2014 m. vasario 24 d., pirmadienis

Perkopiau!

Esu savimi patenkinta. Labai!! Šiandien įvykdžiau vieną seniai užsistovėjusį pasižadėjimą! Perlipau per save. Išdrįsau. Ir nesigailiu. Dabar jaučiuosi kaip niekad stipri.
Ir kas gi tokio atsitiko? Du paprasti dalykėliai - per anglų išdrįsau tapti savanore (pasakojant) ir per lietuvių nepabūgau pristatyti savo iliustracijos. Prisiverčiau nusiraminti, nesijaudinti, ir turiu pasakyti, kad viskas praėjo beveik puikiai. Bet man net nebesvarbu, kad po anglų pasakojimo supanikavau ir nesugebėjau prisiminti labai lengvų angliškų žodžių, dėl ko gavau 7 (nors dar neaišku, gal čia mokytoja padarė klaidą), man svarbu, kad aš pasitikėjau savimi ir man pavyko. Dabar galėčiau dar šimtus kartų kalbėti ir kažką pristatinėti visai nejausdama per didelio jaudulio. Tik truputėlį. Normaliai. O ne taip, kad pradedu drebėti it epušės lapas ir užmirštu svarbiausias dalis.
Jaučiuosi pasiekusi labai labai daug :)) Dabar tikrai supratau, kad šita mokykla mane žlugdo, bet vis dar nežinau, ar verta man ją palikti. Pagrinde viskas dėl mokytojų. Jei jie būtų tokie nuostabūs, kokie buvo praeitoje mokykloje - turbūt gyvenčiau rojuj. Bet, deja. Gal dar kartelį pabandyti su tuo susitaikyti? Vis tiek gyvenime nebus viskas rožėm klota, gal nuo dabar ir turėčiau pradėti pratintis? Gal. Man rūpi mano ateitis ir tai, kas su manimi vyksta dabar. Noriu priimta teisingą sprendimą. Vis tiek viskas bus gerai, tikiu :)

Labai norėjau parašyti įrašą vakar, kai dar buvau kupina įspūdžių iš rytinės kelionės po ąžuolyną bei pasivaikščiojimo palei Kauno marias. Bet grįžusi dar sodinau augalus - pagrinde prieskonines žoles - o po to išvažiavau pas tėtuką. Ak, kaip man patinka kiekvieną pavasarį sodinti naujas mažas sėklytes, kuriose slepiasi gyvybė! Kaip po tam tikro laiko išvysti mažus žalius stiebelius, kurie ieško saulės ir vandens bei stiebiasi į dangų, apima neapsakomai malonus jausmas!.. Vasarį beveik visus augalus sodinti dar per anksti, bet pamaniau, jog tas vasaris pakankamai šiltas, tad tikiuosi, kad mano augaliukai išdygs sveiki, žali ir gražūs :))
O pas tėtį labai smagiai pasibuvau, nors dalį laiko ir atėmė anglų kalbos namų darbai internete. Juos reikia daryti kiekvieną savaitę ir patikėkit, kaip užknisa... Dar plius ir pratybas darom. Ir pasakojam pasakojimus ko ne kiekvieną savaitę. Ar dar kokius projektus darom... Žodžiu, anglu man labai, LABAI nepatinka.

Su tėčiu dar pakalbėjom apie profesijas, studijas. Ką man rinktis, ką studijuoti, kuo būti. Iš tiesų aš noriu visko!! Todėl apsispręsti nelengva. Žadu užsirašyti labiausiai traukiančias profesijas ir apie jas kuo daugiau sužinoti. Gal padės apsispręsti.

Bet! Šiuo įrašu norėjau parašyti apie mišką ir Kauno marias.:D Jaučiuosi išsakiusi viską, ką norėjau, tik ne apie tai, ką reikėjo, tad toliau paleisiu jus į gilią rūko jūrą...











Tik aišku, bloggeris būtinai turi turėti savo nuotraukų koregavimo sistemą ir kiekvieną fotografiją pagražinti pagal savo normas. Che.

Šypsokitės!!! :)
~Aušrinė

8 komentarai:

  1. Žavios nuotraukos! Kuriame Kauno marių krante tokie vaizdai? :]

    AtsakytiPanaikinti
  2. Šaunuolė! Nepalik šios mokyklos tik :) Beje, labai nuostabios nuotraukos!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Šaunuolėė! :)) Ir niekada negalvok, jog galima tiesiog 'priprasti prie visko', ne, keisk, daryk sprendimus, bet šiuo atveju vis tik patarčiau likti dailės mokykloje, nes labai daug puikių žmonių iš ten sako, kokia ji nuostabi iš tiesų yra :) Ir nuotraukos tikrai labai gražios, tas rūkas toks pasakiškas buvo!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na taip... Žinau, kad ji nuostabi, ji tikrai tokia yra, bet pagrindinė problema - mokytojai. Dėl to vis ir svarstau, ką čia daryti. Arba prisitaikyti ir "priprasti" arba palikti šią mokyklą. Tikiuosi priimta teisingą sprendimą :)

      Panaikinti
  4. Šaunuolė! Dideli sveikinimai perlipus per save ir žengus pasitikėjimo link. :)) keep going!

    AtsakytiPanaikinti