Iš šalies, sau

Tu esi viena, tu esi viena, pamiršk ramsčius, pamiršk draugus ir meilę, pamiršk, visa tai neegzistuoja, Aušrine, tu viena... Viena viena viena. Visuomet tobulai viena. Čia tavo stiprybė, kvailiuke! Semkis jėgų iš savo vienovės! Tik ten tavo ramybė, tik ten tavo harmonija, tik tu pati ją turi, gali turėti, tik pati ją atrasi, tau nereikia jokių, absoliučiai jokių ramsčių, žmonės linkę remtis - į patogumus, į artimuosius, į draugus - į bet ką! -, bet tu nenori remtis, tu nenori būti banda, nors banda turi daugiau šansų išgyventi nei pavienės avys, bet tu jau geriau mirk, bet mirk dėl savų idealų, mirk dėl savęs, savo tiesos, savos ramybės, bet ne dėl bandos, ne dėl to vimdančio vienodumo, tų bukų patogumų, palaimingos užmaršties, ne dėl svetimo snaudulio! Nėra kitų, nėra kurie tave suprastų, užmiršk! Pamiršk tai amžiams, kiek tu gali vis to paties ieškoti ir vis nusivilti?! Tik tu viena gali save nuraminti, tik tu viena gali sau padėti. Taip, taip, taip, "mus apkabina tam, kad pasmaugtų". Bėk! Bėk, jei nori, bet bėk viena! Visa(ta) - tik ILIUZIJA! Tu viena, Aušrine, tu VIENA! Gali klausti, gali rėkti pasauliui kiek tik nori, kodėl visa tai, kodėl taip, kodėl, tik kodėl ir kodėl, bet tau niekas neatsakys, tik tu pati! Tu pati sau esi stiprybė, tik tu, tu... Nustok kankint kitus, jie čia niekuo dėti. Jie tegu tave kankina kiek tik nori - čia jau tavo pačios kaltė. Bet tu, tu nustok ieškot užuovėjos! Kiek gi galima? Esi viena, priimk tai. Galbūt būtent tai ir yra didžiausia tau suteikta dovana, tokia, už kurią niekaip neatsidėkosi. Nustok ieškoti laimės kažkur.. Susikurk gi ją savyje. Visų pirma savyje. Nusiramink. Nurimk gi. Siela tu pašėlus. Tu siauti ir šlaistaisi, viską vartai ir griauni. Nurimk. Meldžiu. Aušrine, tau patinka tavo vienatvė. Neatiduok jos niekam. Tau nereikia kitų vienatvės, kitų vienovių. Tu turi savąją. Tik ji tau gali padėti. Kiti gali paguosti, gali pasakyti ką tinkamo, o gal kaip tik atvirkščiai, kiti gali tau turėti daugybę įtakos. Bet jie niekada nebus kartu su tavimi TAVO vienatvėje. Ji tavo, mažvaike tu! Ten tavo išmintis. Nustok draskytis. Esi reikalinga kaip visuma. Sau, visų pirma sau. Nustok. Tu viena. Tu stipri, neįveikiama, bet tik savoje harmonijoje. Ne veltui tau tas užsispyrimas duotas, ne veltui. Neprarask jo, Aušrine, tau jis reikalingas. Tik išmok jį valdyti. Išmok valdyti save. Tu esi viena, viena ir būk. Su savimi. Kol atrasi. Prašau. Jis tau nepadės. Nei jie, nei jos, mes, jūs - niekas. Pagalba neegzistuoja, visas chaosas vien tik tavo galvoje; aš svyru nebūtin. Geriausias patarimas, kurį galiu duoti - pamiršk. Pamiršk kitus, bet ne save. Įsiklausyk. Taip, esi visiškai viena. Visiškai viena šitame lygiai taip pat viename didžiuliame KODĖL. Mes nežinom kodėl, kas, kaip, kiek ir kada. Apie nebūtį žodžiais nepakalbėsi, jie - būties sargai. Užmiršk ir atsiduok. Savo nebūčiai. Ten tavo ramybė. Nes tu esi viskas, lygiai taip pat kaip ir niekas.

Komentarai

  1. Viską supranti, viskas kaip ir aišku, bet vistiek šitas pareina ypač per šventes ir neduoda ramybės. Užsukau primint, kad yra dar tokių žmonių daug, tik ne visi atviri. Ir nelabai aš galiu papasakot, kaip gerai tave suprantu :) Tai tiesiog, turi mano palaikymą. Laikykis!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikiu, kad yra daugybė panašiai besijaučiančių (vienodai - nei vieno). Tikiu ir žinau - ne kartą patyriau jų palaikymą, kaip kad dabar iš tavęs. Ir tai yra gera. Ta vienovė vienovių apsuptyje, vadinama bendryste. Ačiū tau, Artūrai.

      Panaikinti
  2. Pažįstamas, suprantamas jausmas. :')

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą