People help the people

Kai kurie dabar dabar jaučiasi ypatingi, kai kurie - verkia, vieni juokiasi, kiti miršta.

Kai kurie nusivilia, kai kurie patiria kažką nuostabaus, kai kurie gimsta. Ir visa tai vyksta vienu metu, kiekvieną sekundę. Pasaulyje yra daugybė žmonių. Gal net per daug. Ir dėl to mes jų nevertiname. Dauguma, apsiginklavę surūgusiais veidais, traukiasi kuo toliau nuo kitų žmogiškųjų būtybių. Nesakau, kad visi. Žinoma, ne. Tuo labiau, kad pastaruoju metu vis dažniau pastebiu, jog žmonės man šypsosi... Lyg iš kažkur mane pažinotų ar būtų matę, lyg tiesiog pasisveikintų. Šypsena. Gal todėl, kad aš pamečiau savo surūgusią kaukę? Ir seniau šypsodavausi, bet dabar kažkaip... lūpų kampučiai patys kyla į viršų. Bet faktas, kad daugybė žmonių nemėgsta, vengia ir apskritai retai bendrauja. Ypač tie "bandos" žmogeliai. Aš asmeniškai vertinu kiekvieną pokalbį ar žodžių persimetimą su kitu žmogumi. Bendravimas man yra nuostabus dalykas. Bendrauti žmonėms yra būtina. Kalbėti, diskutuoti, mokytis reikšti nuomonę. O kaip nuotaika praskaidrėja, kai maloniai paplepi su nepažįstama pardavėja ar bibliotekininke, kai koks nors žmogus ko nors pasiteirauja ir tu gali pagelbėti, kai apskritai kalbiesi su nepažįstamaisiais. Labai!
Nepamirškim, kad mus supa tiek daug žmonių, tiek daug ĮDOMIŲ žmonių ir kaip malonu su jais bendrauti.:)

Man ši savaitė buvo žvėriška... Iš esmės vis dar yra, nes turiu teik daug namų darbų! Žodžiu, šimtai atsiskaitymų, asmeninis gyvenimas, maistas, miegas, knygos, viskas painiojasi, kartais pamirštu, ar sapnuoju, ar jau atsibudau, kartais užsigalvoju ir pamirštu, kur esu, bet kol kas dar viską spėju... Įgrūdo mane į istorijos viktoriną, bet galvojau, jog ji po kelių savaičių bus. O sužinojau, kad bus šeštadienį. Apie viktorinos temą nieko nebuvau skaičiusi ir nieko nežinojau, o vakar mums dar pasakė, kad viktorina bus rytoj, t.y. šiandien. Davė pluoštą lapų, kuriuos reikėjo perskaityt ir išmokt... Sąžiningai skaičiau, bet vis tiek iš 5 vietų užėmėm penktą :D Dailės gimnazija - tai ne fantazija... Nors nieko stebėtino - dalyvavom KTU viktorinoje. O jie genijai ten visi susirinkę. Dar norėjau ten stoti. Bet pasirinkau dailę.
Tai va, nespėju nuotraukų į projektą 365 kelt. Keista, bet per šią savaitę buvo dienų, kai neįsijungdavau kompo. O tai į naudą! Tas 1-os valandos limitas buvo sulaužytas jau kitą dieną (:D:D), bet kitomis dienomis jo neviršijau. Yay!

Ką manote apie trumpus kasdienius netyčinius pasikalbėjimus apie šį bei tą su nepažįstamais žmonėmis?:)
~Aušrinė :))