Keliauju?

Bojour!
Velnias, parašiau ir susimąsčiau - žadėjau sau per vasarą pasimokyti prancūzų. Niekur nedingsiu, taip noriu gerai išmokti šią kalbą! Kai turi prastą mokytoją, turi trigubai daugiau stengtis pats...
Taip pat dabar pagalvojau, kad taip ir neparašiau vasaros "to do" sąrašo ir sulaužiau tradiciją (žiauriai reikšmingą tradiciją (meh), bet jis puikuojasi mano užrašų knygutėje, o tai vis šis tas! Kas žino, gal dar pasidalinsiu juos su jumis - taip bus lengviau viską vykdyti, nes žinosiu, kad prisižadėjau tiek daug žmonių, o be to, turėsiu baisiai kietą ir nesunaikinamą jo variantą. Bet bus matyt, bus matyt.

O šį kartą noriu pasidalinti su jumis savo vasariškais praeitos savaitės įspūdžiais - visai gerai tas mano laikas bėga! Kojų dar niekas jam neišsuko.

Taigi va: birželio 21d. išsiruošiau pas senelius - jei mane pažįstat, tai žinot, kad be dviejų gigantiškų krepšių neišsiversiu. Dar priskaičiuokit fotoaparatą ir jo objektyvus, juostinį "Dianą", piešinių papkę ir kuprinę. Taip, tai tikrai aš. Taip išsiruošusi po poros valandų atsidūriau ten, kur mane amžiais bando, tiesiogine to žodžio prasme, nušerti, bet tą kartą neįprastai gerai sekėsi su tuo susidoroti - tik paskutinėmis dienomis gavau barti, jog nieko nevalgau. Ach, tos močiutės...:)
Tą dieną bandžiau kuo anksčiau užmigti, nes kitą rytą keliavom į Latviją...

Pirma stotelė - Siguldos pilis. Nors tos pilies tiek ten ir tebuvo. Nuotraukose - kažkoks dvaras ar kažkas panašaus, pačios pilies visai nedaug likę, nebuvo ką ir fotografuoti.
Šiame kelionės taške nebuvo nieko įdomaus - nebent prie įėjimo į pilies teritoriją grojantys ir dainuojantys dešimtmečiai berniukai. Ir dar atsiveriantis miško vaizdas bei kita pilis. O apskritai, tai tik gera kompanija gelbėjo - prisijuokėm, prisikalbėjom ir keliavom toliau.

Antra stotelė - Gutmano uola. Iš tiesų aplink ją buvo ir kitokių lankytinų vietų, bet jos labaai toli viena nuo kitos - pėsti būtume ilgai užtrukę. O su dviračiais - pats tas! Gal kada nors tuos dviračius ten ir nusivešim - tuo labiau, kad Latvijoje keliauti yra beveik tas pats, kas Lietuvoje - kalba panaši, gamta irgi, parduotuvės, žmonės, viskas sava, gal net per daug. Visai nesijaučiau kaip užsienyje. Dar prisidėjo ir tai, kad jau daug kartų joje buvau ir turbūt dar nemažai kartų apsilankysiu - kitąmet žadam važiuoti į Estiją ir Suomiją. Vėl per Latviją :)
O Gutmano uola turi savo istoriją... Bet ji keista. Buvo kažkoks jaunikaitis, kuris įsimylėjo merginą ir ją prie tos uolos užmušė.. Bet nedaug apie tai žinau, vis tik vaikščiojom be gido, kiek patys pasiskaitėm namie ar prie stendų, tiek ir supratom. Iki šių dienų uoloje žmonės iškalė įvairius prisiminimus, ženklus ir metus, kuriais jie ten lankėsi. Pati uoliena keistos struktūros, kai palieti, kaip smėlis byra.
Prie uolos yra laiptai - iš pažiūros visai nekalti, paprasti laiptai. Bet kai pradedi jais lipti, nėra pabaigos... Nežinau, kiek ten jų sugrūsta, bet lipau su dėde gal 15min ir galiausiai, įkopus į kalną, nieko nepamačiau, tik mišką ir rodykles, kur eiti toliau. Bet toliau nėjom. Gi likusi komanda tupėjo apačioje. Lipant dar su lietuviais prasilenkėm, kurie burbėjo: "kažkokia nesąmonė"..:D

Kuo toliau, tuo įdomiau - sustojom aplankyti Turaidos pilies. Be visų eksponatų ir informacijos smagiausia buvo užsilipti į bokšto viršūnę... O nuo jos galima matyti nuostabias miškų platybes, dvi upes ir tiesiog viską aplinkui! Nuotraukos neatspindi to, ką mačiau, bet patikėkit, buvo gražu!

