Jei kas nors paklaus, kur aš - tylėk

Stoviu tarpduryje. Ausų būgnelius pasiekia gana malonus garsas - ji karpo popierių. Popieriaus kvadratėlių krūvelė sparčiai didėja. Jos darbas svarbus. Nenoriu jai trukdyti. Tačiau trokštu praskrosti mus skiriančius milijonus oro molekulių, apkabinti ją per liemenį ir niekada nebepaliesti. Žinau, kad myliu ją. Visada mylėjau.

Sometimes I want to live I my own life, life in my dreams. Sometimes I don't want to sleep, because dreams are worse than reality. Sometimes I keep dreaming, even if I don't need and don't want to do it.. But we all know - dreaming is WONDERFUL thing. The best thing, helping me when I'm stuck in my world.

 Jaučiu visišką harmoniją. Galiu keliauti mintimis kur tik noriu, ir nejaučiu nei liūdesio, nei džiaugsmo. Neutralu. Ramu. Tobula. Jokių nervų, jokių ašarų, jokių šypsenų, jokio juoko. Nieko. Ramu.
 Svarstau, ar tik tai ne muzikos įtaka? Šiandien buvau filharmonijoje. Koncerte. Smuikai, violončelės, būgnai, arfos... Kaip viskas nuostabu. Muzika. Kaip puikiai jaučiau kūrinių nuotaikas... Tai išdavė ir mano žandai. Kai muzika pakrypsta į įtampos, drąsos, galios pusę, iš karto manyje užverda kraujas, žandai nurausta, kūnas įkaista.
 Iš tiesų Kauno filharmonijoje buvau antrą kartą. Seniau nelabai žavėjausi tokiais dalykais. Apskritai į visus kultūrinimosi centrus nekreipdavau ypatingo dėmesio: jei einam su klase - tai einam, jei siūlo tėvai - nueisiu, kad jau siūlo, bet nebūdavo taip, kad labai norėčiau pamatyti, išgirsti, sužinoti. O jau kelerius metus mane labai domina ir teatrai, ir filharmonijos, ir įvairūs renginiai, ir krepšinio varžybos... Noriu dalyvauti, pažinti, sužinoti, pamatyti, išgirsti, pajusti. Ir kaip gerai, kad Kaune tiek daug renginių visais metų laikais vyksta! Na, bet jau krypstu į lankas :)
 Muzika tikrai kažkas ypatingo.. Ji gali manipuliuoti žmonėmis kaip tik nori. Gal ateityje kas nors sugalvos piktų planų, kurių pagrindinis elementas bus muzika. Keista mintis čia įsipaišė. Bet iš tiesų, muzika gali labai daug. Ir gydyti, ir padėti žmonėms. Baisu, jei kas sugalvos muziką atsukti prieš žmones.

Ar vaikštote į renginius, spektaklius, koncertus?
~Aušrinė (pakerėta)

P.S. Šiandien mamai išsakiau tokią mintį, kurią norėsiu kada nors prisiminti, tai:

"Mes negalime išmesti maisto, kai tuo tarpu knygų herojai badauja!"

Ir tikrai, negaliu valgyti daug ir sočiai, jei knygose veikėjai nevalgo beveik nieko. Labai susitapatinu su knygomis, jų pasakojamomis istorijomis ir veikėjais. Jei jie neturi ko valgyti, ir aš jaučiuosi taip, lyg neturėčiau ko valgyti, bei džiaugiuosi kiekviena duonos rieke. Hm.:)