Gegužę, kai karšta

Stebina ir stebina ir stebina. Aš pati, mane pačią. Kai kurie žmonės sako, jog tai mano požiūris leidžia stebinti. Veikiausiai jie teisūs.

Seniau kažką kalbėjau apie ėjimą miegoti už lango jau čiulbant paukščiukams. Na, tai štai. Žygiuose kaip žygiuose - visaip išeina, paryčiais užmigti netgi gera, tad naktinėjimo pasirinkimu nesibodžiu. Bet vidury savaitės! Kita šnekta. Šiuo metu esu ganėtinai pavargusi, nes užmigti su svetimu vyriškiu taip ir nepavyko.

Tvanku. Šiomis paskutinėmis gegužės dienomis ypač karšta, ir aš nežinau, kokiu būdu geriausia išsinerti iš odos. Jei negyvenčiau barake, po namus vaikščiočiau nuoga - miegojimo apsiklojus tik sava oda nebeužtenka. Esu karštakraujė, taip taip, be jokių abejonių.
---

Imi už praskleistų pirštų ir keli aukštyn -
sakei, bijai kraujo,
bet akyse pastebiu geidulį.
Godumo tau stinga, o bendras konfūzas
neleidžia išsigrynint vilčių.

Nežinau, ko tu nori.
Nežinau, ko noriu aš.

Namuose laukia užtinęs keistuolis,
rytą jis dingsta, prasmenga mieste.
Ieškau medžiagos skiaučių
idant galėčiau įkvėpti dar kartą -
tavo kvapas ramus.

Tu sakai, kad amžius neturi prasmės,
aš sutinku,
iki kol imu tave niekint.