Graužikiška maniakė

Jei kada nuspręsit su manim užsukti į knygyną, dar kartą gerai šį sprendimą apgalvokit.

Į jį "užsukti" su manimi paprasčiausiai nepavyks, būsit priversti ten pasilikti mažiausiai porą valandų, dėl to sugaišit daug laiko ir dar visai galimas dalykas, kad neturėsit ką veikti, kai aš skyrius po skyrio skaitysiu įvairiausio plauko knygas.

Be to, dar nesiūlyčiau to daryti ir dėl finansinių dalykų - nebent būsit tikri mano piniginėje besiaučiančiais vėjais - mat išleisiu viską, ką turėsiu be jokios sąžinės graužaties. O vėliau turėsit mane vaišinti ledais ir kitais skanumynais, nes vieni valgyt nenorėsit, o aš juos būsiu išmainiusi į įdomias istorijas.

Dabar suprantu, kodėl taip retai lankausi knygynuose ir taip dažnai bibliotekose. Ir kodėl gi tos knygos tokios brangios? Ir kodėl jų TIEK DAUG ir TOKIŲ ĮDOMIŲ?

Kartais svarstau, kad gal labai neprasikalsčiau, jei radusi įdomią knygą perskaityčiau ją ten, kur stoviu - knygyne - vietoje jos pirkimo. Bet žinant tai, kad lėtai skaitau...

Pastebėjau ir tai, jog būnant kitų žmonių namuose mane labiausiai patraukia knygos. Jei tenka laukti, tikrai nespoksau į telefoną neva kažką tikrindama (trindama laiką), o žvilgsniu klaidžioju po spalvotus knygų viršelius ir skaitinėju jų aprašymus vis įtraukdama naujas knygas į savo didžiulį įdomių knygų sąrašą.

Vis dėlto skaitau per mažai. Ypač mokslo metais. Dažniausiai būna tūkstančiai kitų rūpesčių arba jaučiu tokį nuovargį, kad negaliu miego iškeisti į kelis puslapius įdomių istorijų.

Knygų pasaulis toks magiškas ir nuostabus, ak, vis tik taip džiaugiuosi mokėdama skaityti!

Paimk knygą į rankas,
Aušrinė.