Nuostabus savaitgalis!

(pagaliau gavau nuotraukas :D)

Sveikučiai!!
Noriu jums papasakoti apie savo savaitgalį.. Jis buvo NUOSTABUS!:)
Vėžaičiuose, prie Klaipėdos, vyko miškininkų šventė. Vieną kartą(prieš keturis metus) esu ten buvusi. Mano tėtis seniau dirbo miškininkų institute, tai iš ten ir gavom informaciją apie renginį. Privažiuoja ir latvių, lenkų, ne vien lietuviai susirenka. Žodžiu, buvau maža tada, bet man patiko, tad nusprendžiau ir šį kartą nuvykti.

 Mano tėtis su pamote ir sesėm jau buvo ten, nes prieš kelias dienas važiavo pas senelius.
Tai šeštadienį įsėdau į autobusą ir tris su puse valandos trenkiausi iš Lietuvos vidurio į (beveik) pajūrį. Man patiko kelionė. Nežinau kodėl, bet man patinka važiuoti autobusais, tais kelioniniais. Maloniai švietė saulė, buvo dar ankstus rytas, tai ir knygą paskaičiau, ir muzikos paklausiau, gamta pasigrožėjau. Tiesa, truputį bijojau, nes nežinojau, kaip atrodys vieta, kurioje turėsiu išlipti, o kitų kaimelių pavadinimus ne visada pamatydavau, bet užrašą VĖŽAIČIAI kuo puikiausiai išvydau ir išlipau ten, kur ir reikėjo.
Turiu pasakyti, kad diena buvo baisiai karšta ir pusę jos man buvo baisiai nuobodu. Nežinojau, ką daryti. Tiesiog vaikščiojau, tryniausi aplinkui, stebėjau gyvūnus, kurių ten yra labai labai daug ir žaidžiau su sesėm. Vėliau prasidėjo rungtynės, jose dalyvauti nenorėjau, tai stebėjau, fotografavau ir vis dar nuobodžiavau. BET, ačiū Dievui, pagaliau atsirado tos vietos savininko sūnus G. su draugu J. ir pasiūlė nueiti pasimaudyti. Neturėjau maudymuko, tai nusprendžiau maudytis su rūbais. Gerai, kad visada įsidedu visko per daug, tai turėjau ką persirengti :D

Čia prūdas, kuriame puikiai atsigaivinom. Dar plaustas kairėje matosi, kuris tik vieną žmogų nulaiko.
Po to mums gana šalta pasidarė, tai nuėjom maudytis į karštą kubilą. Mm.. Taip gera įsilipti į karštą vandenį. Tik vėliau vaikų daug pristojo, kartu su mumis įsilipo ir taškėsi, viena mergaitė labai prie manęs pristojo, ant kaklo lipo - teko dingti.
Toliau eiliškumo nebeatsimenu, tai pasakosiu kaip išeina.
Taigi, dar kažką paveikę nusprendėm vėl išsimaudyti. Vėl ėjom link prūdo tik su kamuoliu. Ir taip tikėjomės grįžę vėl įlįsti į karštą kubilą.. Ir įlindom, bet ten buvo milijonas vaikų ir kažkas jau prisisiojo į tą vandenį.. Greitai išlipom ir nusprendėm vėliau išvalyti, iš naujo pripilti vandens. O iki tol dar pasivaikščiojom iki parduotuvės, pasikalbėjom, pabuvom miške, prie miško namelio, truputį užvalgėm ir užsilipom ant šieno namelio. Buvo du tokie padaryti iš šieno ir malkų - rungtims. Mes užsilipom tik ant vieno ir nusprendėm ant kito nelipt, nesugadint. Vėliau pamatėm, kad visi vaikai laipiot pradėjo ir pusę šieno nugriovė. Tai va kaip jie atrodė po vaikų invazijos:

 Pasibaigus rungtynėms vaikai su užduočių vietomis galėjo daryti ką tik nori, tai mes šaudėm iš ragatkių į taikinius, mėtėm ietis ir panašiai.

