Galbūt ne garsas skamba tyloj

  Kiek daug dalykų vyksta mano gyvenime...
 Kiek daug nuotaikų, kiek daug darbų, kiek daug veiksmų ir patirčių. Vėl pradėjusi rašyti dienoraštį jau beveik jį ir baigiu - vienos dienos įvykiai vos sutelpa į keturis lapus. Prisimenu rudenį, rugsėjį, muziką, kurios klausiau.. Kaip keistai mes sutverti. Turim atmintį, atsimenam praeitį. Jaučiam, mąstom, veikiam. Kartais einu ir pradedu galvoti, kaip vis dėl to smegenys sugeba siųsti kojoms impulsus, kad šios judėtų. Juk jei pradedam eiti, visai nesusimąstom ir nepasakom kojom "eikit". Tiesiog einam. Milisekundės greitumu ar dar greičiau smegenys supranta, ką turi daryti ir kojos pradeda judėti. Kaip paprasta ir kaip sudėtinga tuo pačiu metu! Pasaulis žavingas. Kiek užslėptų įdomių dalykų slepiasi jame. Kai kuriuos išsigalvojame. Kai kurie gal ir tikri. Apskritai mes negalime žinoti, kas tikra, o kas ne... Viską patys sugalvojame. O gal viskas iš tiesų yra kitaip?

Galbūt ne garsas skamba tyloj, o tyla garse,
Ką apie tylą žinome mes?
Galbūt ne šviesos žiba tamsoj, o tamsa jose,
Kiek dar nedaug suprantame mes.

Kaip gera, kai viskas taip gerai!
Šypsokitės ir būkit laimingi, nes saulė jau lenda iš po sniego uždangos :)
~Aušrinė

P.S. Su geriausia draugė viskas vėl puiku, mokykloje irgi, žmonės man šypsosi ir aš atsakau jiems tuo pačiu. GYVENU.

Komentarai

Rašyti komentarą