Važiuoja. Stogas.

Namų darbai yra žvėris. Žvėris, kuris tyko tavęs už kampo tada, kai tau labiausiai norisi gyventi. Tave sudrasko, palieka pliką nuogą ir stumteli į žiaurųjį gyvenimą.
Na, gal ne visai taip. Bet faktas, kad namų darbai yra nesąmoningiausias dalykas, kokį tik žmonija galėjo sugalvoti. Viskas dar būtų pakenčiama, bet kai užduoda TIEK DAUG namų darbų, kad du kartus per spėji pamiršti tai, ką turi atlikti, tai jau visai nebėra pakenčiama.

Nepaisant namų darbų ir testų, viskas čiki piki. Aš pradedu vėl būti savimi. Dauguma susidarė apie mane kitokią nuomonę, negu turėjo. Mato mane kitokią, negu esu iš tiesų. Bet štai. Aš grįžau. Pamokose, mokykloje, namie, su draugais esu ta pati aš, kuri buvau seniau. Ir man tai patinka.
Aš esu savimi ir daugiau tikrai savęs nebe prarasiu. Man vienodai, ką dabar apie mane galvoja visokios lietuvių, anglų ar dar balažin kokios mokytojos. Man vienodai, ką apie mane mano kiti. Tik kartais būna smalsu. Bet tai kas kita.
AAAAAAA!!!!!!!

Šeštadienį iškepiau naujausią kūrinį mano rankdarbių istorijoje. Auskarus-kačiukus. Štai va tokius:

Neišėjo nufotografuoti taip, kad matytųsi, jog jie įsikandę man į ausis :)

Bet žinokit, kad taip yra.

Ir aš juos dievinu.

Mmm.

Gerų mokslų,

myliu jus

~Aušrinė 

P.S. Šis įrašas buvo visiška raizgalynė ir apskritai rašiau visai sau nebūdingu būdu. Taip yra todėl, kad man nuo tos mokyklos jau važiuoja stogas. Gerai, kad bent prisiminiau Coldplay, kurie visad nukelia mane į senus gerus laikus...:)