08.06

Šiąnakt sapnavau J. J. Tai buvo neišpasakytai keista - lyg vėl būčiau įsimylėjusi arba man neišpasakytai trūktų vyriškio. Miegojau pas R. tėvus, dar liko diena laukimo, iki kol jis grįš. Dar viena naktis. Dar vienas sapnas? J. J. mane nustebino - taip, simboliai buvo aiškūs - laipiojimo sienos, sportinė apranga, viskas tvarkoj, nors vieta ir nepažįstama, sapniškai veik nelogiška, bet vis tiek, pasąmonė kažko jau labai neprikūrė. Bet. Sapne buvom tik mudu ir laipiojom kartu. Kažkuriuo momentu, matyt, užsimaniau į tualetą, tad it peteliškė nuskriejau per kažkokių pastatų sienas, valgyklas, patalpas. Nežinau, kuriuo momentu supratau savo neįtikėtinai pakilią nuotaiką, bet greičiausiai tai buvo pradėjus vaikščioti ir ieškoti tualeto ar kad ir ko aš beieškojau. Jaučiausi itin lengvai. Nesuvaržyta ir nuoširdi. Grįžau pas J. J. lyg ant sparnų ir kažką linksmai klegėdama pastebėjau, kad jis visą laiką buvo atsisukęs mano pusėn ir šypsojosi. Ramus, laimingas. Aš priėjau visai prie pat, svaiginančiai arti, ir lengvabūdiškai sušnibždėjau ausin mergaitiškai pakeltu tonu, kad gal jis dar manęs palauks? Ir jis, žinoma, linktelėjo ir atsakė, kad viskas gerai, o aš strakaliodama nuskriejau atgal tarp jau anksčiau praskrostų patalpų. Jaučiausi naivi. Sutikau kažkokių žmonių ir supratau, kad vėl teks grįžti atgalios. Grįžau. J. J. vis dar stebėjo mane ir šypsojo, bet šįkart mane nustebino malonus susitikimas - už vielinės tvoros, tuo pat metu atsisukusią į mane, pastebėjau La.! Mes abi labai nustebom. Džiaugsmingai pasisveikinom ir kažką palaimingai apsikrykštavom. Ji atrodė gražiai. O juk nesimatėm nuo mokyklos baigimo... Ir, greičiausiai, ne kažin kiek buvau ją per tą laiką prisiminusi. Tačiau rytą gavau suprasti, kad pasiilgau jos. Jos juoko. Kaip ir kitų klasiokų - mokykloje buvo gera. Visi buvo šitokie skirtingi! Ir kaip smagiai mes (ne)sutardavom! O universitete... daugiausia pilka pilka masė. Visi vienodi. Bet sapne apie tai negalvojau. Sapne svarsčiau apie savo įvaizdį J. J. akyse. Jam tas susitikimas lyg ir patiko, patiko mano besitęsiantis laimingas lengvabūdiškumas. Aš grįžau prie jo ir paliečiau abu pečius, santykinai apkabinau. Ir vėl, palinkusi prie jo kairės ausies, sušnibždėjau, kad dar teks manęs palaukti. O jis atsakė, kad viskas tvarkoj. Apsisukau ir grįžau į savo labirintus, bet apkabinimo jausmas svaigino ir vedė mane pirmyn, kur akys nė nematė... Tai kažkokiu būdu buvo velnioniškai saldu. Juolab, kad nežinau, ar tokį J. J. man yra tekę matyti. Švelnų ir meilų. Besigėrintį. Ir saldžiai pasitinkantį mano klegėjimą. Jis vis dar turėtų būti kalnuose. Ar šiąnakt taip pat sapnavo mane? Dievinčiau tokį sutapimą. Na o artumo ir prisilietimų svaigulį keletą kartų su juo vis tik patyriau. Kai jis, kažko mokydamas, uždėjo savo delnus ant maniškių kitos pusės ir spustelėjo, arba kai aš jį saugodavau jam belipant sienele. Man nuėjus, sapnas nusitęsė iki kitų pasąmonės tolių, matyt, šiuo metu neaktualių.

Dar buvo panašių vaizdinių su Ju. Sutikau šį vaikiną važiuodama traukiniu iš Kauno į Vilnių su savo nauja elektrine gitara. Jis kiek jaunesnis už J. J., bet vis tiek bent dešimčia metų vyresnis už mane (ir kas man darosi su tais vyresniais vyriškiais?). Plepėjom apie įvairiausius dalykus ir radom nemažai bendrų taškų. Jis man papasakojo apie savo norą, kuris po truputį artėja prie įgyvendinimo, keliauti su van’u po kitas šalis. Artėja prie įgyvendinimo, nes jau turi van’ą, kurį taiso draugas. Taigi. Sapnavau, kad išvykom kartu. Ir kad pripratom prie kits kito. Svaiginantis akcentas - pasimylėjom. Svaiginamai supratingai. Buvo gera, nėra nė ko kalbėti, bet tuo pačiu keista suvokti, kad mylėjimąsi paskutinį kart sapnavau gal prieš kokius du metus. Ar man taip reikia vyriškio? Jei taip, tai bent dešimčia metų vyresnio.

Elise Trouw;  Foo Fighters meets 70's Bobby Caldwell