Aušrine, kur tu, Aušrine?
Aušrine, kur tu, Aušrine?
~~~
Aušrinė skendi gilioje bekraštėje apatijoje, bet atsitiktinumo dėka sugalvojo pasileisti Foje dainas. Foje atgaivino ir priminė Aušrinei, kad jai patikdavo rašyti. Ir kad ji gali rašyti. Dabar.
~~~
Aušrinė nežino, ką rašyti, bet tai ne problema. Net tai, ką ji jau sugebėjo parašyti, pakėlė jai nuotaiką. „Juokinga apie save rašyti trečiu asmeniu“, - pagalvojo ji. Taip, ganėtinai juokinga. Bet kartais Aušrinei atrodo, kad ji ir tėra trečias asmuo. Kažkas vyksta aplink, plaukia, kiti žmonės džiaugiasi, o ji kažkodėl liūdna, verkia, graužiasi ir neturi energijos niekam, o, NIEKAM. Sunku su tuo gyventi. Todėl dažniausiai Aušrinei norisi iš viso negyventi. Čia įsikiša R. - jis įsitikinęs, kad Aušrinė turi gyventi. Kodėl? Nežinau. Aušrinė irgi nežino. Viskas beprasmiška.
~~~
Foje primena vaikystę ir paauglystę. Ach. Aušrinei patinka prisiminti tuos laikus - tuomet ji turėjo laiko, jėgų ir resursų kurti, mokytis, patirti gyvenimą. Ji net sugebėjo savo melancholišką nuotaiką nukreipti kūrybos kryptimi. Dabar ji jau seniai to nebemoka, neturi tam erdvės, laiko... Todėl ji tik idealizuoja, nejučiom bando atlikti veiksmus, kurie primintų tuos laikus - juk dėl to ir pasileido Foje. Och, Aušrine. Tau reikia būti čia ir dabar. Viskas kinta. Tavo aplinka, įpročiai, žmonės pasikeitė - tu irgi kartu su visu tuo. Manau, kad tau reikia priimti šiuos pokyčius ir bandyti iš esamos situacijos išspausti geriausia, ką tik gali.
~~~
Aušrine, dar tau reikia prisiminti meilę. Tas ugneles akyse, kai sugalvoji kažką naujo, kai labai nori kažką nuveikti. Viskas kinta - tavo įpročiai, savybės, aplinka -, bet tavo meilė gyvenimui kisti neturėtų. Tu visada mokėjai stipriai, gyvai žavėtis, džiaugtis, siekti savo svajonių, siekti to, kas tau reiškė meilę. Ir dabar tai gali. Siek meilės. O kai prisiminsi, ką reiškia turėti ją savyje, pagysi. Manau, kad meilė tau leisdavo nenukrypti per daug į vieną ar kitą pusę. Ji tau leisdavo žaisti, mėgautis, gyvuoti, kurti. Dabar tau tikrai trūksta meilės. Ne kitų žmonių meilės, bet savo pačios meilės - meilės sau, savo veikloms bei žmonėms aplink tave.
~~~
Na, štai, Aušrine - ar geriau? Manau, kad Aušrinei šiek tiek geriau. Šiek tiek.
 |
| 2015, juosta |
Šilumos pliūpsnis Aušrinei, kurioje tiek daug visų kitų. Nežinau, kodėl pamažėle pametame ugnelę... rašyti. Gaila.
AtsakytiPanaikintiPerduosiu Aušrinei. Ir išties - galvoji, kad visuomet kursi, kitaip ir būti negali, bet patenki į “suaugėlio” gyvenimą ir viskas pasikeičia. Aplink tave, bet ne viduje. Turbūt čia ir slypi konfliktas.
PanaikintiR E L A T A B L E
AtsakytiPanaikintikiekvienas žodis, sakinys ir pastraipa. dabar tik reikia sugalvoti kaip sau tos meilės duoti.
Aušrinei ačiū - kad iškėlė paviršiun tai, ką pati jaučiu, bet bijau pripažinti.
Gera matyti, kad seni pažįstami skaitytojai vis dar karts nuo karto užsuka ir randa kažką sau arba dalelę savęs...:) Ačiū, Akvile.
Panaikintijausmai ir mintys iki skausmo pažįstami. ir foje... prisiminiau „kitoks pasaulis“, kurią mano buvusioj mokykloj leisdavo per renginius. taip asmeniškai susiskambėjo su nostalgija, pasiilgimu buvusių savęs versijų.
AtsakytiPanaikintiačiū už įrašą, pasijaučiau ne viena. ir linkiu tau meilės. atsikvėpti.
Malonu, Rusne, malonu! Ačiū, kad skaitai, ačiū, kad pasidalini.
Panaikinti