Pakeliui su/pas/be absurdu(-ą/-o)
Jau šąla. Širdyse, ne tik lauke. Pomėgiai, atrodę amžini, ataušta, nustoja dėmesio, pakeičiami naujais. Keičiasi ir keičiasi, kas valandą, pusmetį, dievaži, sustokit, prašau!.. Svarbu išlaikyti ramybę. Ramybę, kažkokį balansą ant aštrios smailės tarp nieko nedarau ir apsižioju per daug. O kur gi čia tinginystė? Individualūs individai įdomiai interpretuoja kitas individualybes. Harmonija. Taip, o taip. Ramybė. Prie ko čia tinginystė? Ramus žmogus atrodo brandžiai.
Mus nelaimės veja, kaip aras
Veja bėgančią avį laukais.
Atrodo, kad niekas nesistengia išsaugoti ramybės. Ar bent jau tausoti svetimą. Mokyklose mus skaldo (ir valdo).
__________
Vis neapsisprendžiu, jis yra šviesus žmogus, ar nihilistas egzistencialistas savojoj absurdiškoj agonijoj. Gal ir viena ir kita; išties!
O apie šviesius žmones:
pagalvojus, prieš akis iškyla mergina - nepažįstama, bet lyg ir pažinta; mačiau ją vieną vienintelį kartą ir labai (būtinai!) atsitiktinai. Net per daug. Nes ji pažįstama su mano pažįstamuoju. Vis tik pataikiau. Jie žino vienas kitą. Turbūt kažkur kartu dalyvavo. Mokėsi ten pat. O ji šviesi, per daug šviesi. Kažin, ar aš norėčiau tokia būti. Kad galėčiau, neabejoju -
-, gal net tokia ir buvau, bet ar norėčiau... Vienaip ar kitaip, mudvi panašios. Galbūt, labai galbūt, man yra artimesnė jo nihilizmo bei absurdo samplaika, bet ne jos tyrumas. O apskritai, tai esu per daug išsibarsčiusi, per daug vilkų, žmonių, avelių susispietę mažame aptvare.
__________
Savotiškai mėgaujuosi ta kasdienine kančia. Tiksliau, mėgaujuosi, gerokai labiau vertinu, kai ta kančia sumąžta. Šiuo atveju kančia - darbai ant pečių. Labiau našta, bet kančia tiesiogiai siejasi su mazochizmu... tad kančia.
Kaip, kaip, kaip išlaikyti ramybę?
Kas geriau - absurdas ar beatodairiškos pastangos vardan savo idealų?
(atsakymas: abu vienodai vargina)
Šrinė
Šrinė
kamanių šilelis - minotaurai
Apie kančią, tiesiai į 10, puikiai.
AtsakytiPanaikinti