradedant šiuo tinklaraščiu ir baigiant sapnų užrašinėmis) išlieju labai labai daug žodžių, o tokio žurnalo rašymas - tik dar viena (maloni ir naudinga) apkrova. Tačiau tokiai veiklai negaliu likti abejinga, net jei tai ir kainuos man dar daugiau laisvo laiko, bet už tai būsiu sutaupiusi daug savo gyvenimo ir suprasiu, kokie yra mano gyvenimo tikslai bei norai, todėl pradėjau tokius užrašus vesti vakar - atsakiau į keletą Lino parašytų klausimų, kuriuos užduosiu sau periodiškai kas mėnesį (taip ir suprasiu, ko iš tiesų trokštu) ir pasvarsčiau apie juos kiek giliau, man patiko išlieti visiškai kitokias mintis, nei iki šiol. Ir žinot, ką man pavyko suprasti iš parašytų atsakymų? Kad aš neturiu tokio labai tikslaus tikslo, kažkokio atraminio taško, spindulio, į kurį galėčiau susikoncentruoti. Aš turiu tūkstančius, milijonus norų, ką norėčiau veikti ir kuo būti, bet svarbiausia, kad nemažai pasiektų tikslų turiu jau dabar. Tas suvokimas man dar kartą parodė, koks geras vis dėlto tas mano gyvenimas, kad ir kiek blogų dalykų jame yra. Džiaugiuosi atradusi Liną ir jo nuostabias idėjas. Dabar esu įsitikinusi, kad galiu transformuoti savo gyvenimą taip, kaip noriu ir tikrai tai padarysiu!

Sąmoningas badavimas
Kitas atrastas dalykas - dar labiau sudominęs straipsnis apie sveikatą, ligas ir badavimą. Esu iš tų žmonių, kurie nemėgsta vaistų (juos vartodama jaučiuosi taip, lyg pilčiau į save nuodus) ir gydytojų bei ligoninių, todėl šitas straipsnis - kaip tik man. Linas pasakoja apie tai, kaip, nenaudojant jokių vaistų, galima išgyti nuo įvairių ligų, viską detaliai išdėsto ir paaiškina to prasmę bei esmę. O esmę galima nusakyti šiais straipsnį pradedančiais Hipokrato žodžiais: "Valgyti, kai tu susergi, reiškia maitinti savo ligą." Tad viskas paprasta - jei susergi kad ir paprasčiausiu peršalimu, tiesiog "išjunk" valgymą 24 ar 36 valandoms ir kaip man pasveiksi. Dar geriau tai daryti periodiškai, kad organizmas apsivalytų, pašalintų visus toksinus ir priprastų prie badavimo, kuris padeda organizmui kovoti su ligomis, mat tada jis pats gali susidoroti su kenkėjais ir nenaudoja savo energijos maisto virškinimui. Bet apie tai plačiau pasiskaitykit patys, o dabar iškyla klausimas, kaip gi man sekasi?
Pradėjau sąmoningai badauti vakar 17val. ir iki dabar visai puikiai jaučiuosi! O jau praėjo beveik 20 valandų nuo mano paskutinio valgymo. Viskas vyksta žymiai lengviau, nei tikėjausi - maistas vilioja, bet nesunku jam atsispirti, o pilvo neskauda ir joks bado kirminas jo negraužia - jaučiuosi nuostabiai ir turiu pakankamai jėgų, kad veikčiau tai, ką veikiu įprastai. Tiesa, prieš kokias 4 valandas šiek tiek nusidėjau ir netyčia suvalgiau agurko skiltelę - buvau pasidariusi vandens su agurkais bei katžolėmis ir kai jis pasibaigė, viską išėmiau iš indo ir nesąmoningai vieną agurką suvalgiau. Bet nieko baisaus, tuo labiau, kad tai pirmas mano badavimo kartas. Vis tiek daviau organizmui daug laiko apsivalyti ir pailsėti.

