Kai nėra laiko, kai skubu, kai džiaugiuosi ir kai ilsiuosi, kai svajoju, kai rašau, kai groju, kai sėdžiu nuobodžioje pamokoje, kai stebiu degančia žvakę, kai kalbuosi, kai žiūriu pro langą, kai važiuoju, kai klausausi muzikos - visada galvoju apie jį. Nesvarbu, kad mes net nebesimatom. Jau pusę metų jo nemačiau. Nesvarbu, kad nebeeinam į tą pačią mokyklą, vis tiek apie jį galvoju, galvojau ir galvosiu. Kartais dar susirašom. Dažniausiai, žinoma, mano iniciatyva. Bet... kaip aš apsidžiaugiu, kai parašo jis!.. Ir ta diena, ta visų keikiama vasario 14-oji, buvo viena iš tų dienų, per kurią jis man parašė. Nenoriu tik susirašinėti, ne... Pasiilgau tų penktadienių kartu su juo... Pasiilgau jo geraširdiškumo ir linksmumo. Jis buvo ir geriausias draugas, ir vaikinas! Ech... Norėčiau būti su juo. Noriu. Nežinau, ko nori jis. Žinau, kad jis pasikeitė. Kažkiek. Bet man nerūpi. Jis vis tiek yra jis. Tas, kurį myliu.
Tvardau save, kad eilinį kartą nepaimčiau telefono ir pačiu lengviausiu būdu neišrėžčiau jam to, ką jaučiu. Mūsų žinutės apsiriboja saugiu draugiškumu. Tik tiek. Lyg koks kramtomos gumos šydas, apgaubęs mūsų pasaulius, neleidžiantis prisiartinti meilės sukeltiems pavojams.
Kodėl taip sunku? Aš žinau, kad jis taip jautėsi tris metus. Ir puikiausiai tai slėpė. Bet aš nemoku slėpti. Ir jis viską žino. Žinau, kad žino. Kodėl taip sunku?
Visi sutapimai, jo šeimos pripažinimas, jo sesė... Istorijos, prisiminimai, tarpiniai žmonės...
Man liko tik jo mėgstama muzika, nuotraukos, prisiminimai, bendri juokingi nutikimai, "bajeriai" ir jo telefono numeris. Dalelės jo. Štai kas man liko.
Jis visad buvo Tas. Tas, kurį kitos vadina "vieninteliu".
Na taip, visko gali būti, bet būtent dabar man neatrodo, kad bus kitas, kurį galėsiu taip mylėti :)) Nelabai smagu, kai aš taip mėgstu coldplay, o beveik visos jų dainos primena jį..
O nemanai,kad pati esi perjauna tam? Apie vaikinus galvot reikia baigiant mokykla, o ne ja ipusejus. Manau,kad pati dar ne labai supranti kas is tiesu yra meile. Nors ir irasaas labai mielas,ir blogas geras...
Kiekvieno iš mūsų požiūriai skiriasi... Ne, nemanau. Kiekvienas gyvas sutvėrimas savaip supranta meilę. Ir maži vaikai. Ir paaugliai. Ir suaugę. Ir seneliai. Ir jeigu jau aš nesuprantu, tai tuo labiau nesuprantate Jūs, nes kitaip tokių dalykų nerašytumėte..:)
Taip..Kiekvienas turi savo poziuri. O mano nuomone yra tokia. Nes net nepasakyciau kad tau yra 15 metu. O ka zin . Kaip ta meile laikai? nors nesvarbu..
Mielas, labai mielas įrašas. :) Gyvenimo dar daug liko, bus ir dar vienas TAS, kurį sutiksi. ;)
AtsakytiPanaikintiMatau Coldplay... Ech..
Na taip, visko gali būti, bet būtent dabar man neatrodo, kad bus kitas, kurį galėsiu taip mylėti :))
PanaikintiNelabai smagu, kai aš taip mėgstu coldplay, o beveik visos jų dainos primena jį..
O nemanai,kad pati esi perjauna tam? Apie vaikinus galvot reikia baigiant mokykla, o ne ja ipusejus. Manau,kad pati dar ne labai supranti kas is tiesu yra meile. Nors ir irasaas labai mielas,ir blogas geras...
AtsakytiPanaikintiKiekvieno iš mūsų požiūriai skiriasi...
PanaikintiNe, nemanau. Kiekvienas gyvas sutvėrimas savaip supranta meilę. Ir maži vaikai. Ir paaugliai. Ir suaugę. Ir seneliai.
Ir jeigu jau aš nesuprantu, tai tuo labiau nesuprantate Jūs, nes kitaip tokių dalykų nerašytumėte..:)
Taip..Kiekvienas turi savo poziuri. O mano nuomone yra tokia. Nes net nepasakyciau kad tau yra 15 metu. O ka zin . Kaip ta meile laikai? nors nesvarbu..
PanaikintiKoks fainas įrašas. :))
AtsakytiPanaikinti"Be jo aš - kaip gėlė be vandens." - priminė man vieną mano įrašą. :D Nuomonės mūsų manau sutapo tada :D
O Anonimui, meilei amžiaus ribų nėr. Tad nesvarbu, baigė ji mokyklą ar ne. :))
Matau, dažnai jau taip mums :D
Panaikinti