2014 m. gruodžio 7 d., sekmadienis

Kai pasigauni rašymo mūzą... (ar būni priverstas rašyti)

Visą savaitę tylėjau lyg bažnyčioj ir šį tą labai svarbaus nuo jūsų slėpiau, bet pagaliau atėjo metas tai išduoti...

Aš... prašiau... KNYGĄ.

Būtent - Aušrinė, šita maža, agouniškose pievose rašinėjanti mergaitė sugebėjo parašyti visą knygą! Ir dar ohoho kokią - su milžiniškais 166-iais word'o puslapiais!

Jūs juk prisimenat, kai rašiau apie projektą, kuriame dalyvauju? Ne? Tai buvo NaNoWriMo - kitaip sakant, nacionalinis romanų rašymo mėnesis (National Novel Writing Month). Jis vyksta kiekvienais metais, kiekvieną lapkritį ir džiugiai kankina jaunuosius ryžtingus rašytojus su savo magiškomis taisyklėmis. Esmė - per mėnesį parašyti 50 tūkst. žodžių apimties knygą. Aišku, galima ir daugiau. Bet svarbiausia pasiekti šį skaičių, kad rašytojo kūrybą būtų galima pavadinti romanu - bent jau projekto organizatoriai kažką panašaus sapalioja. Žodžiu - jei ruošiesi rimtai dirbti ir spėti iki lapkričio 30 d., kiekvieną mielą dieną nuo pat projekto pradžios turi matyti savo word'o ar kitos programos langutyje paslaptingą skaičių - 1 666 žodžius. Būtent tiek žodžių, išspaustų per kruviną (arba nelabai) darbą turi parašyti kiekvieną dieną.

Ar aš laikiausi visokių elementarių taisyklių (kaip tas magiškas vienas šeši šeši šeši žodžių skaičiaus parašymas per kiekvienas 24 valandas)? Ne. Būtent todėl turėjau paaukoti savo mielus, lyg išganymo laukiamus savaitgalius savo mielai (patikėkit, silpnumo akimirkomis šį žodį pakeisdavo kiti, ne tokie gražūs žodeliai) istorijai. Per vieną savaitgalį (patį paskutinį, beje) teko parašyti net 20 tūkst. žodžių! Bet buvo verta.

Pasakyčiau, pati kalta, kad taip viskas išėjo. Darbo dienomis laiko trūkdavo it arkliams vandens išdžiūvusioje žemėje, tad vienintelis metas, kai galiu už visas darbo dienas atsigriebti - poilsiui skirtos dvi trumpos dienelės savaitės gale.

Tiesa, pačią pirmą savaitę dar viskas sekėsi gana gerai - stengiausi, verčiausi per galvą, bet visas septynias dienas rašiau tiek, kiek reikėjo. O po to... Na, nėra daug ką pasakoti. Kaip penkiolikmetei svajoklei, vis dar tebegalvojančiai apie savo meilę, kuri už 200 km galbūt svajoja apie ją, paruošti gražią kruvelę namų darbų, pasiruošti bent dvejiems kiekvieną dieną laukiantiems kontroliniams, pasirūpinti savimi, savo miegu ir viskuo kitu, padaryti piešimo namų darbus, parašyti įrašą jau apdulkėti spėjusiame tinklaraštyje, atsakyti į ant stalo jau kelias savaites gulinčius laiškus, paskaityti knygą ir prie dar daugybės visų kitų darbų spėti parašyti ta pusantro šimto žodžių? Na... Gal kažkaip ir galima. Bet man jau visko buvo tikrai per daug. Tad tik laukiau savaitgalių ir rašiau savo išsvajotojo poilsio sąskaita.

Ir ne, nedariau to sukandusi dantų. Oi, kiek daug buvo tokių akimirkų, kai pasigaudavau savąją mūzą ir negalėdavau nustoti rašyti!.. Net "nubėgti pas nykštukus" tuomet nerasdavau laiko *kikena*. Ech, tas rašytojo gyvenimas... Dabar suprantu juos (rašytojus)!

Ir paklauskit manęs, kaip jaučiuosi dabar. Na, na, drąsiau! Jau? Gerai, atsakysiu. Dabar aš net nenoriu įsijungti tos ryškiai mėlyna ikona šviečiančios programos - word'o, o juo labiau savojo rankraščio. Ne todėl, kad jo nekenčiu. Ne todėl, kad rašiau per prievartą. Ne, ne, visai ne dėl to. Tiesiog... dabar aš jį užbaigiau. Jis baigtas. Viskas.

Ir man kažkaip dėl to liūdna... Kurti buvo gera, o, kaip gera! O dabar... Dabar tereikės tik taisyti, taisyti ir taisyti. Ech...

Bet neskaitant to, pats faktas, kad aš pagaliau parašiau knygą (kaip seniai jau apie tai svaičiojau!), be proto, be galo džiugina. Dabar aš turiu kažką tokio, kuo galiu didžiuotis ir kas tikrai liks po manęs. Dabar aš ne tik ta Dantų pasta, rašanti tinklaraštį. Dabar aš Dantų pasta - ta, kuri parašė knygą, pavadinimu...

Na, gal kažkada apie tai išgirsit. O kol kas manasis rankraštis tegu paguli tarp daugybės kompiutrinių failų ir ramiai sau pasidengia storu virtualių dulių sluoksniu... Tegu sulaukia savo taisymo eilės.