Jau matau, kai tai taps mano įpročiu, nes tai dar ir visai smagu! Man patinka laukti ir stebėti, kas gi bus su mano organizmu, ar aš pasiduosiu, ar ne, ar skaudės, ar viskas bus gerai, patinka sugebėti atsispirti maistui ir stebėti, kiek kiti daug valgo. Tikrai įdomu!

Jei susidomėjot, kviečiu ir jus prisijungti prie manęs bei pradėti vesti savo asmeninius užrašus ir pradėti sąmoningai badauti - keliese visada smagiau!

Taip pat paskaitinėkit ir kitus Lino straipsnius, kurie tikiu, kad gali pakeisti daugelio gyvenimus :)

Įkvėpta,
~Aušrinė :)

9 komentarai:

  1. Keliu nykščius, Tau Aušrine! Parodei nuostabų blog'ą, kurį tuoj pat išnagrinėsiu!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ne tik nagrinėk, bet ir būk viso to dalimi! :)

      Panaikinti
  2. Aš irgi einu skaityti to blog'o, bet su tuo badavimu vistiek atsargiai...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Žinau žinau, matau, kai dalykas nerimtas ar pavojingas. Badavimu tikiu ir pasitikiu - viskas buvo gerai ir net per gerai :)

      Panaikinti
  3. Labai labai sudominai! Lekiu skaityti.!

    AtsakytiPanaikinti
  4. Deja, badavimas nėra toks labai jau apvalantis dalykas, kaip žmonės prisigalvoja. Mes žarnyne turime visi gerąsias bakterijas, kurioms irgi reikia maisto. Jei jos jo negauna (kai badaujame), pradeda išskirti nuodingus toksinus, šie patenka iš tavo žarnyno į kraują ir per ten kenkia. Nereikia tikėti viskuo, ką perskaitai internete, visuomet reikia patikrinti rasta informaciją (ypač susijusią su sveikata) kokioje nors medicinos enciklopedijoje ar pasiklausti gydytojo (kad ir kaip jų nemėgtum). Just saying.
    O dėl užrašų tai labai gera idėja:) Jau seniai bandau pati kasdien vesti "journal", tik ne visada tam lieka laiko.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labas, Kamile :)
      Tiesų mūsų pasaulyje yra įvairių - kiekvienas turime savąją, kiekvienas pasirenkame, kuo tikėti, ir kuo ne. Ačiū už informaciją, bet vis tiek liksiu tos nuomonės, kad badavimas yra naudingas. Vienu šaltiniu niekada nepasitikiu, informaciją tikrinu, tad tikrai nepradėjau badauti vien perskaičius tą straipsniuką - apie badavimą esu skaičiusi ir daugiau. O gydytojų nuomonė man mažiausiai rūpi, nes kiek jų kažko klausiu, tiek jie man atsako arba nieko nežiną, arba išrašo vaistų, kurie alina visą organizmą apskritai. Retai pasitaiko padorių.:)
      O užrašai tikrai geras dalykas! Tik aš va irgi žiūriu, kad ne visada tam laiko turiu, nors ir vasara :D

      Panaikinti
    2. Nemėgstu tų gydytojų, kad ir kokie jie geri, mandagūs, paslaugus ar rūpestingi būtų. Paklausi - nežino, dar kartą paklausi - nežino, susinervini - išrašo vaistų nuo nežinia ko, pasakau, kad negersiu, nes kam jie po galais - nusiunčia pas psichologą... Arba kartą įbruko lapelį, net nepaaiškinę, ką man daryti, ką su juo daryti, ir kam jis, po galais... Tiesiog eik, kitas laukia eilėje... Esu už gydymą namie, ir badavimui pritariu, tačiau tik kai liga užpuola, arba kai nori pravalyti organizmą. Tokie mes jau, kovojam už savus įsitikinimus. :)

      Panaikinti