I'm really in love with cats

Sveiki visi!!:)
I'm so happy happy happy, but I don't know why!!!
Viskas atrodo taip gerai, darau tai, ką noriu, AAA!!!:)
Tik vienas dalykas man trukdo: žaizdos ant kojų. Tie nauji batai taip stipriai nutrynė, kad dabar negaliu jokių kitų užsidėti.. Tik šiandien išėjau pusvalandžiui po parką pasivaikščioti ir knygą bibliotekai gražinti. Bet vis dar skauda. Labai. Savaitgalį bus miškininkų šventė. Norėjau ten važiuoti! Ir vis dar noriu. Todėl labai labai tikiuosi, kad žaizdos nesukliudys :) Viskas bus gerai, taip?

Kitas dalykas: atradau krūvą drabužių, kuriuos galiu parduoti, todėl laukia ilgas fotkinimosi procesas.. Kelsiu juos į www.manodrabuziai.lt . Gal pavyks ką nors parduoti! Vis geriau, nei nenaudojamų rūbų prikimšta spinta.
O šiaip toje svetainėje galima daug gerų dalykų rasti! Ne vieną daiktą jau įsigijau, o šiandien va tokias petnešas aptikau:

Prieš kelis mėnesius labai užsimaniau petnešų - man taip gražu! O man dauguma džinsų smunka, tai ir naudos bus :D
Labai labai džiaugiuosi jas atradusi ^^

O dešinėje - mano dabartinė piniginė.
Ji tokia nuostabi!!

Dar seniau rankinuką su katašuniu nuspirikau ir dvi maikutes. Maikėmis truputį nusivyliau, bet už tai supratau, kad prieš perkant reikia išsiklausinėti visiškai visko.:)
Tai va.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Pasidalinsiu žinia, kuria norėjau seniau pasidalinti :)
Mama sakė, kad jei rasim kačiuką, kuris pats prieis ir prašys pagalbos, galėsim jį pasiimti ir auginti :) Aš tris metus zyziau, kad noriu katino ir štai, dabar viskas priklauso nuo likimo! Tikiuosi, jis bus man palankus.
O dabar STOP. Įsijunkit dainą ir skaitykit toliau :)

  Iš tiesų mes esame laikę tris kates. Pirmasis yra patinas vardu Kuzia. Pamenu tą akimirką, kai močiutė grįžo iš parduotuvės ir laikė Kuzią rankose. Dar mažą, mielą katinėlį. Pradžioje jis gyveno mano namuose, bet dėl keleto priežasčių, kurias aprašysiu vėliau, išvežėme jį į Panevėžį, pas senelius(ten yra sodas, tai jam gerai - laisvė). Dar vėliau jis išsikėlė pas kitus senelius ir jis ten gyvena iki šiol.
Taigi, jis buvo kietas katinas tikrąją to žodžio prasme. Dėl jo tėvai pakeitė kambarių rankenas į apvalias, nes nulenkiamas jis mokėjo atidaryti užšokdamas. Visad vaikščiojo kaip ponas, pats sau šeimininkas, lyg buto savininkas. Mėgo draskyti fotelį ir miegoti ant televizorių. O kai miegodavo, jo uodega nutįsdavo per ekraną, todėl trukdydavo žiūrėti filmus. Mes(aš ir brolis), vaikai, trukdydavom Kuzios ramybę: gaudydavom jį su maišu, uždėdavom akinius nuo saulės, aš jį karoliais puošdavau. Turiu keletą nuotraukų sename albume :) Reikės kada nors nuskenuoti.
Dar vienas dalykas, kurio neatsimenu, bet man papasakojo tėtis, tai kad Kuzia labai mėgdavo mano soskę. Rimtas įsliūkindavo į kambarį, eidavo viena kryptimi, tiesiai ten, kur padėtas čiulptukas. Tada pasiimdavo jį ir kramtydavo, žaisdavo. Atsimenu kelis momentus, kai mėčiau jam tą čiulptuką :D Hmm. Dar vienas dalykas, kurį papasakojo tėtis, tai kad Kuzia naktį griebdavo už kojų, kai tėtis eidavo į tualetą! Išgąsdindavo ne juokais. Toks aršus žvėris :D
Tai dėl tokių jo būdo savybių jis atsidūrė Panevėžyje, o vėliau - Rūdiškėse. Dabar jis jau senukas, bet vis dar saugo savo kiemą(taip, jis net šunis iš kiemo išvydavo!) ir trinasi palei kojas. Jis baisus 'trintukas'. Trinasi visur į viską, miaukia, murkia. Tiesa, prieš metus pusę uodegos neteko. Neatsimenu, kaip ten nutiko, bet kažkiek laiko kabėjo pusė uodegos, o vėliau ir nukrito. Dar buvo pervažiuotas vieną kartą, bet išgyveno. Turi jis savybę nesitraukti iš kelio, kai mašinos važiuoja.
Kuzia tikrai ypatingas katinas. Jis nuostabus. Kiek daug dalykų apie jį prisimenu. Dar tas jo mielumas, kai prieina ir laižo koją ar ranką, o po to įkanda. Ak.. Pasidalinsiu su jumis keliomis nuotraukomis.

Čia 2012 metų nuotraukos :)

Kita katė buvo vardu Katė. Nepamenu, kaip ją gavom, bet vardas jai duotas kitų žmonių. Aš vis dar buvau labai maža, todėl su ja tik žaidžiau. O ji turėjo problemą. 'Pridirbdavo' kampuose ir vonioje. Po to mamai tekdavo valyti, o ir smirdėjo nežmoniškai. Vieną dieną mama nusprendė atiduoti ją į prieglaudą. Dabar ji mano, kad negerai padarė (aš taip maniau visą laiką), nes kažkodėl važiuojant jai vis traukė koją mėšlungis. Lyg ženklas, kad mes Katės neturim atiduoti. Bet, deja. Daugiau nieko ir neatsimenu. Įdomu, kas jai nutiko po to. Tikiuosi, kad ji gerų žmonių rankose :)

Trečias katinas, kurį radau internete, vardu Murkis. Atsimenu, kaip internete ieškojau dovanojamų katinų, pati skambinau, nors buvau dar mažutė penktokė :) Kažkodėl man labai įdomu buvo, ar katinas leidžiasi maudomas, todėl visiems, kuriems skambinau, klausiau to paties ir jie dėl to stebėjosi.

Murkis buvo juodas pūkuotas katinas, garsiai murkdavo ir turėjo tik jam būdingų savybių, kaip ir Kuzia. Pavyzdžiui, mėgdavo 'prasinešinėti' kolidoriumi. Lakstydavo iš vieno galo į kitą ir tai mane labai juokindavo. O savo kraiko dėžutę užkasdavo su tapetais :D:D Deja, maždaug po metų mama atidavė jį močiutei(net nežinau kodėl) ir aš labai dėl to liūdėjau. Ech. O užpraeitais metais jis žuvo sode, pervažiuotas mašinos.

Labai mėgstu filmuką "Kaip prisijaukinti slibiną", nes drakonas Bedantis labai primena Murkį. Tas žvilgsnis.. Murkiukas turėjo tokį savo žvilgsnį. Panašų į šį:

Aptikau vieną video :)

Tai va mano katinų istorija. Visus juos labai mylėjau, su visais teko atsisveikinti.

Labai noriu turėti katiną, su kuriuo atsisveikinti nereikės!

Iki greit,

Aušrinė!:)

P.S. Mano naujas video. Pakomentuokit :)