Besididžiuojanti,
Aušrinė

P.S. O čia dar grojaraštis dainų, lydėjusių mane visą rašymo laikotarpį:

12 komentarų:

  1. Aušrinyt, noriu kuo šilčiau ir stipriau tave suspaudusi pasveikinti! Tai nuostabi žinia, negaliu patikėti, kad tokia jauna mergina kaip tu, sugebėjo parašyti knygą! Jei bus taip, jog išleisi savąją knygutę, aš be abejonės pirma ją čiupsiu nuo knygų lentynų. Kodėl? Pirmiausia dėl tavo rašymo stiliaus - vien tinklaraštyje gali pastebėti vaizdingą tavo kalbą ir aiškų minčių dėliojimą, kuris neleidžia atitraukti nuo tekstuko akių. Esi šaunuolė, noriu pasidžiaugti kartu su tavimi, jausmas lyg ką tik pagimdžius kūdikėlį!
    Lauksiu ištraukų bei tolimesnių įrašų, tu motyvuoji kitus kurti! c:

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Simona, ak, Simona!!! Gaila, kad lietuvių kalba nėra tokia turtinga žodeliais, išreiškiančiais padėką. Tegaliu pasakyti tik AČIŪ ir pastebėti, kad po tokio saldaus atisliepimo man cukraus kraujyje užteks visai savaitei (:D). Kas liečia gimdymą... Ir pati berašydama dažnai sulygindavau tai su kūdikio išnešiojimu - vargau, vargau, rašiau, rašiau, kol galų gale jis gimė... O dabar teks dar ilgiau bei daugiau padirbėti, kol jis užaugs ir bus pasiruošęs išvysti visą jį supantį pasaulį. Ak, mano mažylis...

      Hm-hm, su ištraukom dar pažiūrėsim - kyla pagundos kažką įkelti ir čia, bet dar bus matyt!
      Ir vis tik svarbiausia buvo tai, ką parašei po paskutinio kablelio. Jei tik kiti per mano rašliavas gaus kažką gero, tai bus pats vertingiausias dalykas, kurį darau.

      Panaikinti
  2. Iš visų rašiusiųjų, Tu pati pačiausia. Nes 20k per savaitgalį... Ech, mergyt, esi šaunuolė! Jau iš kart norėjau pasakyt, kažkaip nutylėjau, bet vis dabar negaliu atsistebėti, kad turim tokių žmonių. Aš po 2k taip skusdavausi nugaros skausmais, kad nė į wordą žiūrėt negalėjau, tad parašiau vien todėl, kad leidau sau pamokas pramiegoti kai kurias arba iš vis iki mokyklos nenueiti :D Retai kada sutiktum tokį valingą žmogų kaip Tu ir baltai pavydžiu Tau, nes daug daug gyvenime pasieksi, bent jau taip esu įsitikinusi. Vienu žodžiu, šaunuolė! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Čia dar priklauso, iš kurios pusės pažiūrėsi... Gerai, kad pasiryžau, stengiausi, begėdiškai aukojau savaitgalius ir pasiekiau tikslą (net jei tokiu drąstišku būdu), bet knygos juk taip greit "nepasirašo". Joms reikia metų (net ne vienerių), daug vargo, emocijų, džiaugsmų ir įsijautimo, o aš čia per dvi dienas beveik pusę knygos prirašliavojau. Tas man nelabai patinka. Daug mieliau rašyčiau ilgai, bet apgalvotai, be jokių deadlainų (nors turbūt šią knygą būtent dėl to ir pabaigiau, bet koks skirtumas :D) ir visų kitų blogų dalykų.
      Anyways, labai labai Tau ačiū, tikrai nesitikėjau išgirsti tiek daug gero, o dar iš Tavęs - Tu man esi autoritetinga, puikiai rašanti asmenybė, tad net nereikia sakyti, jog susilaukti tokių žodžių iš tokio asmens yra paprasčiausiai... nuostabu :)

      Panaikinti
  3. Kaip didžiuojuosi Tavimi! Šaunuolė!

    AtsakytiPanaikinti
  4. O, mieloji, labai, labai, LABAI sveikinu ir didžiuojuosi tavim! Kai perskaičiau eilutes, kad tau pavyko ir tu padarei tokį didelį darbą, pirma mintis: "Ji tikrai nuostabi". Sveikinu, Aušrine, tave su tokiu dideliu nuveiktu darbu ir, kad moki save motyvuoti, skatinti judėti pirmyn ir siekti to, ko nori, man iš tavęs beprotiškai daug mokytis! Ir jau žinau, tu tikrai nueisi toli ir pasieksi daug, labai daug! O dabar laukiu galimybes perskaityti tuos nuostabiai sudėliotus žodžius, nes žinau, jie bus stiprūs ir paliečiantys kiekvieną. :) Apkabinu, apkabinu, apkabinuuuu!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, ačiū, ačiū, ačiūūū! Jei būtum šalia, išbučiau visą nuo galvos iki kojų!!! :33 Jetau, kaip man padeda tokie jūsų visų žodžiai! Ne tik glosto širdį, bet ir motyvuoja, aaaaa!!!! :))

      Panaikinti
  5. Prisidedu prie sveikinimų ir laaabai džiaugiuosi už tave! Tikiuosi, mano ausis ir mintis pasieks Tavoji knyga, tikiuosi, greitai!
    Dar kartą sveikinu!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, ačiū, Rugile! Kada pasieks ir ar išvis pasieks, dar pamatysim, nes kūrybos atžvilgiais dažniausiai būnu labai didelė egoistė (:D), bet vis tik kyla noras po taisymų įkelti savo kūrinuką čia, šiuose agounų laukuose...:) Ačiū!

      Panaikinti
  6. O tau angliskai reikejo rasyt?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nee, kokia nori kalba, tokia ir rašai :) Tik tiek, kad tą gražų žodžių skaičių reikią pasiekti.

      Panaikinti