Audra mintyse, audra širdyje

Audra... Kokia nuostabi audra. Kaip ir mano dabartinė būsena. Galbūt per drąsu taip kalbėti, galbūt. Taip prisišnekėjusi po to viską prarandu. Bet kad tikrai - šiandien, vakar - viskas nuostabu. Tik pažymiai kiek krenta. Bet labai nedaug. Pasitaisysiu. Galų gale, kiek galima mokytis!
Bet rimtai, audra... Mmmmm... Kaip seniai jau bebuvo. Lietus, žaibas, griaustinis, šlapias asfaltas - mmm... Taip gražu, taip gaivu, taip gera sielai. Negaliu atsigėrėti. Nors pro buto langą visą tai stebėti ne taip smagu, kaip būnant sode, mūriniame namuke, bet audros grožio tai nė kiek neslopina.
Na, bet kaip gražu! Kaip gera...
Ramu...
O be to, man atrodo, kad įsimylėjau. Jau keletas dienų kaip galvoju apie tą patį žmogų :) Tik šiandien sužinojau jo vardą, nedažnai jį matau, bet... man jis taip patinka. Koks malonus jausmas! Buvau beveik jį pamiršusi. Kažin, ką K galvoja apie mane? Vėl tas malonus širdžiai, virpėti verčiantis klausimas. *ŽYBT* - trenkė toks ryškus žaibas! Kaip gražu!!! Bet, vis dėlto, kodėl jis taip į mane žvilgčioja? Ne be priežasties? Ką jis galvoja? Kas aš jam?? PLYKST - dar vienas žaibas. Mano galvoje tokia ramybė, bet kartu ir tokia sumaištis. Aš nebenoriu valgyti. Mokslai nebe taip domina. Knygos, muzika, svajonės - štai ką veikiu. Įsimylėjau? Ko gero. Ak, kiek daug minčių, kiek daug jausmų!....

Sveikinu jus perskaičius turbūt patį nerišliausią bloggerio įrašą visame pasaulyje. Noriu audros. Ji stiprėja. Jėga.

Savam stiliuj,
~Aušrinė