Balandis! April! Avril!

Su balandžio pradžia, žmogeliai!!!
Štai ir atėjo mano ilgai lauktas mėnesis, per kurį prasideda tikras pavasaris. Nors kol kas orai vėl atšalo, bet manau, artimiausiu metu temperatūra tik kils ir kils..:) Ahhheyy!! Valio pavasariui!!!

Na o man su pavasario vėjelis į galvą atpūtė rankdarbių maniją: ištisai noriu kažką kurti, daryti, lipdyti. Savaitgalį nusipirkau žvakę (dievinu žvakes) ir grįžtant namo visiškai spontaniškai nusprendžiau tą žvakę papuošti šakelėmis, o kadangi pakeliui lyg tyčia pamačiau prikirstą jų visą kalną, tai kaip tik tą sprendimą ir įgyvendinau: prisirinkau šakų ir namuose tuoj pat ėmiausi darbo. Gautu rezultatu labai džiaugiuosi, žvakė atrodo daug gyvybingesnė ir išraiškingesnė! Kitame įraše galbūt įkelsiu nuotrauką, šiuo metu šiek tiek apleidau fotografiją, mat to didelio fotiko nesinori visur nešiotis, todėl naudoju telefoną, o telefono kameros kokybė tai... šššššnipštas. Tai ir fotografuoju žymiai mažiau su veidrodiniu, net nebekyla noras įamžinti savo dirbinių. Bet vėlgi, jei pradėsiu vardinti visas priežastis, tuo ir pasibaigs šis įrašas, o tokie dalykai mane jau pradeda erzinti (kiekviename įraše rašau bemaž tą patį apie savo laisvo laiko trūkumą ir t.t. TAI TIK MANO KALTĖ, KAD NEMOKU TO LAIKO SUSIPLANUOTI). Verčiau spauskit čia, ir pamatysit kažką panašaus į tai, ką pasidariau aš.:)
Be to, vėl griebiau į rankas virbalus. Prisiminiau nuo rudens pradėtą ir nebaigtą megzti šaliką, o dabar negaliu atsiplėšti nuo jo mezgimo :) Užsibrėžiau tikslą - pabaigti megzti tą šaliką ir pradėti kokį nors megztinį :3 Žinau, kad nieko nemoku ir nesuprantu schemų, bet jei labai nori, juk viskas įmanoma! Tad virbalai, siūlai į rankas ir mokslai į šalį (šie jau užkniso juodai) - aš ateinu mezginių pasauli!

Dar turiu jums gana juokingą, bet tuo pačiu ir nelabai, naujieną iš savo gyvenimo. Prieš savaitę mama ant kojos nykščio užsimetė stiklainį. Aš ne šventoji, tad man juokingas vien jau tas faktas, kad stiklainis pritrėškė nykštį. Aišku, baisiai skauda o ir tas nelaimingasis pirštas atrodo tiesiog siaubingai, bet vis tiek krečia juokas. Spėkit, kas nėjo į darbą? Aš ir norėjau prisijungti į NEdarbo gretas prižiūrint ligonį, bet, deja deja. Dabar turiu viską daryti už mamą - na, beveik viską. Einu į parduotuvę, tempiu didžiulius, pirkinių pilnus maišus namo, nešu šiukšles, tvarkau namus, darausi valgį, žodžiu, nėr gyvenimo. Ta prasme ir taip nieko nespėju, o dabar dar pusšimtis kitų darbų atsirado. Bent tiek, kad mažiau prie kompiuterio sėdžiu (kartais tikrai ilgai užsibūnu, dėl to ir ko nors nespėju padaryt :D), bet čia vėlgi - neskaitau kitų blogų, nerašau čia, nerašau į TD ir panašiai... EEech. Norėdamas kažką turėti visada turi kažką ir atiduoti, ar ne?

Tai vaaa, taip ir gyvenu. Stengiuosi susibalansuoti savo gyvenimą, nes nelabai man patinka tas "nieko nespėju, duok valgyt, o ne - mokslai" gyvenimas. Kol kas nelabai sekasi.

Koks pas jus oras?
~Aušrinė