“Tu esi lyg du visiškai skirtingi žmonės”
Aš esu du skirtingi žmonės viename. Vakarop persimainiau ir su giliu, gal net kiek melancholišku susirūpinimu - lyg būtų skirta visai ne man - tai ištarė R. “Tu esi lyg du visiškai skirtingi žmonės”. Ir tikrai - pati žinau, kad vieną dienos tarpsnį šokinėju iš džiaugsmo, koks pasaulis nuostabus, geidžiu jį tyrinėti, kurti, ieškoti, o, va, po kelių valandų guliu sukritusi į apskritimą ant kilimo ir nebesugebu kilstelėti nė lūpų kampučių. Prieš kelerius metus pradėjau klijuoti sau etiketę. “Depresija” - šiais laikais jau daug kam pažįstamas žodis. Nemėgstu etikečių, bet taip žymiai paprasčiau paaiškinti žmonėms, kodėl neatvykai, kur dingai, kas vyksta. Paprasčiau, nors visai ne paprasta. Bėda su tokiomis etiketėmis - dažnai net žmogus su diagnoze iš tiesų nežino, kas jam yra. Tiesiog, va, taip yra, ir viskas. Užsidedi etiketę, ir tuomet įveikti savo bėdas tampa dar sunkiau - bent jau man tai veikė būtent šitaip (tiesa, populiarus naratyvas teigia priešingai). Dabar, girdint tiek R., tiek
