Nesuk galvos

Tupi paukščiai du
ant lyno
plyno lauko keru
apgaubto
kai kažkuris,
tas, dešinėj,
pasuka žvilgsnį vis
ir atgalios
sugrįžta.

Nesuk galvos,
nesuk.

Taip skauda,
kai grįžtu
į šitą lauką
pernai.

Taip skauda,
kai grįžtu,
kai trakši
tavo kaklas iš
slankstelių
keturių
dviejų.

Taip skauda,
o, taip skauda,
kai, paukšti kairysis,
ten šnabždi,
kad dar labiau
skaudėtų
vakar,
kai tu
mes
buvom
nebuvom
laukuos
pasidžiovę -
iš džiaugsmo.

Šrinė