Labai smagu buvo 'skrajoti' su virve :D Aišku, ignoruojant tą faktą, jog kitą dieną negalėjau pakelti rankų. Na gerai, galėjau. Bet labai labai skaudėjo raumenis. Dabar dar skauda. Bet už tai taip linksma buvo!
Apie vienuoliktą valandą pradėjom tvarkyti kubilą. Plovėm, leidom vandenį, kurenom pečių. Dar reikėjo šlangą sutvarkyti, tai viskas labai užtruko. Kol pylėsi vanduo plepėjom, sėdėjom prie laužo ir kurdinomės šieno namuke.

Ieškodami atsigerti aptikom čili paprikas. Vieną nukniaukėm ir... atsikandom. Geez, kaip degė mūsų burnos!:D Pradžioje nieko, ramūs sukramtėm, o po to viskas prasidėjo... Skuodėm namo, gėrėm vandenį, ledus valgėm ir vis tiek taip graužė.. Bet reikėjo išbandyti! Dabar būtų gaila, jei nebūčiau atsikandus :D

Po valandos jau beveik nebegraužė, net nesijautė, tai ramūs pradėjom kūrenti kubilo pečių. O jis taaaip ilgai šilo.. Pirmas dvi valandas ledinis buvo. O mes vis laipiojom ant šieno namuko, į indėnišką palapinę įsilindę buvom, prie laužo šildėmės. Kol žmonių dar daug lauke buvo, mus 'pagavo':

O vėliau jų vis mažėjo, mažėjo.. Beveik visi jau miegojo savo palapinėse, o vanduo dar nebuvo pašilęs. Patikrinę, ar vis dar tebešaltas nusprendėm pabandyti įlįsti. Lauke buvo jau vėsu ir aš turėjau rengtis savo šlapius drabužius. Oi, kaip nesmagu ir šalta. Ir blogiausia, kad įlindom, o vanduo dar tooks šaltas. Bėgom prie laužo šildytis. Po to tupėjom prie kubilo pečiaus ir šildėmės prie jo. Tada vėl nusprendėm kad vanduo jau šiltas - vėl bėgom prie laužo. Taip kas valandą vis tikrinom. Galiausiai pasidarė per šalta šlapiais rūbais sėdėti prie kubilo tai įlindom į šieno namuką, į kurį dar nebuvom lindę, nes jame mažiau vietos (kitame kažkas miegojo). Pasislėpėm nuo vėjo, pakalbėjom, pailsėjom. O kai išlindom, lauke žmonių išvis nebebuvo. Ir mes net nenutuokėm, kelinta valanda. Dar po valandos pamatėm, kad jau švinta. Aš labai norėjau stebėti saulėtekį, bet kol saulė pasimatys dar reikėjo palaukti pusvalandį, o jau tikrai galėjom lįsti į kubilą, todėl nieko neišėjo. Bet kokia laimė apima, kai pagaliau pajunti šiltą šiltą vandenį po tokios šaltos nakties... Ech.

Tai va. Porą valandų pramirkom vandeny. Jau žmonės ėmė keltis. Galiausiai nusprendėm kiek numigti. Pamiegojom dvi valandas ir tas draugas turėjo išvykti, o aš dar pusdieniui pasilikau, nes mano šeima tam tikrais reikalais išvažiavo į Klaipėdą.

Ir žinot ką? Jaučiausi keistai. Labai. Vaikščiojau su G. po visas jų valdas ir fotografavau. Jaučiausi nešvari. Purvinais rūbais, neišvalytais dantimis, skaudančiomis kojomis(tos žaizdos dar nesugijo), neišsimiegojusi, susivėlusi, per karšta, bet buvo gera. Kažkodėl. Toks geras jausmas, kad diena ir naktis buvo tokie nuotykingi ir įdomūs. Tikrai.

Štai čia ir pabaigsiu savo pasakojimą. Tiesa, namo grįžau apie devintą-dešimtą valandą ir buvau visiškai be jėgų, be miego, be gerų emocijų, bet vis tiek savaitgalis buvo perfect.

Pasidalinsiu su jumis dar keliomis nuotraukomis.

Gardžios slyvos

Orientacinės rungties pabaigoje visi turėjo pereiti šitą rastą. Daug kas net nebandė pereit, tiesiog nerdavo!

Štai ir viskas!

Ką gero nuveikėt jūs?

~Aušrinė :)

P.S. Paskutiniai du įrašai kiek per ilgi. Atsiprašau! Turbūt atsibosta tiek daug skaityti. Daugiau taip nedarysiu!:D