Dar tikiu
Noriu gamtos. Ne šiaip sau (mirusio) gamtos lopinėlio po mano buto langais, o tikros gamtos. Trokštu gyventi gamtoje. Gal ne visai taip, kaip seniau Lietuvoje gyvendavo (taip lengvai interneto juk neišsižadėsi), bet bent jau atokioje, žalumos užpildytoje vietoje. Kur nėra mašinų, nėra teršalų, nėra parduotuvių... Noriu atsiriboti nuo daugumos priklausomybių, nuo prekių, nuo šlamšto, noriu kažko tikro... Tokie troškimai manyje gyvena jau ne vienerius metus, bet dabar jaučiu, kad jie jau pradeda bręsti ir aš RIMTAI pradedu ieškoti išeičių, kaip galėčiau šį prigimtinį norą patenkinti. Nebenoriu būti priklausoma nuo visuomenės, net nežinau, kiek iš tiesų noriu būti civilizuota. Jei būčiau galėjusi pasirinkti tarp civilizacijos ir prigimties, antroji būtų laimėjusi be jokių kalbų. Bet niekas man tokios laisvės nedavė. Vos gimusią uždarė teršaluose skestančioje aplinkoje, įbruko vardą, pavardę, asmens kodą, sužymėjo, paskiepijo (nunuodijo) ir paliko, įsitikinę, kad be jų niekur toli nenueisiu. Ak, kaip man nusibodo visas šis žaidimas prieš žmonių būtį. Tokiame pasaulyje jau nieko nebėra tikro - viskas matuojama tik pagal visišką dirbtinumą. Šitas tikras, nes tikresnis už tą, bet jis vis tiek dirbtinis... Kaip hamburgeris ir daržovės iš "Maximos". Viskas tik melas, atmaina, nieko tikro jau nėra.
Tik iš kažkur giliai kylantys jausmai - tikri.
Ir aš einu jų keliu.
Dar tikiu.
.jpg)
Tik iš kažkur giliai kylantys jausmai - tikri.
Ir aš einu jų keliu.
Dar tikiu.
Mano mintys lygiai tokios pačios... Gerai bent tiek, kad liko dar tokių žmonių, kurie mąsto taip, kaip tu.
AtsakytiPanaikintiOch, ramiau širdelei pasidarė, kai perskaičiau tavo komentarą! Ne viena, ne viena!..
PanaikintiKaip džiaugiuos, jog gyvenu toli nuo miesto... Anksčiau to nevertinau, bet dabar puikiai jaučiuosi būdama atokiai nuo mašinų ūžesio ir kitų teršalų...
AtsakytiPanaikintiMan patinki tu ir tavo mastymas
http://zefyrinislietus.blogspot.com/
Kaip dėl tavęs džiaugiuosi, Gabija! :)
PanaikintiLabai labai malonu skaityti tokius atsiliepimus (hug)
Tiesiog mano mintis sudeliojai, tikrai! Atsibosta tas netikrumas, o tikrumas visas gamtoje, ji gyva! Nezinau kodel kai kurie nori gyventi mieste, surmuli, kur vieni kitiems mindo kojas.. :>
AtsakytiPanaikintiAiste! Kaip gera žinoti, kad yra taip mąstančių žmonių! ^^ Tame blizgučių sūkuryje visai pamišti galima, atrodo, kad niekam tikrumas jau ir neberūpi.
PanaikintiO šiaip žmogui gi dažnai negerai ten, kur jis yra - gyveni mieste, nori kaimo, gyveni kaime - nori miesto :)) Nors šiuo atveju viskas kiek kitaip, bet kas žino, kas žino, gal man ir gamtoj gerai nebūtų :?
Ak, tas netikrumas. Taip negražiai viską iškraipo... Iš tiesų, mes - tikri. Patys tikriausi žmonės, vaikštantys Žemės paviršiumi. Tik, va, per visus teršalus, tiek fizinius, tiek dvasinius, mes šiek tiek susipurviname ir nebebūname tokie tikri... Bet gamta tikrai padeda.
AtsakytiPanaikintiNuostabus įrašas! :33
O, kaip gerai parašei, Akvile! Tik tiek, kad ne visi mes jau tikri - drįstu tuo abejoti, kadangi kiekvieną dieną vartojame įvairius dirbtinius dalykus, chemijas, tad ar tikrai mes tik susipurvinę?
PanaikintiAčiū! (hug) :))
Ech, pritariu tau.. Gera pažvelgus pro langą pamatyti šlamančius medžius, o ryte girdėti čiulbančius paukščius. Bet visgi nemanau, kad man pavyktų visai atsiriboti nuo miesto šurmulio, kurio kartais taip pasiilgstu. Gyvenime stengiuosi rasti viduriuką, atsvaros tašką, ir per toli nuo jo nenutolti. Gyvenimas yra gražus toks koks yra, tik reikia pastebėti jo grožį. :)
AtsakytiPanaikintiVisiškai atsiriboti tikrai būtų nelengva, bet bent jau aš to turbūt net nenoriu... Manau, man užtektų gyventi labai mažame kaimelyje ir kaip nors išsiversti be pirkimo bei parduotuvių - galbūt būtiniausius daiktus galėčiau pasidaryti/užsiauginti pati, o visa kita - išmainyti :)
PanaikintiViduriukas geras dalykas, aš irgi nejučiomis jo siekiu įvairiose srityse, bet tenka pripažinti, kad jis ne visais atvejais yra auksinis :) Dažnai viduriukas būna nuobodus.