2015 m. gegužės 29 d., penktadienis

Leisk pamiršti save ir visą pasaulį

Santykiai nėra lengvas dalykas. Ne ne ne.

Taikymasis prie skirtingų dienotvarkių, nors abiejų dienotvarkės dažniausiai susideda iš vienas kito, guodimai, stengimasis nekelti kvailų nesąmonių, kurias perima tai vienas, tai kitas, keistai besiklostančios aplinkybės, paprasčiausia bloga nuotaika labai lengvai parodo, kad negali būti visiškai lengvų ar paprastų dalykų. Na, gali, mano ir Jo akimis žiūrint, tikrai gali, bet kartais taip neatrodo... Pradžioje viskas atrodė baisiai paprasta ir nuostabu, o mes dar vienas kito gerai ir nepažinojom, bet kuo toliau, tuo daugiau kyla problemų. Kita vertus, pradžioje taip pat nebuvo visai gerai, nes negalėjom visiškai laisvai vienas su kitu kalbėtis, daryti viską, ką norėjom ir tiesiog pilnai būti savimi, o dabar, kai tai galim ir kai visiškai susigyvenom, pradėjo kilti kitokios problemos, tikros, bendros, gyvenimo problemos. Todėl viskas atrodo žymiai sudėtingiau... Nors iš tiesų tebėra taip pat lengva bei paprasta, taip pat gražu.

Labai labai sunku būna tada, kai mudu negalim būti kartu. Tu dažnai kažkur išvažiuoji, o aš savo veiklas dažniausiai paaukoju Tau; kitaip negaliu... Tu man vis kartoji, kad mes negalim nuolatos būti kartu ir aš žinau, kad tikrai taip ir yra, bet, na, iš tiesų juk galim! Galim kažką sugalvoti, Tu gali būti šalia galvodamas apie mane... Manau, mes visada kartu. Tikrai. Bent jau aš šalia Tavęs visiškai visada. Tik jaučiuosi kaip vaikas, kai kartoji man tuos be proto skaudinančius žodžius "taip reikia"... "Taip reikia" yra sunku. Gyvendami taip, kaip reikia, nenugyvensim taip, kaip norim. Tad ar tikrai reikia taip, kaip reikia?

Daugybė klausimų ir abejonių kyla tokiomis valandomis kaip ši - ak, Tavęs ir vėl aš nematysiu per daug ilgai, kad galėčiau ramiai iškęsti - bet vienu dalyku neabejoju niekada - aš MYLIU Tave, o Tu MYLI mane, ir kol mudu vienas kitą šitaip MYLIM, viskas bus nuostabu, pasakiška ir gražu.

Kiekviena meilė nori būti amžina...

Neabejoju, mūsų meilė tokia ir yra.

Mylinti (labai labai),
Aušrinė

4 komentarai:

  1. Labas, mieloji :)) !!!
    Palietė mane Tavo šis tekstukas... negaliu nepakomentuoti, nes labai Tave suprantu, esu išgyvenusi tą patį.
    Tikiu, jog ne tik mes vienos šitai išgyvenam, Tavo žodžiuose tiesą atras daugelis žmonių.
    Ta dilema - " "Taip reikia" yra sunku. Gyvendami taip, kaip reikia, nenugyvensim taip, kaip norim. Tad ar tikrai reikia taip, kaip reikia? " - ji tokia nelogiškaaa, erzinanti ir sunki. Pastaruoju metu bandau ją spręsti, analizuoti ir prispažinsiu- ji labai giliai ir sunkiai nugulė mano viduje...

    Bet aš tikiu, jog judu ištversit. Viskas bus gerai. Geriau nei gerai!
    Svarbu, kad visuomet kalbėtumėtės, bandytumėte vienas kitą suprasti ir rūpintumėtės vienu kitu. Tikiu, kad galit.

    Simboliška, nes pamenu, kaip pirmame savo įraše šiame bloge apie Jūsų meilę, minėjai žodžius " Kiekviena meilė nori būti amžina... "
    Būtent! Taip ir elkis - sunkiu metu prisimink kiek daug išgyvenot, kokią nuostabią pradžią patyrėt ir visada visada tikėk judviejų meile...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveika, Evelina!! O, kaip gera vėl skaityti Tavo komentarą! :))

      Turbūt kiekvienam santykiuose gyvenančiui žmogeliukui pažįstamos tokios mintys... Ta prievolė daryti tai, ką privalai, vietoje to, kad galėtum būti visiškai laimingas veikdamas tai, ką iš tiesų nori, labai dviprasmiška. Ir gerai, ir nelabai tuo pačiu metu. Dėl to ir sudėtinga. Niekaip neapsisprendžiu, kas geriau - ar nekreipti dėmesio į visas normas ir elgtis savo nuožiūra (bet tuomet juk nebūtinai būsi laimingas), ar vis tik "daryti tai, ką reikia daryti" ir tik retkarčiais leisti sau išlaisvėti. Na, taisyklės juk irgi yra gerai. Reikia atrasti kažkokį minčių ir pareigų balansą visame šitame reikale.. Mums pavyks! :))

      O Tavo tikėjimas mumis labai įkvepia. Rūpestis, supratingumas, kalbėjimasis yra labai svarbūs dalykai, ir kol jie mudviejų pasaulėliuose egzistuoja, tikrai viskas bus gerai. Dar svarbu rasti pusiausvyrą... Pastebiu, kad kartais būnu labai nepakanti, kai reikia jam kažką išaiškinti arba jis kažką aiškina man ir tuomet nejučiomis pakeliu toną, bet, na, dar mokausi tai valdyti. Pakeltas tonas naudingas itin retais atvejais, švelnumas ir supratingumas žymiai parankesni. Tikiu, kad man pavyks ir šitai.

      O taip, nesusilaikiau nesusišypsojusi, kad pastebėjai :))
      Ačiū Tau, mieloji, labai labai! Visada taip įkvepi, nuramini, taip gera pasidaro... Dabar tikrai žinau, kad viskas yra ir bus gerai :)
      Sėkmės ir judviem didžiausios!!! ♥

      Panaikinti
  2. skaičiau ir šypsojaus - koks visgi smagus jausmas ta meilė :)

    AtsakytiPanaikinti