5-oje nuotraukoje - viduramžių tūlikas. Cool.
Prie pilies dar buvo apšiltinimo sistema, toks pečius, iš jo po visą pilį vamzdžiai išvedžioti. Žmonės jau tada mokėjo gerai gyventi.

 Na ir galiausiai, paskutinė stotelė, kurioje aš visai nebenorėjau sustot - gotikinė Cėsių pilis. Ir dvaras. Kai ten nuvažiavom, pradėjo lyti, o ir aš taip norėjau namo, tad tikrai nesitikėjau, kad bus kažkas gero, bet viskas buvo tiesiog VAU. Visko tieeek daug ir taip įdomu, žiauriai patiko.
Pradžioje mums penkiems davė tris žibintus/žvakes, su kuriomis nukeliavom į pilį. Vaikščiojom siaurais neapšviestais laiptukais, tyrinėjom pilį ir kopėm į bokšto viršūnę. Man ypač patiko tai, jog ta pilis nerestauruota. Beveik. Visos sienos, viskas, taip, kaip buvo seniau. Tarkim, Turaidos pilis - visa atstatyta. Mačiau, kad tik pamatai išlikę. O štai šita pilis... Super!
Dar vienas įsiminęs dalykas - ten gyvenantys žmonės. Jie tiesiog ir gyvena taip, kaip senais laikais. Apsirengę senoviniais rūbais, rengia visokius renginius ir panašiai. Mes galvojom, kad gal ten koks vaidinimas vyksta, bet kai užklausėm dvasininko rūbais apsirengusį žmogų, jis atsakė, kad jie tiesiog taip gyvena. Šaunu!
Iš pilies grįžom į pastatą, kuriame pirkom bilietus. Tas pastatas ir buvo dvaras. Ir turiu pasakyti, kad labai didelis... Mus nuvedė gilyn, į tamsius kambarėlius, kuriuose buvo įvairių iškasenų ir kitokių eksponatų ir vis juos apžiūrinėdami užlipom į viršų, kur prasidėjo "dvariška" aplinka. Viename aukšte buvo toks kambarys, kuriame sienos iki lubų išdažytos dryžiais, kurie sueina į vieną tašką - lempą. Iki šiol nieko panašaus nebuvau mačiusi! O jūs galit pamatyti 10-oje nuotraukoje.
Pačioje dvaro viršūnėje - biblioteka. Jauki, kelių aukštų. O virš jos - bokšto viršūnė, ant kurios galima užlipti. Užlipus atsiveria miesto vaizdas, namai, stogai ir Šv. Jono bažnyčia.
Po pilies dar nuėjom į parkelį, kuris buvo nuostabiai sutvarkytas - švarus aptvertas tvenkinys, kuriame plaukioja antys, žuvys ir juodos (!) gulbės, trys fontanai, statulos, daugybė gėlių... Gražu, tvarkinga, pasakiška! Kai pagalvoju apie parkelį, prie kurio gyvenu, tai... :D Nesulyginami dalykai.

Taip ir praėjo tas sekmadienis, 22-a diena: smagiai, įdomiai ir prasmingai :))

Tikiuosi, skaityti ir veizėti nepabodo, gal dar padėsit man apsispręsti?
Ar Jūs vyktumėt į trijų dienų kelionę, kurioje būtų ir jūsų buvęs vaikinas?
Galvoju, kad gal vis tik važiuoti, nes man dėl jo visiškai dzin, bet žinau, kad daugiau bendraamžių ten nebus, tai ką gi aš veiksiu?.. Nors bus šeima, bet su draugais vis tiek linksmiausia būna. Vieną dieną plauksim su baidarėm, o kitomis - visi bendraus, žais gamtoje ar pan.
Ohh... Nežinau, ką daryt. Per šiandien reikia apsispręsti!

Help! I need somebody,
~Aušrinė