Reaguojant į sąsajas

Žmonių reakcija daugeliu atvejų būna itin intriguojanti. Pradedant susierzinimu girdint šaižiai rėkaujančius vaikus lauke, kai pačiam reikia mokytis, ir baigiant gniuždančiu suvokimu, jog kažkoks žmogus, norėdamas "dirbti su savimi" bei išmokti neprisirišti, suvalgė iš "Kikos" nusipirktą ir kurį laiką augintą vėžliuką. Reakcija, apskritai paėmus, net jei ne žmogaus ar kito gyvūno, o kokia cheminė, yra be galo įdomi tyrinėjimų sfera. Be to, jei vis dėlto kalbėsim apie gyvuosius sutvėrimus, ją gali būti gan sunku nuspėti.

Jei žmogus artimas, spėdamas tu galimai pataikysi į 99% atvejų, kaip jis sureaguotų į vieną ar kitą reiškinį. Įdomumas prasideda su nepažįstamais žmonėmis - tai galioja, žinoma, bene visiems kitiems atvejams - juk įdomu tai, ko dar nežinai, ko nepažįsti. Nepalyginamai įdomiau klausytis kokių nors istorijų iš dar nepažinto žmogaus, negu atvirkščiai. Ir net jeigu pasakojamos kokios nors mums neaktualios naujienos - iš individo, apie kurio mąstymą bei interesus dar ne ką tesuvokiame, jas išgirsti pasidaro ne taip ir nuobodu.

Galima išvesti įvairias formas ir modelius, kaip įvairūs tipai turėtų reaguoti tam tikrose situacijose (kiek vulgarus pavyzdys: labai tikėtina, jog savo išvaizda perdėtai besirūpinanti mergina nusilaužusi nagą susinervins ir ims niurzgėti), bet juk pats žmogus yra toks sudėtingas mechanizmas su tokia gausybe neuronų jungčių bei visų kitų pernelyg moksliškai skambančių dalykų, kurių pasikeitimus vargu ar galėtum numatyti! Sugalvos koks tavo senas draugas, visą gyvenimą bijojęs vorų, kad nėra ko jų bijoti, ir vietoj bėgimo šalin pamačius vieną ropojant savo darbo stalu, perneš jį į kitą vietą. Ir kas galėtų pamanyti?! Taigi, viskas ne taip ir paprasta.

O dar įdomiau pasidaro palietus įvairiapusiškai intriguojančias, sukrečiančias, "tabu" temas. Pavyzdžiui, reakcija į homoseksualizmo apraiškas. Kadaise buvau spektaklyje, kuris buvo be proto puikiai išdirbtas tiek akustine, tiek vizualine, tiek menine prasme, mane itin sužavėjo savo kūrybiškumu, tačiau kokia nuostaba šoktelėjo antakiais ant mano veido, kai išgirdau, kad šalia sėdėjusiai merginai jis nepatiko vien dė to, kad vienoje scenoje pasibučiavo aktoriai-vyrai. Koks absurdas! Na, iš ties - juk tai spektaklis, kuriame kaip tik ir vieta demonstruoti tai, kas žmogų sukrėstų, priverstų jį palikti salę su katarsiu, o ne žiovuliu, juolab, kad anuo atveju bučinyje nė nebuvo jokių iškrypėliškų poteksčių, bet, va, tai merginai tai sugadino visą spektaklį. Man nė į galvą nebūtų šovę!

Lendant dar giliau, kur dar įdomiau, pasakysiu, kad iš tokių reakcijų, "drovių ausų", geidžiančių to, kas jas labiausiai žeidžia, visuomenė puikiai, net per daug sėkmingai vystosi įvairius nevisavertiškumo kompleksus. Tai, vėlgi, labai plati sfera - kad ir bučinio atveju; kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Turkijoje, visiškai normalu dviems vyrams susitikus pasibučiuoti į lūpas, kas mūsų šalyje atrodytų nesuvokiama - bet ją nagrinėjant galima atrasti nenusakomai daug. Nes viskas visada yra susiję. Sąsajos savo buvimu, kurį mes patys ir iš/sugalvojame, norėdami įžvelgiame, apskritai stebina niūrioje kasdienybėje (na, na, ne visų ir ne visada ji tokia niūri; bet dovanokit - didžiulė didžiuma visų žmonių pasmerkti mirkti rutinoje).

Nesunku visa tai pastebėti sekant ir čia išdėstytas mintis - kalbant apie reakciją, iškyla įvairių sąsajų pradžioj su pačios reakcijos rūšimis, vėliau nusikapstoma iki neuronų bei kompleksų, netgi visuomeniškų temų...

Nori nenori regi, kaip viskas gyvenime susiveda, ir kartais galbūt susimąstai, kad viena tavo reakcija į vieną konkretų atvejį atvedė tave iki kito taško, kuriame tu > tu prieš reaguojant, visai kaip vienas tavo veiksmas praeityje padarė pakankamai įtakos tam, kas esi dabar. Bet juk tai labai keista, išties. Ir žmonės vis dar tebesapalioja kažką apie laiką, kurio metu visa tai vyksta, kurio metu vyksta... viskas? nuo jo neatsiribosi. Ar?.. Ech. Ką aš dabar čia noriu pasakyti, tai kad galbūt aš nė nežinau, ką noriu pasakyti, nes teigti ką nors apie laiką būtų netikslinga - jis neapčiuopiamas ir nepaaiškinamas, bet jaučiu, jog su viskuo per daug susijęs ir jame slypi visi, galbūt išties visi, atsakymai...

Nes juk į tą pačią upę du kartus neįbrisi.

Šrinė